ECB pirmininkė C. Lagarde: jeigu „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis kitaip, krizės nebūtų buvę

„2008 metų rugsėjo mėn. 15 d. JAV investicinio banko „Lehman Brothers“ bankrotas tapo pasaulinės finansų krizės kulminacija“, – rašo internetiniame žurnale Slate.fr Ženevos universiteto vadybos profesorius, privačios aukštosios žinių ekonomikos ir vadybos mokyklos „Skema Business School“ mokslo darbuotojas Michelis Ferrari.

 lrytas.lt koliažas.
 lrytas.lt koliažas.
Dvi „Lehman Brothers“ iškabos 2010 metais Londono aukcione „Christie‘s“ buvo parduotos už 70,8 tūkst. svarų (dabartiniu kursu – 79,55 tūkst. eurų).<br>Scanpix nuotr.
Dvi „Lehman Brothers“ iškabos 2010 metais Londono aukcione „Christie‘s“ buvo parduotos už 70,8 tūkst. svarų (dabartiniu kursu – 79,55 tūkst. eurų).<br>Scanpix nuotr.
Bankų bankroto pirmūnas - „Lehman Brothers“.<br>Reuters nuotr.
Bankų bankroto pirmūnas - „Lehman Brothers“.<br>Reuters nuotr.
Su „Lehman Brothers“ bankrotu siejama pasaulinės finansų krizės pradžia.<br>Reuters nuotr.
Su „Lehman Brothers“ bankrotu siejama pasaulinės finansų krizės pradžia.<br>Reuters nuotr.
 Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė tokią mintį subrandino gerai žinomame pasisakyme 10-ųjų krizės metinių proga: „Jei bankas „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis „Lehman Sisters“, tai bankų padėtis 2008 metais būtų buvusi visai kitokia“.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė tokią mintį subrandino gerai žinomame pasisakyme 10-ųjų krizės metinių proga: „Jei bankas „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis „Lehman Sisters“, tai bankų padėtis 2008 metais būtų buvusi visai kitokia“.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė tokią mintį subrandino gerai žinomame pasisakyme 10-ųjų krizės metinių proga: „Jei bankas „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis „Lehman Sisters“, tai bankų padėtis 2008 metais būtų buvusi visai kitokia“.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė tokią mintį subrandino gerai žinomame pasisakyme 10-ųjų krizės metinių proga: „Jei bankas „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis „Lehman Sisters“, tai bankų padėtis 2008 metais būtų buvusi visai kitokia“.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė tokią mintį subrandino gerai žinomame pasisakyme 10-ųjų krizės metinių proga: „Jei bankas „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis „Lehman Sisters“, tai bankų padėtis 2008 metais būtų buvusi visai kitokia“.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė tokią mintį subrandino gerai žinomame pasisakyme 10-ųjų krizės metinių proga: „Jei bankas „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis „Lehman Sisters“, tai bankų padėtis 2008 metais būtų buvusi visai kitokia“.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė tokią mintį subrandino gerai žinomame pasisakyme 10-ųjų krizės metinių proga: „Jei bankas „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis „Lehman Sisters“, tai bankų padėtis 2008 metais būtų buvusi visai kitokia“.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė tokią mintį subrandino gerai žinomame pasisakyme 10-ųjų krizės metinių proga: „Jei bankas „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis „Lehman Sisters“, tai bankų padėtis 2008 metais būtų buvusi visai kitokia“.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 18, 2019, 9:25 AM

Ši krizė iškėlė pagrindinį klausimą: ar bankams tinkamai buvo vadovaujama? Kaip galėjo tokie bankai, kaip „Citigroup“, HSBC, UBS, „Royal Bank of Scotland“, „Dexia“ ar „Deutsche Bank“, paklysti antrinėje būsto paskolų ir išvestinių priemonių rinkose?

Kaip įstatymų leidėjo reguliuojami bankai, kuriuose yra vykdomos vidaus kontrolės procedūros, galėjo prisiimti tokio lygio riziką ir įsipareigojimus rinkoms? 

