Rusiškų trąšų skandalo tvaikas nedingo – užuot skyrę baudas, valdininkai ėmėsi keistų manevrų

Valdžios institucijos neriasi iš kailio dėl aukštų politikų globojamų rusiškų trąšų importuotojų – užuot nubaudę mokesčių išvengti bandžiusias įmones, valdininkai ėmėsi keistų manevrų.

P.Urbšys vėl pliekė buvusį politinį bendrakeleivį R.Karbauskį.<br> lrytas.lt koliažas.
P.Urbšys vėl pliekė buvusį politinį bendrakeleivį R.Karbauskį.<br> lrytas.lt koliažas.
Susidaro įspūdis, jog iki šiol pro pirštus žiūrima į įvežamas trąšas, kuriose viršijamas amonio nitrato kiekis.
Susidaro įspūdis, jog iki šiol pro pirštus žiūrima į įvežamas trąšas, kuriose viršijamas amonio nitrato kiekis.
P.Urbšys (kairėje) vėl pliekė buvusį politinį bendrakeleivį R.Karbauskį.
P.Urbšys (kairėje) vėl pliekė buvusį politinį bendrakeleivį R.Karbauskį.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 21, 2019, 8:00 AM, atnaujinta Nov 25, 2019, 10:53 AM

Muitininkai pernai gyrėsi pričiupę rusiškas trąšas į Lietuvą įvežančias šalies įmones, kurios bandė išvengti beveik 8 milijonų eurų antidempingo muitų mokesčio.

Buvo pranešta, kad beveik trečdalį šių mokesčių gali tekti sumokėti Agrokoncernui, kurį valdo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Šios įmonės iš Rusijos įvežtose trąšose amonio nitrato buvo daugiau nei 80 proc., todėl šiems produktams taikomi antidempingo muitai.

Nors po esą sėkmingos muitininkų medžioklės praėjo daugiau nei metai, iždas žadėtų milijonų nesulaukė, o „Lietuvos rytui“ ėmus domėtis, kuo baigėsi valstybės pareigūnų ir verslininkų ginčas, paaiškėjo neįtikėtinų dalykų.

Nenori priskaldyti malkų?

Pasirodo, tiek ikiteisminio tyrimo institucijose, tiek teismuose nagrinėjamos visos bylos dėl trąšų klasifikavimo sustabdytos – laukiama Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) išaiškinimo.

Negana to, į šį teismą dėl galimai neteisingo antidempingo muito taikymo kreipėsi ne rusiškų trąšų importuotojai, bet jų skundų sulaukusi Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės.

„Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl pati komisija nesugebėjo išspręsti kilusio ginčo, šios institucijos Skundų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Viktoras Švedas aiškino, kad tarptautinio teismo prašoma priimti prejudicinį sprendimą: „Nenorėjome priskaldyti malkų, nes Europos Sąjungos teisės aktai šiuo klausimu šiek tiek skiriasi.“

V.Švedas priminė ankstesnę praktiką, kai vienaip situaciją dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio traktavo mūsų šalies teismai, o kiek kitaip ESTT: „Tada teko keisti teismų praktiką. Gal geriau ją formuoti nei keisti.“

Valdininkas neatskleidė, kurios antidempingo muitų bandžiusios išvengti įmonės pateikė skundą, bet patvirtino, jog kreiptis į ESTT nusprendė pati Mokestinių ginčų komisija. Tiesa, visiškai neaišku, kiek gali užtrukti Lietuvos jurisdikcijos ribas peržengęs procesas. Ankstesnė praktika rodo, kad byla ESTT gali būti nagrinėjama ir metus, ir ilgiau.

Advokatų nereikia – moka kiti

Netikėti Mokestinių ginčų komisijos veiksmai nustebino ir politikus.

Seimo valstiečių frakciją pernai palikęs Povilas Urbšys piktinosi, jog už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikoma komisija tampa vadinamųjų purvinų trąšų importuotojų advokate.

„Atrodo, kad rusiškų trąšų tiekėjus jau bandoma ginti pasitelkus ne tik valstybines institucijas, bet ir tarptautinius teismus. To dar nėra buvę.

