Jau dešimtus metus Lietuvoje organizuojamos Pasaulinės lyderystės konferencijos metu J.Dorsey kalbėjo, kad darbo rinkoje šiuo metu vyrauja penkios kartos. Pagrindinės – Z, tūkstantmečio, X ir kūdikių bumo. Tokia amžiaus grupių įvairovė kelia sunkumus ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojų tarpusavio santykiams.
X kartos atstovai sunkiai prisitaiko prie Z kartai taip puikiai pažįstamų technologijų, o darbe susikalbėti kartais sunku net ir apie paprasčiausias kasdienines užduotis. Tačiau J.Dorsey įsitikinimu, kiekviena karta turi tam tikrų išskirtinių bruožų, pranašumų ir gebėjimų, kurie šių amžiaus grupių sintezėje gali padėti pasiekti džiuginančių rezultatų.
3 svarbūs faktoriai
Pasak jo, svarbiausia suprasti, kodėl egzistuoja šie barjerai. Mokslininko teigimu, kiekvieną kartą formuoja trys pagrindiniai dalykai. Pirmiausia – tai tėvai. Kartoms būdingi įpročiai prasideda nuo tėvų, vėliau tai sustiprinama mokykloje, tada tampa priimtina kartoje.
„Mano kartos atstovams, tūkstantukams, dažnai priekaištaujama, kad mes labai gerai žinome savo teises. Mūsų tyrimo centro duomenimis, tas teisių žinojimas ir reikalavimas yra ne kas kita, kaip išmoktas elgesys“, – Pasaulinės lyderystės konferencijos metu kalbėjo J.Dorsey.
Kitas veiksnys, formuojantis kartų įpročius – technologijos. J.Dorsey pasakojo, kad kiekvieną rytą nubudęs skambina savo dukrai. Pokalbis visada vyksta su vaizdu, tad abu vienas kitą gali matyti tarsi būtų vienas šalia kito.
Kartų kinetikos centro prezidento įsitikinimu, aštuonerių dukra Raya niekada nė neatsimins kitokio telefono. Kalbėtis telefonu jai visuomet reikš ir matyti tą, su kuriuo kalba. Taip jai susiformavo įsitikinimas – būtent taip veikia telefonas. Pasak jo, technologija žmogui bus nauja tik tuo atveju, jeigu jis prisimins, kokia ji buvo anksčiau.
„Antras dalykas, kurį studijuojame – technologijos. Štai, ką aptiko mūsų tyrimo centras: kiekviena karta turi natūralų santykį su jai būdingiausia technologija. Tačiau tai nematoma bent jau tol, kol nesame priversti bendrauti su kitos kartos atstovu“, – teigė kartų tyrinėtojas.
Trečias veiksnys – geografija. Tyrimas nustatė, kad toje pačioje kartoje taip pat galime pastebėti skirtumus vien todėl, kad gyvename skirtingose lokacijose. Vieni gyvena mažose bendruomenėse ir pripratę būti tame pačiame rate. Kiti – sukasi vietose, kuriose nuolat matomos skirtingos kultūros, tautybės ar įsitikinimai.
„Matysime skirtumus tarp miesto ir kaimo ar keliaujant po pasaulį. Vienas į kitą šiandien panašiausi Z kartos atstovai – tie, kam 22-eji ir mažiau. Kodėl? To pagrindas – pigios mobiliosios technologijos. Nesvarbu, ar jaunimas būtų Indijoje ar Švedijoje, Z karta ir net kai kurie tūkstantukai pasaulyje praktiškai vienodi. Tuo tarpu X karta ir bumeriai – vieni nuo kitų skiriasi“, – pasakojo J.Dorsey.
Z karta
Tai patys jauniausi, nuo 1996-ųjų apsigyvenę mūsų aplinkoje ir dar vis gimstantys. Jie, mokslininko teigimu, pakeis pasaulį. Pasak jo, tyrimai rodo, kad Z kartos atstovai labai taupūs, praktiški ir ūkiški, jų stichija – akcijos ir išpardavimai.
Tūkstantmečio karta
Tūkstantukai sudaro didžiausią visos darbo jėgos procentą pasaulyje. Tai žmonės, gimę tarp 1977-ųjų ir 1955-ųjų.