„Ieškant atsakymų, buvo pasiūlyta keletas paaiškinimų. Pagal vieną iš jų trūko įvairovės bankų valdymo organuose.

Šie organai labai dažnai būna vienalytės baltaodžių vyrų, neretai turinčių tą patį universitetinį išsilavinimą, socialinės grupės.

Toks sociologinis homogeniškumas nulemia  mąstymo panašumą ir avių bandos elgesį“, – teigia straipsnio autorius.

Pasak jo, didesnė įvairovė, taip pat ir lytinė, galėtų apsaugoti bankus nuo neapgalvotų veiksmų ir su jais susijusios rizikos.

Christine Lagarde, buvusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinė direktorė, dabartinė Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė (pareigas pradėjo eiti lapkričio 1 d.), tokią mintį subrandino gerai žinomame pasisakyme 10-ųjų krizės metinių proga:

„Jei bankas „Lehman Brothers“ būtų vadinęsis „Lehman Sisters“, tai bankų padėtis 2008 metais būtų buvusi visai kitokia“.

Toks pareiškimas iškelia keletą klausimų: kaip bankų operacijas būtų paveikusi didesnė įvairovė? Ar 2008 metais bankų valdymo organuose buvo vien tik vyrai?

Ar bankai pasimokė iš šios krizės, ar padarė įvairesnes savo valdybas ir vykdomuosius komitetus? Ar įvairovė turi įtakos bankų veiklos rezultatams ir rizikos veiksnių pobūdžiui?

„Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, buvo atlikta 35 didžiausių Europos bankų veiklos, vykdytos nuo 2008 iki 2018 metų, analizė. Paaiškėjo, kad įvairovės trūkumas yra organizacinių nesklandumų priežastis, o tai tam tikra prasme patvirtina Ch. Lagarde teiginį“, – teigia M.Ferrari. 

Geriau įvertinama rizika

„Mūsų rezultatai aiškiai rodo, kad grupių vienodumas, pavyzdžiui, sumažina sprendimų priėmimo procesų kokybę.

Remiantis gerai žinoma Simone de Beauvoir formuluote: „Moterimi ne gimstama, o tampama“, svarbi sociologijos pamoka yra ta, kad visuomenė nevienodai formuoja moteris ir vyrus.

Dėl tokio nevienodo socialinio formavimo gauname žinių, įgūdžių, patirties, įsitikinimų, vertybių ir vadovavimo stilių įvairovę, kuri gali pagerinti sprendimų priėmimo procesus, įvertinus skirtingus požiūrius ir geriau supratus skirtingus vartotojų lūkesčius.

Priešingai, socialiai vienalytė grupė dažniausiai yra linkusi priimti tokius pačius sprendimus ir elgiasi identiškai, dėl to kyla organizacinių nesklandumų“, – teigia mokslininkas.

Dėl to paįvairinti bankų valdymo organai turėtų padėti efektyviau priiminėti sprendimus, kurie užtikrins stabilų finansų įstaigų darbą.

„Mūsų rezultatai taip pat rodo, kad įvairovė pagerina rizikos vertinimą ir kontrolę. Akademiniais tyrimais nustatyta, kad vyrai yra linkę rizikuoti labiau nei moterys, ypač kalbant apie finansines investicijas.

Taigi, vyrų dominavimu bankų valdymo organuose galima paaiškinti gana didelį rizikos lygį, kurį pirmojo dešimtmečio viduryje prisiėmė finansų įstaigos.

Mažiausiai feminizuoti bankai taip pat labiau rizikavo finansų rinkose. Ir vis dėlto, sprendimas nebūtinai turi būti toks, kad visuose valdymo organuose būtų vienos moterys, greičiau turėtų būti įvairus atstovavimas.

Verslininkystė savo prigimtimi yra susijusi su rizika. Ši rizika yra geriau įvertinama, kada turime didesnę vadovų socialinę įvairovę“, – įsitikinęs straipsnio autorius.

