„Tai skamba šauniai“, – sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tačiau, nors NT rinkos aktyvumas Lietuvoje didėja ketveri metai paeiliui, o mes pradedame prie to priprasti, būtina atkreipti dėmesį į rizikas.
V.Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad Vilnius šiuo metu – vienas sparčiausiai tiek pajamomis, tiek gyventojų skaičiumi augantis miestas ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vidurio Europoje.
„Tai – džiugi tendencija. Istorinė Lietuvos sostinė pamažu tampa tikru regioniniu Šiaurės ir Baltijos šalių finansinių paslaugų, o ypač – informacinių ir finansinių technologijų – centru. Tai reiškia, kad Vilniuje daugėja mokių pirkėjų, nuomininkų, kuriems reikia ne tik daugiau kokybiško būsto, bet ir modernių darbo vietų.
Panašias NT rinkos tendencijas matome ir visoje šalyje. Lietuvos komercinio NT rinka darosi patraukli stambiems investuotojams“, – LB konferencijoje sakė banko valdybos pirmininkas.
Šįkart bus kitaip
Jo teigimu, nors NT rinka ir yra istoriškai aktyvi, tačiau jos augimas – tvarus: rinkos aktyvumas ir būsto kainų didėjimas neviršija vidutinio šalies darbo užmokesčio, todėl būstas tebėra įperkamas.
„Būsto kainos didėja lėčiau nei vidutinės pajamos, todėl būtų keista sakyti, kad formuojasi NT burbulas“, – ramino Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį būsto kainos ne Vilniuje kilo 6,8 proc., Vilniuje – 6,2 procento. Anot T.Garbaravičiaus, išsipūsti NT kainoms neleidžia lanksti pasiūla. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad sostinėje tris ketvirčius naujai statomų butų rinkoje buvo juntamas suaktyvėjimas, dabar stebimas sulėtėjimas. Tačiau, LB valdybos nario manymu, jei tik matytų perspektyvą, statytojai būtų pasiruošę pirkėjams pasiūlyti daugiau.
Nepagrįstiems lūkesčiams neleidžia formuotis atsakingas būsto pirkėjų ir skolintojų elgesys. Todėl tai, kaip sakė V.Vasiliauskas, leidžia manyti, kad šįkart viskas bus kitaip.
Be to, su būsto paskolomis nuperkamų būsto dalis yra kur kas mažesnė, nei prieš paskutinį Lietuvos ekonomikos nuosmukį.
„Tai skamba šauniai, tačiau turėkime omenyje demografinius iššūkius. Mūsų duomenimis, po dešimtmečio 18-35 m. gyventojų bus penktadaliu mažiau, o ši gyventojų dalis – aktyviausia būsto pirkėja. Demografinės grėsmės turės įtakos ir statybų sektoriui.
Statybos įmonių padėtis nevienareiškmė. Šis sektorius išlieka tvirtas, čia dirba apie 8 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų, jame sukuriama apie 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tačiau šis sektorius itin jautrus vidaus ir išorės trukdžiams.
Faktas tai, kad bent jau trumpuoju periodu tarptautinėje padangėje telkiasi debesys. Todėl kitais metais mes galime tikėtis vangesnės plėtros Lietuvoje“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Pajunta vienas pirmųjų
Dar vienas signalas – dar metų pradžioje į išorinius veiksnius pradėję reaguoti lūkesčių rodikliai. Jų tendencija – žemėjanti. Be to, atlyginimų augimo tempas kitais metais prognozuojamas natūraliai slopstantis.
„Suprastėjusią ekonominę aplinką statybų sektorius pajunta vienas pirmųjų. Todėl svarbu ne gyventi rekordais, o kaupti rezervus, stebėti įvykius artimoje aplinkoje ir išeinant už Lietuvos ribų“, – ragino LB valdybos pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį ir į mažėjantį kreditavimo prieinamumą. Anot V.Vasiliausko, NT rinkos aktyvumas Lietuvoje didėja ketveri metai paeiliui. Pradedame prie to priprasti, tačiau būtina atkreipti dėmesį į rizikas.
Šiemet LB ėmė pastebėti, kad NT sektorius bankų paskolų pradėjo gauti gerokai mažiau: maždaug pusė LB apklaustų statybos įmonių teigia, kad jų prašymas paskolinti ar pakeisti esamas finansavimo sąlygas buvo atmestas.
Anot V.Vasiliausko, ir patys finansų rinkos dalyviai pripažįsta, kad paskolų teikimas NT statytojams ir plėtotojams buvo ribotas labiausiai – finansų įstaigos galimai apsidraudžia nuo pernelyg ambicingų klientų užmojų. Kita vertus, padidėjo NT veiklos įmonių finansavimosi šaltinų įvairovė praplatėjo.
Papildoma rizika
LB valdybos nario T.Garbaravičiaus teigimu, ne tik pagreičio, bet ir rizikos NT rinkai suteikia antriniai būstai, įsigyti investicijai arba nuomai.
Skaičiuojama, kad jie sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja.
Pagal Registrų centro duomenis ir Lietuvos banko skaičiavimus, antriniai būstai 2019 m. lapkritį Lietuvoje sudarė apie 20 proc. iš 1,4 mln. Lietuvoje registruotų būstų. Per 2018 m. ir ne visus 2019 m. antrinių būstų dalis padidėjo maždaug 1 proc. punktu. Šalies didmiesčiuose antrinių būstų dalis gana panaši: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje antriniai būstai sudaro 17–19 proc. visų registruotų būstų skaičiaus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Vilniuje oficialių būsto nuomotojų nuo 2012 m. patrigubėjo. Trumpalaikės nuomos platformos „Airbnb“ informacija rodo, kad trijose Baltijos šalių sostinėse trumpalaikės nuomos butų skaičius – panašus. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bendras aktyviai nuomojamų NT objektų skaičius „Airbnb“ platformoje per ketverius metus padidėjo dvigubai – iki 4 tūkstančių.
„Antriniai būstai neramina LB. Jie kaitina rinką, sukuria papildomą paklausą, tik klausimas, kiek ji stabili. Tokia investicija – labai cikliška, o per krizę NT kainos gali sumažėti ir 50 procentų. Nors dabar, esant nedidelėms paskolų normoms, tai – patraukli investicija. 2-3 proc. būsto centre pajamingumas geriau nei Vyriausybės vertybiniai popieriai“ – svarstė LB valdybos narys.
Jo teigimu, nors gyvenamojo NT rinkoje akivaizdžių perkaitimo požymių nematyti, svarbu nepamiršti ir rizikų, ypač jei būstas investicijai įsigyjamas skolintomis lėšomis. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad dvi būsto paskolas ir daugiau jų turintys gyventojai net ekonominio augimo laikotarpiu paskolų grąžinimo sunkumų patiria gerokai dažniau nei tie, kurie turi tik vieną būsto paskolą ir, tikėtina, patys ir gyvena įkeistame būste“, – konferencijoje kalbėjo T.Garbaravičius.