„Daug tiesos atskleidžiama, kai sakoma, kad tūkstantmečio kartos atstovai vėliau suauga. Gryna tiesa. Tai akivaizdžiai matyti iš jų atidėliojamų sprendimų. Štai mano brolis puikiausias to pavyzdys – trisdešimties vedė artimiausią kaimynę, o mama vis dar mokėjo jo mašinos draudimą“, – juokavo pranešėjas.
Tai reiškia, kad tūkstantmečio kartos žmonės vėliau įsilieja į darbo gretas, vėliau baigia mokslus, perka pirmąjį būstą ir pan. – visiškai kitaip žiūri į stabilumą ir turi kitokį suvokimą apie darbo ir gyvenimo pusiausvyrą. Todėl darbdaviams reikia prisitaikyti, o tokiu būdu bus pasiekti veiksmingi rezultatai.
„Didžiausias mūsų atradimas analizuojant šią kartą – ji skyla į dvi šakas. Dalis kartos daro viską, kas jiems pasakyta ir ką turėtų daryti. Tačiau niekas nenori apie juos kalbėti – jie nelinkę ginčytis ar korumpuoti, nesireiškia socialiniuose tinkluose, atvyksta ir daro tai, ką reikia, vėliau – važiuoja namo.
Kita tos pačios šakos karta nenori pritapti prie pasaulio. Šį išsiskyrimą vadiname dislokacija, kuris pasireiškia maždaug apie trisdešimtuosius metus“, – teigė jis.
Šis išsiskyrimas, pasak mokslininko, lemia nesusikalbėjimą kartos viduje, o darbo aplinkoje tai reiškia nesutarimus ir nenorą bendradarbiauti, pamokyti bendradarbį. Šį reiškinį, jo teigimu, pastebime visur – politikoje, įvairiose organizacijose ar tarp lyderių.
X karta
Tai gimusieji tarp 1965-ųjų ir 1980-ųjų. J.Dorsey pastebėjo, kad ši karta išgyvena labai įdomų gyvenimo etapą. Jiems reikia rūpintis savo tėvais ir vaikais. Jie nuolat tempiami dviem kryptimis, tad kyla klausimas – ar jie pasilieka pas senąjį darbdavį, ar eina darbo ieškoti kitur? Ši karta, pasak pranešėjo – organizacijos klijai, nes nemėgsta nei tūkstantmečio, nei kūdikių bumo kartos ir balansuoja tarp šių dviejų.
Kūdikių bumo karta
Šie – pasaulį išvydę tarp 1946-ųjų ir 1964-ųjų. Jie apibrėžia darbo etiką ir įsitikinę, kad trumpesnio kelio į sėkmę nebūna – kiekvienam skirta tiek, kiek jis nusipelno. Jie tiki politika, procedūromis ir protokolu.
Kaip elgtis lyderiui
D.Dorsėjus siūlo tris patarimus, kurie padėtų skirtingų kartų atstovams geriau sutarti komandose ir panaikintų apie kartas nusistovėjusius mitus bei sujungtų juos visus į vieną darniai dirbantį kūną.
Pirmiausia, jo pastebėjimu, kiekviename komandiniame darbe svarbu parodyti konkrečius pavyzdžius, kokių veiksmų tikimės ir kokių rezultatų siekiame. „Lyderių kalba skirtingai interpretuojama priklausomai nuo kartos, lyties ir geografijos“, – atkreipė dėmesį D.Dorsėjus.
Antra, jis pasakojo, kad nesvarbu, kokio dydžio yra organizacija, svarbiausia – kaip perduodama žinia.
„Aptikome, kad dauguma lyderių žinią perduoda vadinamuoju linijiniu formatu – pirmas, antras, trečias žingsnis… Tūkstantmečio ir Z kartos atstovai nemasto linijiniu formatu. Pirmyn juos varo rezultatas. Jie pirmiausia nori pamatyti, kuo viskas baigsis“, – mokė jis.
Trečia, būtinas spartus grįžtamasis ryšys, kuris išreiškiamas ne materialinėmis dovanomis, o paprastu pagyrimu ar paskatinimu.
„Taip yra todėl, kad kitose kartose buvo taip: jei bosas su tavimi kalba, akivaizdu, kad kažką darai negerai. Mano karta ir Z pasimokė ko kito – jei tavo bosas su tavimi nekalba – greičiausiai kažką darai negerai“, – patarimų dalybas užbaigė tyrinėtojas.