„Kitas mokslinis tyrimas atskleidė, kad moterys direktorių valdybose paprastai geriau vykdo vadovavimo funkcijas nei vyrai.

Šiuo požiūriu, didesnis bankų direktorių valdybų feminizavimas padės geriau kontroliuoti vadovų prisiimamą riziką“, – pastebi M.Ferrari.

Galas „švogeriniam principui“?

„Tenka konstatuoti, kad Ch.Lagarde buvo teisi: 2008 m. Europos bankus beveik išimtinai valdė vyrai, ten vyravo „švogerinis principas“.

Iš 35 mūsų pasirinktų Europos bankų nė vienas neturėjo moters valdybos pirmininkės ar generalinės direktorės.

Šeši iš jų neturėjo moterų valdyboje, o 22 – moterų vykdomajame komitete. 

Direktorių valdybai vidutiniškai teko 2,45 moters, jos sudarė 15,75 proc. direktorių.

Kiekviename vykdomajame komitete buvo vidutiniškai 0,64 moters, ir moterys sudarė 7,23 proc. šio vadovaujančio organo“, – konstatuoja mokslininkas.

„2018 m. situacija gerokai pasikeitė. Visuose bankuose jau yra bent viena moteris direktorių valdyboje.

Vienai direktorių valdybai vidutiniškai tenka 4,8 moters, tai yra 95 proc. daugiau, ir jos sudaro 34,5 proc. 35 bankų direktorių.

Kas dėl vykdomųjų komitetų, tai dabar tik keturiuose bankuose nėra moterų („ING groep“, „Bayerische Landesbank“, „Raiffensen“ ir „Banco BPM“).

Vienam vykdomajam komitetui vidutiniškai tenka 2,31 moters, tai yra 261 proc. daugiau, ir jos sudaro 19,8 proc. šio valdymo organo narių“, – tęsia straipsnio autorius.

„Galima išskirti tris bankų kategorijas: įvairovės čempionai, kur dviejuose valdymo organuose moterų yra daugiau kaip 33 proc., apmaudą jaučiantys vyrų viešpatavimo visuomenėje šalininkai, kur daugiau kaip 33 proc. moterų yra direktorių valdyboje (labai dažnai dėl kvotų, kurias nustato šalies įstatymų leidėjas) ir aršūs vyrų viešpatavimo visuomenėje šalininkai, kur abiejuose valdymo organuose moterų dalis yra mažesnė kaip 33 proc.“, – teigia M.Ferrari. 

Ieškant įvairovės „kritinės masės“

„Harvardo universiteto sociologė Rosabeth Kanter savo garsiajame 1977 metų straipsnyje tvirtino: kad mažuma galėtų daryti įtaką organizacijos veiklai, būtina, kad ji sudarytų nuo 20 iki 40 procentų. 

Kaip rodo naujausias empirinis tyrimas, 30 proc. kaip tik yra ta „kritinė masė“ – riba, nuo kurios įvairovė iš tikrųjų pradeda turėti įtakos verslo rezultatams“, – konstatuoja straipsnio autorius.

Tačiau iš trisdešimt penkių Europos bankų tik šešių valdybose ir vykdomuosiuose komitetuose yra daugiau kaip 30 proc. moterų: tai DNB, „Intesa Sanpaolo“, „Nationwide Building“, „Rabobank“, „Svenska Handelsbanken“ ir „Swedbank“.

„Taigi, ponia Ch.Lagarde, jei jūs esate teisi, jūsų, kaip ECB pirmininkės, pareigos turi leisti jums skatinti didesnę įvairovę Europos bankuose, kad sumažintumėte bankų įsipareigojimų neįvykdymo riziką, kaip ir skatinti naujų rizikos ribojimo taisyklių diegimą.

Kodėl primygtinai neparekomendavus mišrios poros bankui valdyti? Direktorių valdybos pirmininkas – vyras, generalinė direktorė – moteris. Arba atvirkščiai“, – siūlo naujajai ECB vadovei, savo tautietei Ch.Lagarde straipsnio autorius, profesorius M.Ferrari internetiniame žurnale Slate.fr.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.