Kinijoje išaugo asilų paklausa: kloja riebią sumą ir gamina ypatingą produktą

„Asilai retai kada turi ką nors bendra su brakonieriavimu ir masiniu gyvūnų skerdimu Azijos rinkai.

 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-09-29 21:05, atnaujinta 2019-09-29 21:06

Tačiau Kinijoje šių gyvūnų paklausa išaugo taip smarkiai, kad pradėjo kelti didžiulių problemų Afrikai“, – rašo šveicarų laikraščio „Neue Zürcher Zeitung“ žurnalistas Christianas Putschas portale nzz.ch.

Etiopijos sostinėje Adis Abeboje vykstančioje trečiojoje Afrikos gyvūnų gerovės konferencijoje Kenijos vyriausybės atstovui teko aiškintis dėl asilų vogimo Afrikoje, masinio jų skerdimo šioje šalyje ir patiekimo Kinijos rinkai. Kenija buvo įvardinta kaip pagrindinė šalis, susijusi su šia mažai kam girdėta tarptautine problema. 

„Kinijoje smarkiai išaugo asilienos ir asilų odos, iš kurios gaminama želatina, paklausa. Ji ten naudojama medicinoje ir laikoma energijos šaltiniu. Pačioje Kinijoje jau seniai trūksta asilų išaugusiai paklausai patenkinti“, – rašo Ch.Putschas.

2016 metais Kenijos vyriausybė leido atidaryti šalyje keturias asilų skerdyklas, trys iš kurių priklauso Kinijai. Kadangi daugelyje regionų, pavyzdžiui, Afrikos rytuose, asilų nepakanka, kad juos būtų galima parduoti kinams ir patenkinti didėjančią paklausą, gyvulius pradėta masiškai vogti. Ir ne tik Kenijoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

Kai kada gyvūnams oda nudiriama vietoje, kai kada jie genami per sieną į skerdyklas. Tai pelningas verslas. Iš vieno asilo odos pagaminta želatina Kinijos rinkoje kainuoja 1400 Šveicarijos frankų (1282 Eur). ​

Šiuo metu Kenijos skerdyklose paskerdžiama po 500 asilų per dieną. Šios šalies žemės ūkio ir gyvulininkystės mokslinių tyrimų organizacijos atstovė Tabitha Karanja teigia, kad skerdimo tempai  aplenkė asilų reprodukciją tiek, kad po 2022 metų šalyje gali nebelikti šių gyvūnų. ​

Kaip parodė Vokietijos organizacijos – Pasaulio gyvūnų apsaugos draugijos (Welttierschutzgesellschaft – WTG e.V.) – tyrimas, asilų trūkumas neigiamai atsiliepia gyventojams, ypač tuose regionuose, kur prastai išvystyta infrastruktūra.

„Asilai nešioja vandenį, malkas ir kitus krovinius arba yra naudojami vaikams ir ligoniams gabenti“, – sako šios organizacijos atstovė Daniela Schrudde.  

Straipsnio autorius lankydamasis Kenijos sostinės Nairobio neturtingųjų kvartale įsitikino: gyventojams iš tiesų iškilo rimta problema. Pavyzdžiui, 23 metų Frederickas Otieno dėl Kinijoje padidėjusios asilų paklausos neteko pragyvenimo šaltinio.

„Vaikinas tylėdamas eina į lauką ir ten pakelia nuo žemės du kaulus, – rašo autorius. – Čia vagys kovo mėnesį perpjovė jo asilo Zakarijaus užpakalinių kojų sausgysles, kad gyvulys negalėtų pabėgti. Po to jie perpjovė gyvuliui gerklę ir nudyrė odą.“

„Nuo to laiko aš bedarbis“, – sako F.Otieno, kuris nešuliniu gyvuliu gabendavo vandenį ir „geromis dienomis“ sau ir savo šeimai uždirbdavo pinigų sumą, ekvivalentišką aštuoniems frankams (7,32 Eur). Jis negali nusipirkti kito asilo – dėl šių gyvulių paklausos Kinijoje jų kainos šalyje smarkiai išaugo.

Prieš trejus metus už savo Zakarijų, kuris jau buvo išdresuotas nešioti vandenį, vaikinas sumokėjo 15 tūkst. Kenijos šilingų (130,77 Eur). O dabar „žalias“ asiliukas kainuoja mažiausiai 25 proc. brangiau. Be to, dabar naktimis gyvulį būtina saugoti, o tai irgi kainuoja.

WTG organizacija kritikuoja ir „šokiruojančias sąlygas“ skerdyklose. „Dauguma gyvulių būna išsekę, o prieš skerdžiant jie mušami per galvą metaliniu strypu tol, kol prarandą sąmonę“.

„Kenijai daromas vis didesnis spaudimas. Artimiausiomis dienomis konferencijos dalyviai ketina priimti rezoliuciją, raginančią Kenijos vyriausybę, be kita ko, „visiškai uždrausti prekybą asilų oda“, – baigia straipsnį žurnalistas Ch. Putschas.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.