Šiemet pavasarį gerokai smigusios biokuro kainos kol kas nepatraukė į viršų. Liepą tona naftos ekvivalento (tne) vidutiniškai kainavo 156,11 euro – ketvirtadaliu mažiau nei 2018–2019 metų žiemą (209,19 euro).
Šilumos gamintojai skubėjo tuo pasinaudoti ir jau per liepą buvo užsitikrinę apie pusę visam sezonui reikalingo biokuro.
Įsigyti daugiau kol kas neskubama, nors jau pasigirdo įspėjimų, kad biokuro kainos vargu ar ilgai išliks tokios kaip dabar.
Vertinimai išsiskyrė
Prieš metus šilumininkai skalambijo pavojaus varpais dėl biokuro deficito ir smarkiai pašokusių jo kainų. Tuomet buvo prognozuojama, kad šildymas miestuose ir gyvenvietėse bus net 20–30 procentų brangesnis. Tokio smarkaus šuolio buvo išvengta, nors pastarasis sezonas tikrai smarkiai patuštino gyventojų kišenes.
Šįmet padėtis – priešinga. Nepaisant to, šilumos tiekėjai tikisi mažesnio jos kainų kryčio, nei prognozuoja kiti ekspertai.
„Šildymo sezono metu naudojamas biokuras visoje kuro struktūroje sudaro nuo 60 iki 66 procentų, todėl galima teigti, kad šis šildymo sezonas turėtų būti vienas pigiausių, palyginti su dviem pastaraisiais, o šilumos kaina gali sumažėti maždaug 15 procentų“, – taip skelbiama biokuro biržos „Baltpool“ apžvalgoje.
Tačiau šilumos tiekėjai tokiais pažadais neskuba žarstytis. „Biokuro kaina, aišku, turės įtakos, tačiau kiekviename mieste ji bus nevienoda. Vien dėl to šilumos kaina gali sumažėti apie 10 procentų – vienur daugiau, kitur mažiau.
Dar yra kainų perskaičiavimai, išmokėjimai arba vartotojams, arba tiekėjams, todėl tos kainos bus skirtingos atskirose vietovėse“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Kai kurie jau apsirūpino
Dalis įmonių jau sudarė ilgalaikius sandorius dėl biokuro tiekimo visam šildymo sezonui, kai kurios įsigijo po 80–90 proc. reikalingo kiekio pasinaudojusios nukritusiomis jo kainomis. Tiesa, „Lietuvos ryto“ žiniomis, kai kuriose bendrovėse dar tebėra brangaus biokuro, įsigyto daugiau nei prieš pusmetį.
Kodėl ne visi tiekėjai skuba apsirūpinti kuru, kol jo kainos nepradėjo kilti? Pasak V.Lukoševičiaus, dėl to kiekviena bendrovė sprendžia atskirai.
„Kai kurios jau nusipirko 100 procentų. Tačiau, pavyzdžiui, Kaune, Klaipėdoje ar Vilniuje ir kai kur kitur, kur veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, tiekėjai negali per daug prisipirkti, nes neaišku, ar to biokuro tiek reikės“, – aiškino asociacijos vadovas.
Sostinei gresia deficitas
„Baltpool“ biržos vertinimu, labiausiai šildymas turėtų atpigti Šiaulių ir Panevėžio regionuose, nes būtent juose biokuro kainos krito labiausiai.
Tuo metu sostinei nemenkos įtakos greičiausiai turės tai, kad jau žiemą pradės veikti šiuo metu baigiama statyti Vilniaus kogeneracinė elektrinė, deginsianti ne tiktai komunalines atliekas, bet ir biokurą. Pasak V.Lukoševičiaus, šiame regione pastarojo poreikis neabejotinai išaugs, nors dar sunku spėlioti, kaip reaguos rinka ir tiekėjai.
„Jei tokia paklausa, kokią diktuos Vilniaus kogeneracinė elektrinė, išaugtų visos šalies mastu, tai pernelyg didelės įtakos neturėtų. Tačiau pagrindinė bėda yra ta, kad biokuro ištekliai yra regioniniai, jis paprastai gabenamas 50–70 kilometrų spinduliu.
