Apie tai, remdamasis agentūros „Bloomberg“ pranešimu, rašo anglų kalba leidžiamas Japonijos laikraštis „The Japan News“.
Pasak dronų gamintojo, autonominiai aparatai gana sėkmingai „tvarkėsi“ ir su kenkėjais pietų Kinijos Junano provincijoje. Šįkart Guangsi regione dislokuotai dronų armijai pavyko sunaikinti net 98 proc. drugių. Kovai su kenkėjais naudojamas mažai toksiškas insekticidas, kuriuo nupurškiami laukai.
„Šie kenkėjai yra pasėlius siaubiantys monstrai, puolantys daugelį žemės ūkio kultūrų – virš 80 augalų veislių“, – sakoma bendrovės „XAG“ pranešime. Dauguma ūkininkų naudoja tradicinius insekticidų purkštuvus, su kuriais tiesiog nesuspėja paskui laukuose siautėjančius vabzdžius, kad galėtų „pavaišinti“ juos pavojingais chemikalais – kenkėjai yra mobilūs, per naktį jie gali nuskristi iki 100 kilometrų.
Iš Amerikos kukurūziniai dykrinukai „emigravo“ į Afriką ir Aziją ir čia išplito. Jie graužia ryžius, kukurūzus, daržoves, medvilnę ir daug kitų žemės ūkio kultūrų.
Remiantis oficialiu pranešimu, paskelbtu praėjusio mėnesio pabaigoje, nuo to laiko, kai šie kenkėjai užplūdo Kiniją, jie išplito 24 provincijose, įskaitant Hebėjų, Šensi ir Šandongą, ir pridarė nuostolių 950 tūkst. hektarų pasėlių plotuose. Pranešime teigiama, kad 90 proc. teritorijų, kurias užplūdo neprašyti svečiai, padėtis jau yra kontroliuojama.
Bepilotes skraidykles gaminančios bendrovės specialistai teigia, kad dronai gali „saugiai žudyti kenkėjus“ saulei nusileidus, kadangi šie paprastai maitinasi naktį. Vietos žiniasklaida praneša, kad dronai taip pat veiksmingai padėjo suvaldyti kenkėjų plitimą kai kuriuose kukurūzų laukuose šiaurinėje Henano provincijoje.
Natūraliai kyla klausimas: ar yra šių kenkėjų Lietuvoje? Kol kas jų nepastebėta, kadangi, kaip teigiama Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM interneto svetainėje, Europos Sąjunga imasi griežtesnių prevencinių priemonių, siekdama apsaugoti visos Bendrijos teritoriją nuo šio drugio. Nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojo Europos Komisijos patvirtintos priemonės, kurių tikslas – užtikrinti, kad į Europos Sąjungą nebūtų įvežti ir joje neišplistų kenksmingieji organizmai – kukurūziniai dykrinukai.
Kas gi tas monstras, kuris kelia didelį galvos skausmą Kinijos ūkininkams ir kovai su kuriuo pasitelkiami XXI amžiaus „kukurūzininkai“?
Minėtoje svetainėje apie jį pateikta tokia informacija:
„Drugys Spodoptera frugiperda yra kilęs iš vakarų pusrutulio atogrąžų regionų, tokių kaip Meksika, Bolivija, Brazilija, Argentina. Spodoptera frugiperda per vasaros mėnesius nuskrenda didelius atstumus, net iki kelių šimtų kilometrų, ir dėl to greitai plinta naujose teritorijose. 2016 m. buvo pastebėtas spartus kukurūzinių dykrinukų plitimas ir į kitas Šiaurės Amerikos valstybes, jų židinių užregistruota net ir Kanadoje. Tais pačiais metais pirmą kartą apie Spodoptera frugiperda pasirodymą buvo pranešta Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, todėl dabar ši rūšis kelia grėsmę visai Afrikai ir Europai.
Spodoptera frugiperda rūšies atstovai gali padėti iki 1000 kiaušinių ir, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, naujos kartos palikuonių išgyvenimo tikimybė gali išaugti. Išsiritusios jaunos lervutės minta apatine lapo puse, o ūgtelėjusios pradeda graužti likusią lapo dalį nuo lapo kraštų link pagrindinės gyslos. Kadangi lervos dažniausiai pradeda maitintis apatine lapo puse, šiuos drugius sunkiau pastebėti. Iki kol drugys virsta suaugėliu, augalas jau būna smarkiai pažeistas ir menkai gyvybingas. Dažniausiai maitinasi augalininkystės sektoriui svarbiais žoliniais augalais, tokiais kaip kukurūzai, svogūnai, česnakai, runkeliai, kopūstai ir jiems giminingi augalai, paprikos, žemuogės. Taip pat minta ir dekoratyviniais augalais – saulėgrąžomis, rožėmis, kardeliais, sukučiais. Dėl to labai nukenčia agrokultūros sektorius“.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prašo visų Lietuvos gyventojų, sužinojusių apie šio drugio buvimą Lietuvoje arba įtariančių jo buvimą savo ūkio teritorijoje, nedelsiant informuoti tarnybą.
Parengė Leonas Grybauskas
