„Buvo siunčiama bendra žinia, kad Lietuva yra labai palanki investicijoms, politinė aplinka stabili ir nuspėjama“, – pasakojo prezidento patarėjas S.Krėpšta. Ar tikrai?
Mat kol prezidentas Niujorke bendravo su bankininkais, Lietuvoje švystelėjo siūlymas surinkti 100 milijonų eurų į biudžetą apmokestinant bankų turtą.
Premjeras tokią idėją lyg ir palaiko.
Pirmyn! Bent nuskalpuosime kraujasiurbius bankininkus? Juk jie atsiloš pabrangindami paskolas ar didindami sąskaitos mokestį. Tik naujų žaidėjų neatsiras – kas gi norės dirbti valstybėje, kuri reikalauja tiesiog atnešti pinigus ant lėkštutės.
Galime apsieiti ir be bankų, užtenka visokių „fintech“ įmonių, svarbu, kad būtų kur dirbti ir užsidirbti. Gal tikrai pagaliau čia investuos ir „Google“? Tikėkimės, nors šiai kompanijai, nuolat siekiančiai sutaupyti mokesčių sąskaita, vargu ar patiks Prezidentūros užmojai nuo dividendų į iždą nuskaičiuoti daugiau nei ketvirtadalį.
Galėtų Lietuvoje kurtis ir daugiau biotechnologijų kompanijų, su kuriomis kalbėjo G.Nausėda.
Specialistų turime, jų atlyginimai – vos ne pasaulinio lygio. Tik štai išlenda Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V.Ąžuolas su pasiūlymu taikyti jau nebe 27 procentų, o 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą algos daliai, kuri viršys nustatytas „lubas“.
O juk pernai, kai su šūkiu „Milijardas milijonui“ startavo mokesčių reforma, tie tarifai jau buvo keičiami pažadėjus, kad jie galios ilgai. Paaiškėjo, kad gal net metus.
Ar tikrai toks „politinės aplinkos stabilumas“ suvilios investuotojus?