Todėl, pavyzdžiui, Klaipėdoje ar Vilniuje jo poreikis ir taip būna didelis. Kai bus užbaigta sostinės elektrinė, kainą smarkiai lems baltarusiai, jeigu pas juos ir toliau išliks milžiniškas biokuro perteklius“, – aiškino „Baltpool“ biržos prekybos biokuru vadovas Vaidotas Jonutis.
Kainas „nulaužė“ kaimynai
Biokuro kainos staigiai smigo šį pavasarį. Mat kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje pastebėti pušynus naikinantys parazitai, prasidėjo didelės apimties sanitariniai miško kirtimai.
Kadangi ši mediena menkavertė ir ilgai jos laikyti neįmanoma, kaimynai pradėjo pigiai ją eksportuoti į Lietuvą.
Būtent nuo padėties Baltarusijoje artimiausiu metu priklausys biokuro, o kartu ir šilumos, kainos mūsų šalyje.
„Jei baltarusiai ir toliau valys savo miškus, biokuras pas mus jei ir brangs, tai tikrai nedaug.
Tačiau jeigu pasiūla iš kaimyninės šalies pradės mažėti, tokiu atveju jo kainos vietos rinkoje turėtų augti apie 30 procentų, nes dabar biokuro gamintojai dirba nuostolingai“, – neslėpė „Baltpool“ atstovas V.Jonutis.
Tenka sukąsti dantis
Biokuro gamintojus ir tiekėjus vienijančios asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė neslėpė, kad pastarieji keli mėnesiai įmonėms išties sunkūs, nes daugelis jų brenda į nuostolius.
„Tokių atvejų yra buvę ir anksčiau, pavyzdžiui, prieš penkerius metus. Bet reikia iškęsti šį laikotarpį, nes sustabdžius veiklą paskui būna sudėtinga sugrįžti į rinką“, – sakė asociacijos vadovė.
Jos nuomone, būtų galima šiek tiek palengvinti naštą padidinus leistiną tonažą biokurą gabenantiems sunkvežimiams, taip pat įkalbėjus pirkėjus jį priimti šiek tiek ilgiau nei iki darbo dienos pabaigos. Mat tokiu atveju sumažėtų logistikos sąnaudos.
Asociacijos nuomone, Aplinkos ministerija turėtų atkreipti dėmesį į baltarusišką biokurą, nes yra galimybė, kad kartu su juo į šalį paklius pušynus siaubiantys žievagraužiai parazitai.
„O dėl šilumos kainų, tai čia jau ne pirmą sykį vyksta žaidimas.
Prieš pusmetį jos tiekėjai kaltę dėl to, kad brangsta šildymas, bandė versti mums, nes tuomet biokuro kainos išties buvo aukštos dėl objektyvių priežasčių.
Dabar jos krito, turėtų pigti ir šiluma, nors puikiai suprantame, kad ne tiek pat procentų. Juk daugiausia lemia ją gaminančių įmonių efektyvumas, o ne biokuro kaina“, – aiškino V.Gaubytė.
Vidutinės šildymo kainos Lietuvoje (ct/kWh, be PVM)
Metai Kaina balandį Kaina spalį
2015 m. 5,88 5,04
2016 m. 5,43 4,84
2017 m. 4,84 4,70
2018 m. 5,06 4,94
2019 m. 4,97 -
Šaltinis: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Biokuro vidutinė svertinė kaina (Eur/tne)
Apskritis Kaina Pokytis nuo pernykščio
(2019-2020 m. sezonas) sezono (proc.)
Alytaus 155,55 -24,36
Kauno 149,39 -25,83
Klaipėdos 163,73 -26,20
Marijampolės 159,59 -16,16
Panevėžio 155,46 -32,47
Šiaulių 156,29 -36,96
Tauragės 151,00 -20,54
Telšių 160,82 -25,12
Utenos 155,99 -19,07
Vilniaus 151,51 -19,43
Šaltinis: „Baltpool“, liepos duomenys.
