Sambukai pavyko išparduoti 16-a istorinių, tačiau apleistų mūrinių namų pirkėjams iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos ir Argentinos, – rašoma portale businesssinsider.com.
Sambuka – vienas iš miestelių Italijos provincijoje, kuriame parduodamas apleistas NT vos nuo 1 euro. Taip siekiama išsaugoti kaimo gyvenvietes, kurias lėtai sunaikino urbanizacija, kai tuo tarpu miestai ir priemiesčiai kenčia nuo gyventojų pertekliaus.
Parduodami objektai beveik visada išiskiria itin prastu stoviu. Tam, kad pastatai vėl taptų tinkamais gyventi, miestelių valdžia įpareigoja pirkėjus išleisti tūkstančius eurų jų restauravimui ir atnaujinimui. Kai kuriose vietovėse netgi numatyta, kad norėdamas nusipirkti būstą, pirkėjas privalo ten dirbti arba atsivežti savo šeimą.
Pavyzdžiui, Sambukoje pirkėjai įsipareigoja išleisti mažiausiai 15 tūkst. eurų NT renovacijai ir pervesti 5 tūkst. eurų užstatą, kuris grąžinamas tik tada, kai įvykdomos pirkimo sąlygos.
Kas iš tiesų yra tie žmonės, investuojantys į turtą, kurio galbūt net nematė ir tokiose vietose, apie kurias nieko nežinojo bei nenutuokė apie to miesto perspektyvas?
Po to, kai CNN Travel sausio mėnesį parašė apie vieną iš tokių vargstančių Italijos miestelių, mero kabinetas buvo užtvindytas būsimų pirkėjų elektroniniais laiškais.
„Aš niekada nemaniau, kad Sambukos istorija susilauks tiek daug dėmesio“, – pasakojo Sambukos meras Leonardas Ciacciosas.
Kaina kur kas didesnė
Gegužės mėnesį namai vaiduokliai buvo parduoti aklame aukcione, kuriame varžytinės prasidėjo nuo 1 euro. 16-a savivaldybei priklausančių namų buvo parduoti vos už 1 tūkst. ar 25 tūkst. eurų siekiančias sumas.
Bet tai buvo tik pradžia. Be 16-os namų, priklausančių vietos valdžios institucijoms, privačioje rinkoje buvo parduota dar 50 NT objektų, į kuriuos investuota daugiau nei milijonas eurų ir šis skaičius toliau auga.
Pensininkai Debora ir jos vyras Guyleas Kavinai, keliaudami į Londoną (Anglija) aplankė ir Siciliją. Čia iš privataus pardavėjo už 50 tūkst. eurų nusipirko vieną iš apleistų namų.
Jie, kaip ir daugelis kitų pirkėjų, apie Sambukos mieste pardavinėjamus objektus išgirdo iš CNN reportažo.
Kavinams vizito metu buvo aprodyti parduodami namai, tačiau nė vienas iš jų šiai porai netiko. Jie tiesiog neatitiko šeimos poreikių, mat jų šeima tokia didelė, kad jiems neužtektų vietos net ir trumpalaikei nakvynei.
Išvykimo rytą gidas paklausė pagyvenusios poros, ar prieš išskrendant jie nenorėtų pamatyti paskutinio namo. Kavinai sutiko, o po vizito paaiškėjo – tai tobulai jiems tinkantis objektas.
Garis ir Tamara Holmai iš Kalifornijos taip pat džiaugėsi, kad įsigijo namą aukcione, nors to niekada neplanavo.
Holmsai už namą, kurį talkinant mero pavaduotojui Cacioppos nusipirko iš privataus pardavėjo, paklojo 19 tūkst. eurų. Garis teigė, kad jų negąsdina ši kaina, mat didesnė vertė garantuos geresnę objekto kokybę.
Sutuoktiniai pripažino, kad šie aukcionai puiki galimybė mirštančiam miesteliui. „Jei ne ši idėja, niekada nebūčiau sužinojusi apie Sambuką, kuriame tiek daug galimybių“, – sakė Tamara.
Tačiau ne visi pirkėjai buvo iš kitų šalių. Marie Ohanesian Nardin gyvena visai netoli Sambukos.
Nardin kilusi iš Los Andželo, tačiau nuo tada, kai ištekėjo už trečiosios kartos gondolieriaus iš Venecijos, Italijoje ji jau gyvena daugiau nei 30 metų.
Nardin pasakojo, kad tuomet, kai ji susidomėjo Sambuka, nė vienas jos draugas iš Italijos apie tai net negirdėjo, nes CNN skyrė didesnį dėmesį šiai problemai, nei vietos spauda.
Apsigyventi iškart negalima
Ištisus dešimtmečius šiuose apleistuose namuose niekas negyveno, jie stovėjo apleisti. Pastatuose pilna šiukšlių, sienos išmargintos grafiti piešiniais. Po 1968 m. žemės drebėjimo, kuris nusinešė daugiau kaip 200 žmonių gyvybių, daugelis pietų Sicilijos gyventojų, norėdami apsidrausti, pasistatė naujus, modernius namus, o šiuos apleido.
„Kas žino, kas juose yra. Nežinau, galbūt ten yra ir nuodingų medžiagų. Norint tai sutvarkyti, reikia įdėti labai daug pastangų“, – kalbėjo Nardin.