Net galingiems rusiškų trąšų verslo oligarchams tai nėra pavykę. Prieš keletą metų antidempingo politika nepatenkintos Rusijos įmonės nesėkmingai jau bandė ieškoti teisybės europinėse institucijose.

Mokestinių ginčų komisija į ESTT kreipiasi tik išimtiniais atvejais. Aišku, tai naudinga rusiškų trąšų gamintojams ir importuotojams, kuriuos siekiama išmazgoti Europos Sąjungos institucijos rankomis.

Paprastai einama visiškai kitu keliu – nustatomi pažeidimai ir skiriamos baudos. Po to, jei nesutinki, gali samdyti advokatus ir kreiptis į teismą.

Ieškoti teisybės verslininkams kainuotų daug pinigų, bet kam tos išlaidos, jei gali bylinėtis valstybės sąskaita“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.

Politikas svarstė, kad tokiam komisijos žingsniui įtakos galėjo turėti į muitininkų akiratį patekusios verslo grupės ryšiai su valdančiaisiais: „Iš pradžių Agrokoncerno savininkas panaudojo savo politinę galią, kad Seime nebūtų tiriami jo verslo sandėriai ir ryšiai, o dabar matome, kad jam tarnauja ir valstybinės institucijos.

Šio koncerno atžvilgiu jos yra tarsi paralyžiuotos.“

Skundėsi, kad trūksta pinigų

Pernai kilusios politikų diskusijos dėl tokio tyrimo atskleidė, kad trąšų rinka, kurioje sukasi ir rusiška produkcija prekiaujantis R.Karbauskiui priklausantis Agrokoncernas, visiškai kiaura.

Politikai tada suskubo kamšyti šią rinką reglamentuojančioje teisinėje bazėje žiojėjusias skyles, bet P.Urbšys įsitikinęs, kad šių metų pradžioje priimtas ir pavasarį įsigaliojęs Tiekiamų rinkai trąšų įstatymas yra butaforinis.

Net už šio įstatymo vykdymą atsakingos Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovai praėjusią vasarą pripažino, kad jiems patikėta trąšų rinkos priežiūra stringa – naujos funkcijos skirtos, o pinigų joms atlikti – ne.

Šiai tarnybai vadovaujantis Sergejus Fedotovas tuomet guodėsi, kad lėšų trūksta net sulaikytoms kokybės reikalavimų neatitinkančioms siuntoms sunaikinti.

Tikrina, bet nieko neranda?

Tačiau yra abejonių, ar apskritai tikrinama iš trečiųjų šalių į Lietuvą ir toliau gausiai plūstanti produkcija. Kiek pažeidėjų nustatoma ir kiek skiriama baudų?

Kai kurių verslininkų teigimu, iki šiol menkai kontroliuotoje trąšų rinkoje ir toliau tvyro chaosas, o nesąžiningi tiekėjai naudojasi įstatymų spragomis.

Nors Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas S.Fedotovas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad padėtis keičiasi – tręšiamuosius produktus tiekiančių įmonių kontrolė esą vykdoma, rezultatai kalba ką kita.

Šios tarnybos pateiktais duomenimis, šiemet buvo patikrinta 700 iš trečiųjų šalių įvežamų krovinių.

Bet „Lietuvos rytui“ pasiteiravus, ar buvo nustatyta įstatymo pažeidimų ir kiek baudų skirta pažeidėjams, tarnyba atsakė, kad tokių atvejų per metus esą dar nepasitaikė.

Ši tarnyba privalo tikrinti trąšas importuojančias įmones.

S.Fedotovas tvirtino, tiesa, aptakiai, jog tai irgi daroma: „Šiemet suplanuota patikrinti 49 tręšiamųjų produktų tiekėjus ir 187 tręšiamųjų produktų naudotojus. Kol kas patikrinimai tebevyksta, o jų galutiniai rezultatai bus išanalizuoti pasibaigus metams.“

Įstaigas ištiko paralyžius

Toks Valstybinės augalininkystės tarnybos atsirašinėjimas P.Urbšio nestebina.

Politikas įsitikinęs, kad tikrinimai atliekami tik dėl akių: „Jei būtų tikrinama rimtai, būtų ir konkretūs skaičiai, konkrečios įmonės. Bet ir toliau pučiama migla.“

P.Urbšio teigimu, taip yra todėl, kad kontroliuojančios institucijos susiduria su politinį stogą turinčiomis įmonėmis ir jos sustingsta tarsi būtų užlipusios ant minos.“

Seimo nario nuomone, toks sąstingis yra ištikęs ne tik Mokestinių ginčų komisiją, bet ir Muitinės departamentą.

