2006-ųjų birželį lankydamasis Estijoje A.Kozlovas patarė uždaryti kai kurias bankų sąskaitas, nes per jas cirkuliuoja įtartinos kilmės lėšos. A.Kozlovas omenyje turėjo „Ühispank“, kuris šiandien yra SEB, ir „Sampo“ banką, kuris vėliau tapo „Danske“.
Rusijos centrinio banko viceprezidentas A.Kozlovas įspėjo, kad oligarchai ir kriminaliniai nusikaltėliai iš buvusios Sovietų sąjungos per Baltijos šalyse veikiančius gerą reputaciją turinčius bankus bando pervesti pinigus į Vakarus.
Lėšoms patekus į Baltijos šalyse veikiančių bankų sąskaitas, už pinigus dažniausiai pirkdavo prabangų nekilnojamąjį turtą, jachtas ir kailinius. Pasitaikė atvejų, kai šiomis lėšomis būdavo sumokama už brangius mokslus elitiniuose universitetuose, į kuriuos rusų turtuoliai siuntė mokytis savo atžalas.
„Praėjus trims dienoms po A.Kozlovo įspėjimo, pradėjome bendradarbiauti su policija“, – prisiminė J.Torgeby.
Praėjus kuriam laikui po Rusijos centrinio banko viceprezidento vizito į Estiją, tų pačių metų rugsėjo 13-ąją, A.Kozlovas buvo nužudytas.
SEB banko vadovo teigimu, būtent šio asmens įspėjimas tapo atskaitos tašku to pokyčio, kuris šiandien vadinamas su pinigų plovimu susijusių rizikų mažinimas.
Bankas iki šiol dar bando suvokti, kas Estijos padalinyje vyko prieš 15 metų.
Pagal investicinio banko „ABG Sundal Collier“ informaciją, po 2006 m. klientų nerezidentų pinigų srautai sumažėjo. Tai liudija, kad su pinigų plovimu ima kovoti rimtai. Įdomu tai, kad įtartini sandoriai „Danske“ ir „Swedbank“ itin skaudžiai kirto per jų reputaciją ir rinkos vertę. Tuo metu SEB atveju nuostoliai – minimalūs.
„Bloomberg Intelligence“ analitiko Elliotto Steino teigimu, įtartini sandoriai, kurių vertė 30 mlrd. JAV dolerių, SEB banke patraukė JAV valdžios dėmesį. Esminis klausimas – kiek iš įtarimą keliančių lėšų pateko į JAV finansinę sistemą. Juolab kad taip galėjo būti pažeistos JAV sankcijos.
