Sprendimą atleisti 10 tūkst. darbuotojų, daugiausia iš gerai apmokamų darbo vietų, priėmė laikinai einantis pareigas HSBC generalinis direktorius Noelis Quinnas. Tokių priemonių imtasi bandant susitvarkyti su krintančiomis palūkanų normomis, „Brexito“ padariniais ir tebesitęsiančiu JAV ir Kinijos prekybos karu.
„Daugelį metų žinojome, kad turime kažką daryti su savo išlaidų baze, kurios didžiąją dalį sudaro žmonės – pagaliau to ėmėmės“, – neįvardytą šaltinį citavo „Financial Times“.
„Dabar vyksta labai intensyvus modeliavimas. Klausiame, kodėl turime tiek daug žmonių Europoje, kai dalyje Azijos mūsų pelnai yra dviženkliai“, – teigė šaltinis.
Londone įsikūręs bankas rugpjūtį paskelbė apie vadovo J. Flinto atsistatydinimą. Direktorius savo poste išbuvo vos pusantrų metų, bankas J. Flinto atsistatydinimo priežasties nepateikė.
Kartu su J. Flinto atsistatydinimu, HSBC paskelbė atleisiantis 4 tūkst. darbuotojų – 2 proc. visų darbuotojų – ir taip pradėsiantis restruktūrizaciją, kuria siekiama sumažinti neramumų finansų pasaulyje padarinius.
Nepaisant nerimo, banko pirmo pusmečio, palyginti su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, pelnas išaugo 18,6 proc. iki 8,5 mlrd. dolerių.
Išlaidų mažinimo iniciatyvos HSBC sutampa su panašiomis programomis kituose bankuose.
JAV bankai, įskaitant „JPMorgan Chase“ ir „Wells Fargo“, sumažino 2019-ųjų pelno prognozes, nes centriniai bankai visame pasaulyje mažina palūkanų normas, taip mėgindami sumažinti silpstančio ekonomikos augimo padarinius.
Mažesnės palūkanų normos reiškia, kad bankų pelnas, gaunamas iš paskolų, mažėja, ypač – jei bankai pasiūlė dideles indėlių palūkanas, taip mėgindami prisitraukti klientų.
Rugsėjį antras didžiausias Vokietijos bankas „Commerzbank“ paskelbė ketinantis atleisti 4 300 darbuotojų ir uždaryti 200 banko skyrių.
Savo ruožtu didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ atleis 18 tūkst. darbuotojų, o prancūzų „Societe Generale“ – 1 600 darbuotojų.
