Norėdama užkirsti kelią galimoms nelaimėms Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, suskato pažaboti elektroninių cigarečių rinką.
Elektroninės cigaretės pakliuvo ir į Lietuvos prievaizdų akiratį. Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama tam, kad aromatizuotų elektroninių cigarečių negalėtų įsigyti pilnamečiai. Nuo ateinančių metų liepos Lietuvoje norima išvis uždrausti kvapiąsias medžiagas – skysčius, kurie naudojami cigaretėms užpildyti.
Randa įvairių landų
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas parengusio parlamentaro Mykolo Majausko motyvas – tokios cigaretės ypač patrauklios vaikams ir paaugliams.
Nors jas pardavinėti nepilnamečiams draudžiama, šie vis tiek randa įvairių landų. Maža to, mokinių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenimis, elektronines cigaretes rūko 40 proc. 5–9 klasių moksleivių, o iš jų net 97 proc. renkasi aromatizuotą skystį.
Dėl panašių priežasčių aromatizuotus skysčius jau uždraudė Suomija, Estija.
Šiose šalyse vartotojai nebeturi galimybės įsigyti gamyklinių aromatizuotų skysčių, nebent elektroninių cigarečių pildyklėms skirtų aromatų nusipirktų atskirai ir skystį maišytųsi patys.
Daug diskusijų dėl aromatizuotų šiems gaminiams skirtų skysčių kilo ir JAV: kai kuriose valstijose uždrausti elektroninėms cigaretėms skirti aromatizuoti skysčiai, kurių nėra patvirtinusi JAV vaistų ir maisto administracija.
Kitą žingsnį link didesnės rinkos kontrolės Seimas žengė antradienį, spalio 15-ąją, kai priėmė svarstyti parlamentaro Vytauto Kernagio pateiktas to paties įstatymo pataisas, kurios numato kitokį rinkos ribojimą – ir elektroninių cigarečių gamintojų, ir jų pardavėjų licencijavimą.
Tikimasi, kad licencijavimas padės mažinti elektroninių cigarečių, jų pildyklių ir kitų su rūkalais susijusių gaminių prieinamumą. Pataisomis taip pat siūloma drausti interneto svetainėse nurodyti jų kainas.
Mirtys – kieno kaltė?
Elektroninės cigaretės yra rūkyti skirti prietaisai, kuriais garinamas iš nikotino, glicerino, propileno glikolio, įvairių kvapiųjų medžiagų sumaišytas skystis. Kaitinant jis paverčiamas įkvepiamu aerozoliu.
Elektroninių cigarečių yra dviejų tipų – uždaro ir atviro. Pirmuoju atveju naudojamos užpildytos kapsulės, už kurių sudėtį atsako gamintojas.
Antruoju atveju skysčio talpa yra daugkartinio naudojimo ir vartotojai ją gali patys prisipildyti, skystį paruošdami iš sudedamųjų dalių. Štai tokiais atvejais riba, kur baigiasi elektroninių cigarečių gamintojų atsakomybė, o kur prasideda vartotojų, yra slidi.
Anot M.Majausko, žmonės rizikuoja ir dėl sudedamųjų dalių proporcijų saugumo, ir dėl maišomųjų medžiagų tinkamumo.
Be to, už savarankiškai sumaišyto skysčio saugumą neatsako joks gamintojas.
Juo labiau kad interneto svetainėse tie skysčiai ne tik suaugusiesiems, bet ir nepilnamečiams parduodami be apribojimų, o rinkos priežiūra yra silpna.
Palieka galimybę rinktis
Elektroninės cigaretės neretai painiojamos su kaitinamojo tabako sistemomis. Jose naudojamas tikras tabakas, bet jis ne dega, o yra pakaitinamas iki temperatūros, kurioje nevyksta degimas, todėl rūkantysis įkvepia ne dūmus, bet garus.
„Philip Morris Baltic“ išorinės komunikacijos vadovo Baltijos šalims Liudo Zakarevičiaus teigimu, nors elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako sistemos priklauso bedūmių gaminių kategorijai, tai yra skirtingi produktai. „Mūsų kompanijos pozicija labai aiški: mesti rūkyti ir atsisakyti visų nikotino gaminių yra vienareikšmiškai pats geriausias sprendimas, tačiau negalintiems to padaryti asmenims turėtų būti sudaryta galimybė rinktis ne tokias kenksmingas alternatyvas. JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados sveikatos organizacijos viešai paskelbė, jog bedūmiai produktai svariai prisideda prie tabako žalos mažinimo. Kai kuriose pasaulio valstybėse medikai rūkyti nemetantiems žmonėms pataria rinktis elektronines cigaretes ar kitus kaitinimo pagrindu veikiančius produktus“, – sakė L.Zakarevičius.
L.Zakarevičiaus teigimu, naujus bedūmius, ne tokius kenksmingus gaminius 15 metų kūrė daugiau kaip 400 mokslininkų.
„Philip Morris International“ investicijos į jų atsiradimą siekia 6 milijardus JAV dolerių (5,5 mlrd. eurų).
