Neseniai paskelbtas tarptautinis tyrimas „Nanny State Index“ parodė, kad Lietuva tapo viena griežčiausiai savo gyventojų pasirinkimus kontroliuojančių ES valstybių. Pagal šį indeksą, atskleidžiantį, kaip griežtai valdžia kontroliuoja žmonių gyvenimus maisto, gėrimų ir tabako vartojimo bei prekybos srityse, Lietuva užėmė antrąją vietą visoje ES.
Tarptautinių ekspertų sudaromas „Nanny State“ indeksas plačiai ir įvairiapusiškai nagrinėja politikos sprendimus, kuriais siekiama atgrasyti vartotojus nuo alkoholio, elektroninių cigarečių, maisto ar gaiviųjų gėrimų ir tabako vartojimo.
Pirma vieta tyrime buvo skirta Suomijai – ne veltui sklando legendos, kaip suomiai įsigyti tam tikrų prekių traukia į Estiją.
Palyginti su praėjusių metų reitingu, Lietuva šiemet per šešias pozicijas pakilo į viršų. LLRI analitiko Martyno Tininio nuomone, daugiausia tai lėmė griežtesnė alkoholio kontrolės politika: įvestas visiškas reklamos draudimas, padidintas amžius, nuo kada galima vartoti alkoholį.
„Toks reklamos draudimas iš visų ES šalių galioja tik Lietuvoje. Ir tik Lietuvoje 18-19 metų piliečiai negali vartoti alkoholinių gėrimų. Lyginant su septintoje reitingo pozicijoje esančia Latvija ir 12-oje eilutėje įrašyta Lenkija, Lietuvoje griežčiausi reikalavimai alkoholio kontrolei“, – sakė M.Tininis.
Jis pridūrė, kad ankstesniame indekse šios trys šalys buvo viena greta kitos.
Anot pašnekovo, džiaugtis tuo, kad priartėjome prie Suomijos, nėra ko – indekso autorių atlikta analizė rodo, kad ne griežtesnė politika, o aukštesnis pragyvenimo lygis lemia geresnius sveikatos rodiklius. Statistinio ryšio tarp griežtos tabako, alkoholio, maisto produktų, elektroninių cigarečių kontrolės ir gyvenimo trukmės nėra.
Draudimų skaičius auga 15 metų
LLRI ekspertai mano, kad Lietuvoje įvedami draudimai, didinami akcizai ir taikomi ribojimai sukelia „suomišką“ efektą – gyventojai vyksta apsipirkti į užsienį, auga nelegalaus tabako vartojimas ir šešėlis. Tuo metu valdantieji kalba apie tai, jog draudimai jau davė lauktų rezultatų.
„Pirmiausia reikėtų klausti, ar tikrai reguliavimas veikia? Juk dalis žmonių vyksta apsipirkti į užsienį, be to, keičiasi visuomenės vartojimo tendencijos – jau iš ankstesnių tyrimų matyti, kad alkoholio vartojimas mažėjo. Yra daug veiksnių, kurie tam darė poveikį. Todėl negalima teigti, kad alkoholio vartojimas sumažėjo dėl griežtesnio reguliavimo“, – svarstė M.Tininis.
LLRI atkreipė dėmesį, kad pažangių Skandinavijos šalių praktika rodo, jog įvairūs ribojimai visada derinami su visuomenės švietimo programomis, o gyventojams sukuriamos ir siūlomos įvairios galimybės atsisakyti žalingų įpročių, sąmoningai rinktis sveikesnį gyvenimo būdą. Siekiant teigiamų permainų, Šiaurės šalyse itin akcentuojama šeimos ir bendruomenės įtaka.
Savo ruožtu Lietuvoje labiausiai mojuojama draudimų rimbu - 2004–2019 metais alkoholio ir tabako kontrolė šalyje griežtėjo ir plėtėsi. LLRI duomenimis, buvo priimta 20 su alkoholio ir 10 su tabako kontrole susijusių reikšmingų įstatymų pakeitimų, numatančių įvairius paternalistinius reguliavimus – prekybos, vartojimo, laikymo, sudėties, informacijos ir rinkodaros ribojimus.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad paternalizmas yra intervencija į asmens veiksmo laisvę siekiant pagerinti to žmogaus gerovę. Vykdant paternalistinę politiką daroma prielaida, jog žmonės nėra ganėtinai informuoti arba atsakingi patys priimti teisingus sprendimus. Todėl valstybė tampa aukle arba savo piliečių prievaizdu.
Draudimų lavina
Situacijos analizę Lietuvoje atlikę LLRI ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos valdžia siekdama sukurti sveikesnę visuomenę alkoholio ir tabako sektoriuose daugiausiai pasitelkia paternalistines priemones: įvedami įvairūs prekybos, vartojimo, laikymo ribojimai, mokesčiais mažinama produktų paklausa, keliama jų kaina, reguliuojama produktų sudėtis ir apie juos pateikiama informacija.