Maža vertė byloja apie itin prastą pastatų kokybę, tačiau tai nereiškia, kad investuoti į juos neapsimoka.
Gillian Payne iš Škotijos ir jos vyras Denis – vieni iš nedaugelio žmonių, kuriems pavyko įsigyti namą Sambukos aukcione. Jie už savo turtą sumokėjo tik 1 tūkst. eurų.
„Namas nėra prestižinėje vietoje, bet jis kainavo tik 1 tūkst. eurų“, – pasakojo Payne.
Payne, kuri perka, renovuoja ir perparduoda nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje, teigė, kad jos reakcija buvo kitokia nei tų pirkėjų, kurie buvo viliojami vos 1 euro vertės sandoriu.
„Sąžiningai kalbant, buvau maloniai nustebinta tiek kambarių dydžiu, tiek jų skaičiumi. Manau, kad mes tikrai sudarėme puikų sandorį – mums tikrai pasisekė“, – kalbėjo ji.
Musomelio miestelyje, kuriame namai varžytinėse taip pat siūlomi vos nuo 1 euro, gyvena Bertas Vanbellingenas – vienas iš daugelio čia gyvenančių belgų.
Šią Sicilijos provinciją belgai užplūdo po to, kai ją pradėjo aprašinėti belgų laikraštis „Het Laatste Nieuws“. Prie to prisidėjo ir pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ naujas maršrutas iš Briuselio (Belgija) į Kataniją – antrą pagal dydį Sicilijos miestą.
Vanbellingenas taip susižavėjo Musomeliu, kad nusipirko daugiau namų, net neturėdamas aiškaus plano, ką su jais daryti.
„Vienas namas man ir mano žmonai“, – sakė jis. – Taip pat įrengėme apartamentus vaikams ir dar vieną namą. Kol kas nežinome, ką darysime su juo.“
Vanbellingenas pripažino sumokėjęs daugiau nei 1 eurą už NT, tačiau suskubo pridurti, kad „jei lyginsime jį su Anglijos ar Belgijos kainomis – įsigytas turtas nepalyginamai pigesnis“. Vyras aktyviai įsitraukė į vietos bendruomenę ir siekia integruoti belgų tautą šioje šalyje.
Pribloškiantys vaizdai
Į vietos gyvenimą įsitraukia ne tik Vanbellingenas. Daugelis žmonių įvardijo jų provincijos kaimišką žavesį, kaip vieną reikšmingiausių faktorių, priimant sprendimą investuoti.
„Tai tiesiog puiku. Miestelyje vyrauja ramybė“, – sakė Nardin.
„Jis primena Disnėjaus filmą“, – sakė Tamara. „Jis lyg „Pinokis“.
Iš tiesų, 2016 metais Sambuka buvo nominuotas gražiausių Italijos miestų konkurse. Nors miestelis stulbina, jis yra nepaprastai tylus.
Kai portalo businessinsider.com žurnalistas lankėsi Sambukos miestelyje, daugelis iš Sambukos restoranų ir kavinių buvo uždaryti, o artimiausias prekybos centras – už kelių kilometrų.
Kitą dieną jis aplankė miestelio muziejų, kuris buvo atidarytas specialiai jo vizitui.
„Čia teks pamiršti sporto salę, SPA centrą, golfo aikštyną ar kitas laisvalaikio praleidimo galimybes, kurių galite tikėtis atostogų metu“, – rašė Tomas Murėjus.
„Aš manau, kad miestas turi daug potencialo ir tikiuosi, kad jauni žmonės pasiliks ar sugrįš ir atidarys vis daugiau daržovių parduotuvių, restoranų ar kitų panašių vietų“, – teigė Nardin. – Jei praleidote čia keletą naktų, žinote, kad restoranų pasirinkimas nėra labai didelis.“
Tai – viena iš priežasčių, dėl kurių Vanbellingenas nusprendė investuoti į Musomelį: „Sambuka, kaip ir Akvaviva, yra labai tylus. Mums patinka ilsėtis, bet Musomelis yra miestas. Jame verda gyvenimas, jis nėra tuščias. Tuo jis ir skiriasi nuo Sambukos.“
Nepaisant to, naujieji sambukiečiai turi vilčių atgaivinti miestą. „Aš sutikau jauną moterį, kuri tobulina anglų kalbos žinias, nes ateityje tikisi turistams pasiūlyti pažintinius žygius po šį miestelį“, – pasakojo Nardin.
Meras patvirtino, kad senieji sambukiečiai taip pat mokosi anglų kalbą, ruošdamiesi naujiems lankytojams.
„Jie turi prisitaikyti, nes anglų kalba čia nėra populiari, todėl reikia išmokti komunikuoti su lankytojais“, – sakė jis.
Visi, kurie čia investavo į NT, teigė, kad šiuose miesteliuose gyvena itin draugiški žmonės, kurių didelės širdys kaimynystę paverčia tikru malonumu.
Caciopposas įsitikinęs, kad tai – posūkis Sambukos istorijoje.
„Mums tai revoliucija, – sakė jis. –Norėdami įsigyti namus Sambukoje per šešis mėnesius iš įvairių šalių čia atvyko apie 60 šeimų. Apsilankė ir apie 2 tūkst. turistų. Jie apsistoja Sambukoje, valgo restoranuose, perka vyną, naudojasi nakvynės namų paslaugomis. Sambukos ekonomikai – tai puiki ateitis.“
