„Biurokratinė našta kiekvienai įmonei yra sunki. O kuo įmonė mažesnė – tuo proporcingai ją sunkiau pakelti. Tyrimas parodė, kad didelė administracinė našta Lietuvoje išlieka mokesčių administravimo srityje, deja, ją sukuria net elektroniniai administravimo sprendimai“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto laikinoji vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje bene sunkiausia našta smulkiajam verslui – atliekų ir pakuočių tvarkymas Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Tam sugaištama 81 valanda per metus – beveik trečdalis viso biurokratiniams formalumams skiriamo laiko. 44 valandas, arba beveik 6 darbo dienas, įmonės skiria darbuotojų saugai ir privalomiems mokymams. 32 valandas įmonės skiria mokesčių nuo atlyginimų skaičiavimui ir administravimui, 43 valandas – kitiems mokesčiams. Statistikai, duomenų teikimui ir prisitaikymui prie teisės aktų pokyčių įmonėms tenka skirti 21 valandą. Dar 18 valandų per metus sugaištama įvairiems kitiems formalumams. 5 valandos skiriamos su darbuotojų samda ir atleidimu skirtam darbo laikui forminti.
„Kiekvienas sprendimas, kuris gerina verslo aplinką yra svarbus ir reikšmingas, netgi jeigu tai administracinę naštą įmonei sumažina vos keliomis valandomis. Ataskaitų ir deklaracijų apjungimas leidžia viešajam sektoriui įvertinti informacijos poreikius, o verslui sumažinti administracinę naštą. Nedideliais žingsniais, bet verslo aplinka Lietuvoje gerėja, mažinant perteklinį administravimą“, – teigia V. Adomaitis.
„Jei tai skaičiuotume – tektų pridėti dar 16 valandų per metus. Suprantama, administracinės naštos neįmanoma išvengti. Visgi, svarbu, kad visi šie reikalavimai kurtų vertę, būtų iš tiesų reikalingi. Deja, pavyzdžiui, Valstybės kontrolės atlikta apklausa rodo, kad absoliuti dauguma mokesčių mokėtojų mano, kad, pavyzdžiui, dalis išmaniosios mokesčių administravimo sistemos funkcijų jiems nėra naudingos apskritai. Reikia suprasti, kad administracinė našta – tai dar vienas, netiesioginis „mokestis“ šalies verslui“, – teigia I. Valeškaitė.
Vienas iš skirtumų Lietuvą lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis – Lietuvoje itin dažnai keičiami teisės aktai, kuriuos įmonių atsakingi asmenys privalo išmanyti, o tai kainuoja ir laiko, ir pinigų.
„Lietuvos valdžia turėtų susimąstyti, kiek teisės aktų kaitaliojimas atneša naudos, o kiek žalos. Jei pavyktų reikšmingai sumažinti visuomenės sąnaudas dėl biurokratijos, šalis uždirbtų daugiau, ekonomika ūgtelėtų ir nereiktų ieškoti pinigų socialinių paslaugų teikimui. Šalies resursai būtų naudojami BVP sukūrimui, o ne popierių pildymui, kurie tik mažina darbo efektyvumą, verslo pelningumą ir konkurencingumą“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