Beje, muitininkai nuo praėjusių metų liepos, kai paskelbė apie R.Karbauskiui priklausančio Agrokoncerno galimai nesumokėtus mokesčius, nebeturi nuolatinio direktoriaus.

Departamentui vadovavęs Arūnas Adomėnas buvo perkeltas į žemesnes pareigas.

Rinkoje įvyko stebuklai

Įdomu tai, kad pasikeitė ne tik Muitinės departamento vadovybė. Po pernykščio skandalo, kai muitininkams su maišytomis trąšomis įkliuvo Agrokoncernas, pareigūnai tapo ne tokie uolūs kaip anksčiau.

Bent jau tokia išvada peršasi iš departamento pateiktos informacijos „Lietuvos rytui“ apie atliktus į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų mėginių laboratorinius tyrimus.

Praėjusiais metais muitinės laboratorija ištyrė 191 trąšų mėginį, o šiemet – tik 43. Iš pernai tirtų trąšų net 34 atvejais buvo nustatyta, kad įvežama prekė turėtų būti priskirta antidempingo objektui. Šiemet toks atvejis pasitaikė tik vienas.

Kodėl taip atsitiko? Ar verslininkai staiga tapo sąžiningesni, ar prisitaikė prie naujų sąlygų?

„Muitas yra nustatytas ne visoms trąšoms, o tik tam tikros sudėties, todėl verslas pradėjo vežti tas trąšas, kurioms antidempingo muitas netaikomas.

Verslo aplinkoje situacija pasikeitė ir buvusi rizika suvaldyta“, – tikino Muitinės departamento atstovai.

Papildyta

Agrokoncerno vadovas Edgaras Šakys lrytas.lt lapkričio 22 dieną pranešė, kad jo vadovaujama įmonė nedelsiant sumokėjo jai priskaičiuotus antidempingo muitus, kadangi tokia tvarka reglamentuota Europos Sąjungos muitinės kodekse.

„Vadovaujantis minėto kodekso nuostatomis, papildomai į apskaitą įtrauktas muitų ar antidempingo mokesčių sumas privalu sumokėti nedelsiant, neatsižvelgiant į tai, kad Muitinės departamento sprendimas dėl sumų įtraukimo į apskaitą apskųstas Mokestinių ginčų komisijai.

Bendrovės žiniomis, priskaičiuotus antidempingo muitus sumokėjo ir kitos įmonės. Agrokoncernas nemokėjo tik paskirtų baudų ir delspinigių, kadangi tarp bendrovės ir Muitinės departamento kilęs ginčas nagrinėjamas Mokestinių ginčų komisijoje. Tokiu atveju, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, laikoma, kad apskųsti Muitinės departamento sprendimai yra neįsiteisėję“, – teigia E.Šakys.

Muitinės departamentas anksčiau, nors jo ir buvo klausiama, ar bendrovės buvo apmokestintos antidempingo mokesčiais ir, ar sumokėjo joms skirtas baudas, tokios informacijos lrytas.lt nepateikė.

Departamento atstovai aiškino negalintys pateikti tokių duomenų ir komentuoti ginčo, kol jis nagrinėjamas Mokestinių ginčų komisijoje bei pranešė, kad dėl to yra sustabdytas visų panašių bylų nagrinėjamas tiek ikiteisminio tyrimo institucijose, tiek teismuose.

Vis dėlto lapkričio 25 dieną departamentas informavo, kad pernai po ūkinės veiklos patikrinimų trąšas importuojančiose bendrovėse, kurios buvo įtariamos nesumokėjusios antidempingo muitų, juos sumokėjo ir tai sudarė 3,3 mln eurų.

„Kadangi vyksta mokestiniai ginčai (visos įmonės patikrinimų rezultatus apskundė), tai likusių sumų (delspinigių ir baudų) išieškojimas yra sustabdytas, kol bus priimti galutiniai sprendimai Mokestinių ginčų komisijoje“, – lrytas.lt pranešė Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.