„Tarptautinės prekybos konfliktų trikdomas pasaulio ūkio augimas pavojingai išsikvepia, todėl itin svarbu, kad į ekonomikos gaivinimo darbus prie centrinių bankų prisijungtų ir šalių vyriausybės. Dalis ekonominių sunkumų patiriančių šalių dar turi finansinių rezervų. Tokiose ekonomikose augimą paskatintų papildomos vyriausybių išlaidos – pavyzdžiui, viešosios investicijos, didinančios ūkio potencialą“, – sako V.Vasiliauskas.
Naujausias prognozes pristatęs TVF šiemet prognozuoja lėčiausią pasaulio ūkio augimą nuo 2008–2009 m. krizės – jis sieks 3 proc. TVF 2019 m. pasaulio ekonomikos plėtros prognozę mažina jau penktą kartą iš eilės. Nuosaikiau augs ir dvi didžiausios pasaulio ekonomikos – palyginti su liepos mėnesio prognozėmis, JAV ekonomikos augimo prognozė sumažinta –0,4 proc. p. – iki 2,4 proc., Kinijos – atitinkamai –0,1 proc. p. – iki 6,1 proc.
Lėčiau, nei anksčiau manyta, šiais ir 2020 m. turėtų augti Lietuvai strategiškai svarbios rinkos: 2019 m. Vokietijos ūkio plėtra sieks 0,5 proc. (–0,2 proc. p.), o 2020 m. – 1,2 proc. (–0,5 proc. p.), visos euro zonos – atitinkamai 1,2 (–0,1 proc. p.) ir 1,4 proc. (–0,2 proc. p.). TVF vertinimu, Lietuvos ūkio augimas turėtų sulėtėti nuo 3,4 proc. (šiemet) iki 2,7 proc. (kitąmet).
TVF pabrėžia, kad pasaulyje ypač lėtėja pramonės gamybos augimas, o pagrindinė sektoriaus problemų priežastis – tebesitęsiantis prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos. Prekybos suvaržymai gamybos apimtį veikia tiek tiesiogiai dėl prastesnių eksporto ir importo sąlygų, tiek netiesiogiai dėl tvyrančio neapibrėžtumo įmonėms atidedant investicijas.
Lėtėjant pramonės gamybos ir investicijų augimui, atitinkamai stoja ir tarptautinės prekybos augimas. 2019 m. tarptautinė prekyba augs vos 1,2 proc. – spalio mėnesio prognozė, palyginti su liepos mėnesio, nurėžta daugiau nei perpus. Pernai tarptautinė prekyba augo 3,8 proc.
TVF nurodo, kad pasaulinį augimą kol kas palaiko Europos Centrinio Banko (ECB), JAV ir kitų šalių centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, kurianti palankias skolinimosi sąlygas ir kelianti finansų rinkų lūkesčius. ECB rugsėjį pradėjo įgyvendinti naują plataus masto skatinamosios pinigų politikos priemonių paketą, kuriuo, be kitų centrinio banko veiksmų, nuo lapkričio 1 d. į ekonomiką bus kas mėnesį papildomai įliejama 20 mlrd. eurų.
„Problemos gamybos sektoriuje ilgainiui gali persilieti ir į anksčiau vilčių teikusį paslaugų sektorių – jau matome pirmuosius užkrato plitimo ženklus. Tokia įvykių raida gali turėti labai rimtų pasekmių visai pasaulio ekonomikai. Dėl to itin svarbu, kad pinigų politikos priemones tinkamai papildytų veiksmai ir kitose ekonominės politikos srityse. Dalyje valstybių, ypač kai kuriose buksuojančiose euro zonos šalyse, papildomas fiskalinis impulsas galėtų įpūsti naujos gyvybės jų ekonomikoms“, – sako V.Vasiliauskas.
Pasak jo, Lietuvoje situacija kitokia: ekonomika vis dar auga sparčiai, todėl didinti biudžeto išlaidas nėra būtina – turime laikytis fiskalinės drausmės ir ruošti „pagalvę“ galimiems sukrėtimams. Lietuvos ir visos euro zonos ekonomikos atsparumą sustiprintų spartesnis struktūrinių reformų įgyvendinimas – pavyzdžiui, skatinant aktyvesnį skirtingų visuomenės grupių dalyvavimą darbo rinkoje.
