Pateikė žinių apie Vilniuje statomą išparduotuvių miestelį – dydžiu prilygs Kauno „Akropoliui“

Važiuojant Vilniaus vakariniu aplinkkeliu negali nepastebėti didelių statybų – čia kyla 62 tūkst. kv. metrų ploto objektas „Vilnius Outlet“. Šis statinys bus tokio dydžio, kaip sostinėje esantis prekybos centras „Ozas“ ar Kauno „Akropolis“.

 „Vilnius outlet“.<br> Vizualizacija
 „Vilnius outlet“.<br> Vizualizacija
„Vilnius outlet“.<br> Vizualizacija
„Vilnius outlet“.<br> Vizualizacija
Šioje teritorijoje turėtų iškilti dar vienas „Akropolis“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šioje teritorijoje turėtų iškilti dar vienas „Akropolis“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šioje teritorijoje turėtų iškilti dar vienas „Akropolis“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šioje teritorijoje turėtų iškilti dar vienas „Akropolis“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šioje teritorijoje turėtų iškilti dar vienas „Akropolis“.<br>AP nuotr.
Šioje teritorijoje turėtų iškilti dar vienas „Akropolis“.<br>AP nuotr.
Šioje teritorijoje turėtų iškilti dar vienas „Akropolis“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šioje teritorijoje turėtų iškilti dar vienas „Akropolis“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2019-11-20 14:30

Prekybos ir pramogų centro atidarymas numatytas 2021 metais. Paskutinėmis žiniomis, apie 70 proc. objekto, kurį vysto „Ogmia grupė“, jau išnuomota.

Anot Ridos Kalvaitienės, „Newsec“ turto valdymo grupės vadovės, pagrindinis nuomininkas – „Rimi“, tačiau daug dėmesio „Vilnius Outlet“ centre bus skiriama pramogoms. Be kitų čia bus ir „Apollo kinas“.

Apie tai, kad prie Vingio parko Vilniuje numatytos „Akropolio“ statybos, kalbama ne metai ir ne dveji. Vis dėlto šįkart, R.Kalvaitienės manymu, „projektas nėra užmestas“.

„Panašu, kad intencija tikra – projektas jau nusipaišytas, idėją, ką „Akropolis“ norėtų daryti, turi. Tai turėtų būti didelis daugiafunkcinis projektas su vystoma prekyba, biurais ir gyvenamosiomis patalpomis. Manau, tai turės labai didelę įtaką kelių infrastruktūrai ir miesto plėtrai toje dalyje“, – Lietuvos banko konferencijoje svarstė „Newsec“ turto valdymo grupės vadovė.

Ji įsitikinusi: nors elektroninė prekyba daro įtaką, tačiau tai – tik dar vienas kanalas pardavinėti. Juolab, kad prekybininkai tiki, jog el. prekyba nesudarys daugiau nei 25-30 proc. visos prekybos. Todėl, R.Kalvaitienės teigimu, plytos ir betonas – fizinės parduotuvės – savo aktualumo nepraranda ir nepraras, tik ateityje jos turės daug daugiau funkcijų.

„Atlyginimai auga, mes vis daugiau leidžiame, todėl ir prekybos centrų apyvartos geros, prekybininkų nuotaikos taip pat – ypač geras ruduo. Bent jau mados segmente prekybininkai skaičiuoja neblogus rezultatus“, – vertino NT rinkos specialistė.

Jos skaičiavimu, Baltijos šalyse yra arti 2 mln. modernių kvadratinių metrų prekybinio ploto. Rinkos dydis per visas tris Baltijos šalių sostines pasidalija panašiai ir yra arti ES vidurkio. O tai, R.Kalvaitienės teigimu, rodo, kad rinka formuojasi teisingai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.