Seime svarstomi ateities planai slėpti tabako gaminius parduotuvėse, drausti rūkyti balkonuose, lauko kavinėse taip pat atitinka paternalistinę politiką – ekonominio liberalizavimo politikos priešingybę.
Tarptautinio tyrimo autoriai įsitikinę, kad valstybės pastangos kontroliuoti vartojimo įpročius draudimais ir ribojimais kenkia asmens gyvenimo kokybei: ribojamas pasirinkimas, prekybos valandos, informacijos sklaida, taip pat didinamos produktų kainos.
LLRI ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos valdžia neskaičiuoja ribojimų kainos – įtvirtindami draudimus Seimo nariai negali pasakyti, kokias finansines pasekmes turės gyventojų elgesio pasikeitimai, pavyzdžiui, kad dėl ribojimų Lietuvos žmonės dažniau vyks apsipirkti į Lenkiją.
Estai apsiskaičiavo
Estiją šiųmečiame indekse net per 12 pozicijų aukštyn kilstelėjo sugriežtinti reikalavimai elektroninėms cigaretėms: įvestas mokestis jų skysčiui, sugriežtinta reklama, smarkiai apribota vietų, kur galima jas rūkyti. Be to, estai įvedė gazuotų gėrimų mokestį ir padidino akcizą alkoholiui.
Reitingo autoriai Lietuvai už akcizą skyrė 18, Lenkijai – 10, Latvijai – 15, o Estijai – netgi 25 taškus.
„Tyrimo autoriai nurodė, kad prieš padidindama akcizą Estija planavo surinkti 276 mln. eurų vietoje 251 mln. eurų. Tačiau padidintas akcizas lėmė, kad šio mokesčio tebuvo surinkta 229 mln. eurų.
Ypač stipriai nukentėjo pasienyje esančios smulkios parduotuvės, nes žmonės vyko apsipirkti į Latviją. Vis dėlto Estija mokosi iš savo klaidų ir akcizus sumažino“, – kalbėjo LLRI analitikas.
Švietimo potencialas neišnaudotas
Ribojimai ir draudimai į antrą planą išstumia švietimą, kurio įtaka formuojant atsakingo vartojimo kultūrą yra neginčijama. Kovai su žalingais įpročiais skirtos informavimo kampanijos neretai atrodo tarsi padriki ir tarpusavio ryšio neturintys sumanymai be tikslaus adresato.
Ugdymo įstaigose taip pat trūksta efektyviai ir praktiškai įgyvendinamų sveikos gyvensenos programų, kurias Lietuva galėtų rodyti kaip pavyzdžius kitoms valstybėms.
Draudimų politikos kritikai pabrėžia, kad švietimas, sveikos gyvensenos skatinimas ir aktyviam gyvenimo būdui kuriama aplinka – brangiai kainuojantys, bet ilgalaikį poveikį turintys sprendimai, kuriuos pažangios šalys laiko strategiškai svarbiais, siekiant mažinti sergamumą ir pagerinti visuomenės narių sveikatą.
O draudimai, anot ekspertų, valstybės aparatui yra sąlyginai pigus problemų sprendimo būdas, dalį atsakomybės naštos iškart perkeliantis ant verslo pečių ir didinantis prižiūrėtojų–inspektorių skaičių valstybėje. Vis dėlto neretai draudimai turi tik trumpalaikį efektą ir neišsprendžia problemos. Pavyzdžiui, kontrabanda, narkotikai ar piktnaudžiavimas alkoholiu ir toliau egzistuoja.
Pasak LLRI, politika, kuria kontroliuojamas alkoholio vartojimas, turėtų būti taikoma asmenims, kurie daugiausia suvartoja svaigiųjų gėrimų. M.Tininis priminė Vilniaus universiteto atliktą tyrimą, kuris atskleidžia, kad 35 proc. alkoholio suvartoja daug svaigiųjų gėrimų geriantys asmenys. O absoliuti jų dauguma tyrimo autoriams nurodė, kad alkoholio kontrolės priemonės jų visiškai neveikia.
„Priemonės prasilenkia su tikslu. Tokios politikos pasekmė – kenčia visa visuomenė“, – kalbėjo M.Tininis.
Ar draudimai pakeis įpročius?
Brandžiose pažangių šalių visuomenėse, kuriose vyrauja aukštas sąmoningumo lygmuo, žalingų įpročių problemos sprendžiamos dar šeimoje ar bendruomenėse, kur, pavyzdžiui, sutartinai netoleruojamas alkoholio vartojimas greta vaikų, skatinamas aktyvus laisvalaikis, kuriamas ir plėtojamas įvairių sporto organizacijų tinklas, statoma aktyviam laisvalaikiui ir judėjimui skirta infrastruktūra.
Taip visuomenėse įsitvirtina nauji elgesio modeliai ir normos – antai Skandinavijos šalyse žmonės labiau mėgsta leisti laiką lauke su šeima ir draugais, negu namuose prie televizoriaus. Daug dėmesio skiriama ir žmonių socialinei aplinkai keisti, užimtumui didinti.
