Žmonės perka pigius ir taršius automobilius todėl, kad brangesnių ir mažiau taršių neįperka, bet minimalius poreikius tokie automobiliai patenkina. Taigi įvedant automobilių taršos mokestį neužtenka vien paskaičiuoti, kokią naudą turės biudžetas, kad ją galėtų paskirti socialinėms reikmėms, t. y. padidinti pensijas ir socialines išmokas žmonėms, jog jie galėtų susimokėti automobilių taršos mokestį pirkdami „ekologiškesnius“ automobilius.
Šiuo atveju į problemą reikėtų žiūrėti kompleksiškai ir per klimato kaitos bei atsinaujinančių energijos šaltinių, taip pat per visuomeninio transporto programas. Šių programų dėka suformuoti solidžias 3–5 tūkst. eurų kompensacijas, kad žmogus būtų suinteresuotas įsigyti mažiau taršų automobilį, ir lygiagrečiai įvesti, pavyzdžiui, kasmetinį taršos mokestį. Juk jei žmogus, užuot pirkęs 15 m. senumo automobilį, įsigis 8 metų senumo transporto priemonę, tarša sumažės minimaliai.
Prisiminkime Vakarų Europos ir kai kurių Skandinavijos šalių praktiką, kokios kompensacijos buvo taikomos įsigyjant elektra varomus arba hibridinius automobilius. Šiandien įvedus tokį mokestį asmuo, kuris važinėja 15 m. dyzeliniu automobiliu, negalės nei jo parduoti, nei nusipirkti ekologiškesnio. O žmogus, turintis 6 litrų talpos naują dyzelinį automobilį, kol jo neparduos, tol nemokės jokių mokesčių.
Be to, ne automobilis teršia aplinką, o jo sudegintas kuras. Galingesni ir senesni automobiliai sudegins daugiau kuro. Todėl nereikėtų išradinėti sudėtingų formulių taršos mokesčiui surinkti – reikėtų jį rinkti per suvartojamo kuro kainą. Daugiau kuro sudegini, daugiau moki. Reikėtų gauti maksimalią naudą ir nesistengti atimti iš mažiau turinčių, kad būtų atiduota dar mažiau turintiems arba pasiturintiems, pavyzdžiui, vaiko pinigų išmokų forma. Be to, noriu priminti, kad taršos mokesčio tikslas yra spręsti gamtosaugines, ekologines problemas, bet ne socialines.
Kodėl nekalbama apie kompensaciją pagyvenusiems asmenims, kurie išvis atsisakytų automobilio? Apie nemokamą viešąjį transportą atsisakiusiems?.. Tokios formos automobilių taršos mokestis tikrai neišspręs nei taršos, nei klimato kaitos problemų, taip pat gerokai nepapildys biudžeto. Bus padėta tik dar viena varnelė.
Antras mokestis – NT mokestis. Dabar siūlomas NT mokesčio modelis – kažkokia NT mokesčio parodija, kuri nei atitinka NT tikslų, nei sprendžia socialines problemas. Apmokestinus 37 000 asmenų ir surinkus į biudžetą 8 mln. eurų galime patenkinti tik blogiau gyvenančių pavyduolių ego ir galimai užsitikrinti kelis papildomus balsus kituose rinkimuose. Kodėl taip vengiama išsivysčiusiose šalyse pritaikyto visuotinio NT mokesčio?.. Pamėginsiu atsakyti.
Visuotiniam NT mokesčiui reikalinga visuotina NT deklaracija. Pamėginkime panagrinėti, kiek valdininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų ir kitų biudžetininkų bei šešėlinio verslo atstovų gyvena ne savo vardu registruotuose namuose, butuose, apartamentuose, ilsisi ne savo vardu registruotose vilose bei apartamentuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Įstatymu įteisinus visuotinį NT deklaravimą, tai turės padaryti visi: tetos, dėdės, seneliai, močiutės, tėveliai, mamytės, broliai, sesės, pusbroliai ir pusseserės bei kiti geradariai, kurių vardu registruotas turtas, o jie mielaširdingai leidžia juo naudotis kitiems asmenims.
Kiltų visuomeninė sumaištis, bet būtų pasiekti NT mokesčio tikslai. 0,1 / 0,5 proc. visuotinis NT mokestis pareikalautų įstatymu įtvirtinti mažiau išimčių negu dabar siūlomas hibridas. Kitas klausimas, ar tikrai dabar geriausias laikas jį įvesti? Jeigu laikytumėte ranką ant pasaulinės ekonomikos pulso, turėtumėte pajusti, kad pasaulinė prekyba lėtėja, ekonomikos augimas mažėja, eksportas traukiasi ir tokie signalai iš išorės, kai Lietuva praranda ekonomikos augimą, turėtų diktuoti, kad reikia ne įvedinėti naujus mokesčius, kurie dar labiau slopintų ekonomiką, o skatinti vidaus paklausą.
Ekonomikos elementorius sako, kad tokio ciklo pradžioje reikėtų nedelsiant pradėti vykdyti ekonomikos skatinimą ieškant kitų resursų. Kalbant apie kitus resursus, norisi paklausti, kada bus baigta Valstybės ir savivaldybių NT, kuris nereikalingas nei Valstybės, nei savivaldos funkcijoms vykdyti, inventorizacija.
Jį realizavus ne tik papildytumėte biudžetus, bet ir sutaupytumėte lėšas, kurios yra švaistomos jam išlaikyti. Pats laikas ištraukti iš stalčiaus Valstybės kontrolės rekomendacijas ir pasamdyti kompetentingus žmones joms įgyvendinti (jei tokių nėra minėtose institucijose). Efektyvesnis Valstybės išlaidų ir investicijų valdymas taip pat duotų daug daugiau naudos nei naujų mokesčių įvedimas. Dar nepamirškime efektyvesnio esamų mokesčių administravimo ir apie 3 mlrd., kurie dirba šešėlinėje ekonomikoje.
Ekonomiką reikia pradėti skatinti ne tada, kada ji atšalo, o kada nustoja šilti, t. y. nepasiekus recesijos, o ne stagnacijos stadijoje. Dar nebuvo palankesnio laiko pasiskolinti su neigiamomis palūkanomis ir išspręsti daug socialinių problemų.
Pasiskolinus milijardą, pavyzdžiui, su –0,2 proc., po 10 metų reikės grąžinti 2 milijonais mažiau ir dar apie 20 proc., t. y. 200 milijonų, bus nuvertėję dėl infliacijos. Valstybė išsisprendžia daug socialinių problemų ir dar gauna 202 milijonus eurų naudos, kad pasiskolino. Praleisti tokią progą būtų nusikaltimas.
