JAV padės Baltijos šalims modernizuoti kompiuterines elektros tinklų valdymo sistemas ir stiprinti apsaugą nuo įsibrovimo, o prisimenant, kokių rimtų rūpesčių vadinamųjų programišių iš Rusijos atakos sukėlė Ukrainos energetikos sistemai, tokia grėsmė atrodo visiškai reali.
Amerikiečių energetinio bendradarbiavimo su Rytų ir Vidurio Europa paketas daug platesnis.
Jau vien tai, kad į Vilnių atvyko JAV energetikos sekretorius R.Perry, rodo, kad Vašingtonui Baltijos šalių energetikos problemos nėra trečiaeilis rūpestis jų globalių interesų pynėje.
Itin daug dėmesio R.Perry skyrė JAV suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Europą, taip pat į Baltijos šalis plėtrai. Amerikiečiai šįmet patrigubino SGD eksportą į ES ir dabar jis sudaro 9,5 mlrd. kubinių metrų. Tai ne tik padidino Bendrijos energetinį saugumą, sumažino priklausomybę nuo Rusijos, bet ir prisidėjo prie to, kad smuktų dujų kaina.
Tiesa, dar vyrauja nuomonė, kad vamzdynais tiekiamos rusiškos dujos pigesnės, bet R.Perry teigė, kad plečiantis eksportui amerikietiškos SGD taps vis konkurencingesnės, o atsižvelgiant į saugumo garantijas jos jau ir šiandien realiai konkuruoja su rusų produkcija.
Lietuvos energetikos ministro Ž.Vaičiūno teigimu, artimiausiu metu mūsų šalis gali importuoti daugiau SGD per Klaipėdos terminalą, nei gauna dujų vamzdynais, o kaina gal bus net mažesnė negu „Gazprom“ produkcijos. Be to, labiau apkrovus Klaipėdos terminalą mažėtų jo naudojimo išlaidos.
Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos buvo svarbiausia Vilniaus forumo tema. JAV energetikos sekretorius pakartojo principinę amerikiečių poziciją, kad Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“ padidintų Rusijos įtaką Europos užsienio politikai, nes rusai seniai įgudę dujas paversti politinio spaudimo priemone.
R.Perry kalbėjo net labai kategoriškai – esą dujotiekis suduotų triuškinamą smūgį Europos energetinei įvairovei ir saugumui, be to, leistų Rusijai nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą, o tai pridarytų šiai šaliai milžiniškų nuostolių.
Bet tai seniai deklaruojamos tiesos, o dujotiekis, nepaisant JAV spaudimo, baigiamas tiesti. Baltijos šalys ir Lenkija šiuo klausimu visiškai remia amerikiečius, Danija vis dar neduoda leidimo tiesti dujotiekį per savo teritorinius vandenis, bet svarstykles rusų naudai nusveria Vokietijos ir kai kurių kitų ES šalių interesai.
Tarsi pasišaipydama iš mūsų šalies požiūrio neseniai stambia dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo įmonės akcininke tapo atliekų deginimo ir kogeneracinę energetiką Lietuvoje plėtojanti suomių bendrovė „Fortum“.
Ne visais energetikos klausimais Lietuva jaučia ir JAV užnugarį.
Šaltą dušą mūsų politikams ant galvų paleido R.Perry tiesiai šviesiai pareikšdamas, kad Lietuva dėl Astravo AE turi kalbėtis su Tarptautine atominės energijos agentūra ir Minsku, o JAV į šiuos reikalus nesikiš.
Tai dar vienas įtikinantis įrodymas, kad pirmiausia prezidentės D.Grybauskaitės paskelbta ir konservatorių remiama Lietuvos politika kategoriškai priešintis nesaugios Astravo AE eksploatacijai ir blokuoti jos elektros energijos tiekimą į Baltijos regioną patyrė nesėkmę.
Panašių į R.Perry pareiškimą signalų šiomis dienomis Lietuva sulaukė ir daugiau.
Praėjusią savaitę Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai sutarė: Astravo AE turi atitikti saugumo standartus.
Bet tai tik diplomatinis mandagumas, nes negi latviai sakys, jog jiems nė motais šios AE saugumo standartai, juo labiau kad nuo jos iki Daugpilio – tik 110 kilometrų.
Tačiau Lietuva su Latvija laikosi skirtingos nuomonės, ar Astravo AE elektros tiekimas į Baltijos regioną turi būti blokuojamas. Latvių pozicija čia svarbesnė nei estų, nes jie gali atkurti alternatyvią jungtį su Baltarusija ir įsileisti jos elektrą į bendrą Baltijos rinką.
Latvijos prezidentas E.Levitas tiesiai pasakė, kad šalys skirtingai žvelgia į elektros iš Baltarusijos blokavimą. Ir neatrodo, kad jo vizitas į Vilnių padėjo bent kiek suartinti požiūrius.
Prezidentas G.Nausėda prabilo, kad šalių diskusijas šiuo klausimu reikėtų perkelti iš politinio į ekspertų lygį, nes esą jie galėtų įrodyti elektros energijos pirkimo iš Astravo AE žalą.
Bet krinta į akis, kad tarptautiniai ekspertai į šią elektrinę žvelgia anaiptol ne taip kategoriškai kaip Lietuvos politikai.
Vertas dėmesio Estijos kandidatės į energetikos eurokomisaro postą K.Simson atsakymas Lietuvos europarlamentarui B.Ropei per klausymus Europos Parlamente: „Astravo AE veiks, bet mes teiksime gaires, kaip įgyvendinti visus saugumo reikalavimus.“
Bet ES parama baltarusiams didinant Astravo AE saugumą – visiškai ne tai, ko laukia iš Briuselio Lietuva. Šios elektrinės blokavimas ES lygiu žlunga. Be to, R.Perry žodžiai rodo, kad ir JAV paramos Vilnius nesulauks.
Nepaisant opozicijoje esančių konservatorių šauksmų, Lietuvai, regis, teks persvarstyti nuostatą, kad Astravo AE iš esmės negali būti saugi, nes ją pastatė rusai, ir neatsisakyti dialogo su Minsku sutelkiant dėmesį į konkrečių saugumo reikalavimų įgyvendinimą.
