Pasak „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros direktoriaus Karolio Sankovski, įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ naudojami tvarūs sprendimai, kurie ne tik sumažina geležinkelio įtaką aplinkai, tačiau iš esmės ją ir pagerina.
„Kraštovaizdžio, ekosistemos ir kultūros paveldo požiūriu vertingiausia „Rail Baltica“ geležinkelio aplinkos teritorija – tai kauniečių ir miesto svečių mėgstamas Pažaislio šilas. Norime užtikrinti, kad vykdant europinio geležinkelio rangos darbus bus laikomasi visų būtiniausių aplinkosauginių reikalavimų, kurie bus derinami ir vykdomi tik pritarus Kauno marių regioninio parko direkcijai. Todėl įgyvendinant „Rail Baltica“ geležinkelio projektą, o vėliau jį ir eksploatuojant, jokių neigiamų aplinkos pokyčių nenumatoma“, – sakė K.Sankovski.
Pažaislio šile – tvoros nuo žvėrių
Pasak jo, Pažaislio šilo teritorijoje projekto įgyvendinimui papildomo žemės poreikio nėra – europinis geležinkelis bus klojamas jau ant esamo geležinkelio. Transporto koridorius išliks siauras, sankasos ir iškasos šlaitai bus gausiai apželdintos, dėl to geležinkelis organiškai susilies su gamtine aplinka.
Siekiant apsaugoti geležinkelio aplinkoje gyvenančius žmones ir gyvūnus, visas geležinkelis bus aptvertas apsaugine tvora.
Parko ribose esantys Palemono gynybiniai įtvirtinimai, Pažaislio architektūrinis ansamblis ir Kauno tvirtovės V forto architektūrinis draustiniai yra saugomi valstybės. Šie kultūros paveldo objektai nuo „Rail Baltica“ geležinkelio yra nutolę, todėl neigiamas poveikis jiems nenumatomas.
Siekia išsaugoti medžius
„Rail Baltica“ projekte svarbus dėmesys skiriamas specialioms priemonėms, kurių tikslas užtikrinti Kauno marių regioninio parko ekosistemos apsaugą. Parko teritorijoje po senų medžių žieve slepiasi retos visoje Europoje vabalų rūšys – niūraspalvis auksavabalis bei purpurinis plokščiavabalis.
Pažaislio šile taip pat stebimos saugomos augalų rūšys: smiltyninis gvazdikas ir tamsialapis skiautalūpis.
„Saugomų augalų ir vabalų rūšių aptikimo koordinatės parke yra tiksliai nustatytos. Todėl tiksliai žinoma, kad esamoje geležinkelio zonoje, kurioje vyks darbai, jie neauga ir negyvena. Saugomoms rūšims projektas jokio neigiamo poveikio nepadarys“, – aiškina K.Sankovski.
Pažaislio šile plačiai paplitę spygliuočiai: paprastosios pušys ir eglės. Geležinkelio rekonstrukcijos darbų metu pirmenybė bus teikiama brandžius medžius išsaugantiems sprendiniams.
„Pasirinkti techniniai sprendimai, dėl kurių esamas želdinimas ir gretimos teritorijos ardomos minimaliai. Numatytos specialios priemonės šaknų, kamienų ir lajų apsaugai rangos darbų metu. Atlikus žemės darbus ar įrengus laikinus statybinius kelius, teritorija rekultivuojama atsižvelgiant į supančią aplinką, o geležinkelio sankasos ir iškasos apželdinamos“, – sakė K.Sankosvski.
Dėmesys vandens paukščiams
Į Kauno marių regioninio parko ribas patenka Europos saugomos „Natura 2000“ teritorijos, kuriose saugomi reti paukščiai: plovinės vištelės, tulžiai, juodieji pesliai, jūriniai ereliai. Žuvingas vanduo privilioja beveik visų Lietuvoje registruotų rūšių vandens paukščius.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Rail Baltica“ geležinkelis jokios neigiamos įtakos „Natura 2000“ teritorijoms neturės. Geležinkelis nuo jų yra nutolęs, o nuo Palemono geležinkelio stoties iki Kauno HE jis nekerta nei vieno vandens telkinio ir nepatenka į pakrantės apsaugos juostą.
Tačiau vandenų apsaugai projekte skiriamas ypatingas dėmesys. Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą esama paviršinių nuotekų nuvedimo sistema bus rekonstruota. Geležinkelio ruožui nuo Palemono iki Kauno HE ties Petrašiūnų vandenviete suprojektuoti dveji lietaus nuotekų valymo įrenginiai. Įrenginiai suprojektuoti taip, kad nuotekos prieš išleidžiant į aplinką būtų išvalomos iki paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente numatytų ribinių verčių.
Paviršinių nuotekų nuo geležinkelio surinkimo sistema suprojektuota taip, kad būtų galima surinkti avarijų metu išsiliejusias pavojingas chemines medžiagas, prieš joms patenkant į vandens telkinius ar gruntinius vandenis.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
