Seimo nario konservatoriaus M.Majausko iniciatyva spalio pabaigoje buvo įregistruotas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektas dėl draudimo prekiauti elektroninių cigarečių produktais, turinčiais kvapiųjų medžiagų.
Vėliau Seimas po pateikimo pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Vytauto Kernagio ir grupės parlamentarų teikiamam įstatymo projektui dėl elektroninių cigarečių gamybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos licencijavimo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai buvo pavesta parengti išvadą, tačiau jai pasirodžius, kilo daugiau klausimų nei atsakymų, nes vietoje vieno draudimo gavosi kone tuzinas.
Nutarimo projekte nurodoma, kad siūlomas draudimas būtų pritaikomas tik uždaro tipo elektroninėms cigaretėms ir elektroninių cigarečių pildyklėms ir tais atvejais, kai jos yra su nikotino turinčiu skysčiu. Todėl rekomenduota jį papildyti taip, kad būtų uždrausta kone viskas, net ir pačios elektroninės cigaretės.
Tačiau reali įtaka šalies rinkai ir net gyventojų sveikatai taip ir liko objektyviai neįvertinta.
Sukėlė daug nusivylimo
Seimo narys Simonas Gentvilas, kuris vienintelis balsavo prieš M.Majausko parengtą įstatymo projektą, stebėjosi Vyriausybės trumparegiškumu.
„Užsimerkusi Vyriausybė vėl daužosi draudimų vėzdu. Argumentacija visiškai biurokratinė, bet principingai nežiūrima į tai, kad jie patys kalba apie tik uždaro tipo elektroninių cigarečių draudimą, nors pripažįsta, kad atviro tipo elektroninės cigaretės gali būti užpildytos tam tikrais skoniais.
Iš esmės pripažįstamas bejėgiškumas. Kalbant apie teisėkūros praktiką, ypač kai įstatymas dar ir per greitai įsigalioja, tai yra dviveidiškumas“, – sakė S.Gentvilas.
Jis tikino esąs labai nusivylęs. Ypač po ketvirtadienio posėdžio, kurio metu buvo padidintas akcizo tarifas kaitinamajam tabakui.
„Šiandien labiausiai paplitusios paprastos cigaretės, o mes alternatyvas prilyginame paprastam tabakui ir apmokestiname brangiau nei paprastas cigaretes. Kovotojai radikalai užsimerkę kovoja, nežiūrėdami į platesnį kontekstą.
Lietuva tuoj uždraus cigaretes su mentoliu. Neoficialiais duomenimis, Baltarusija žada gerokai padidinti tokių cigarečių importą. Atsižvelgiant į tai, kad kas penkta cigaretė Lietuvoje yra kontrabandinė, o kas septinta – pagaminta Gardino tabako fabrike, galime daug ką uždrausti, bet ar bus naudos, kai sienos kiauros?
Tuo metu Muitinės departamentas ilgą laiką neturi vadovo ir neturime lėšų rentgeno skenerių atnaujinimui. Tai – tiesus kelias į kontrabandos didėjimą. Legaliai veikiančios korporacijos, mokančios mokesčius, legaliai ir teisiasi su nukentėjusiais vartotojais, jei tokių yra.
Kas laukia šiuo atveju, sunku prognozuoti. Į prevenciją neinvestuojama, vaistai, padedantys mesti rūkyti, valstybės nėra kompensuojami, mokesčiai keliami, alternatyvos draudžiamos – tai nėra sveikas kelias“, – apgailestavo liberalas.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad kitąmet nėra numatytas finansavimas neformaliam vaikų ugdymo krepšeliui. Jei lėšų nebus rasta, tuomet nebus užtikrinamas ir popamokinis ugdymas, kuris, pasak S.Gentvilo, yra vienas iš būdų sulaikyti paauglius nuo rūkymo bei kitų žalingų įpročių.
Neatliktas vertinimas
Laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė stebėjosi, kad nevyksta diskusija apie ilgalaikį įstatymo poveikį.
„Galimybė prekiauti elektroninėmis cigaretėmis išliktų, tačiau tam sukuriamos nepalankios sąlygos. Kalbant apie draudžiamus gaminius (su skoniais) atkreipčiau dėmesys į tai, kad būtų draudžiama įsigyti skoninius papildus. Jei būtų draudžiami ne tik nikotino gaminiai su skoniu, bet ir patys skonio papildai, gyventojai nebegalėtų nusipirktų jų.
Kalbant sveikatos aspektu, tai didelių diskusijų čia nematome. Vadinasi, manoma, kad dėl draudimų žmonės atsisakys priklausomybių. Tačiau, jei mesti rūkyti būtų taip paprasta, turbūt seniai tai būtų padarę. Tad kyla klausimas dėl sveikatos apsaugos.
Kaitinamajam tabakui taip pat didiname akcizą. Vienas iš tikslų – siekis sulyginti jį su cigarečių akcizų dydžiu. Tačiau mes suprantame, kad produktai skiriasi, tiesa, valstybiniu mastu nėra tiksliai išaiškinta, kaip.
Daugiau girdime diskusijų apie skirtingą įvairių alkoholio rūšių žalą, o tabako vartotojams stinga rekomendacijų. Tad galima teigti, kad sveikatos aspektu problema iš dalie ignoruojama.
Dabar jau matome, kad kas penkta cigaretė, surūkoma Lietuvoje, yra nelegali. Klausimas, ar nebus taip, kad panaši situacija nesusiklostys su kaitinamojo tabako gaminiais ar elektroninėmis cigaretėmis. Ypač kaip kalbame apie skonio papildų draudimus, atsiranda tikimybė, kad Baltarusija ar kitos trečiosios šalys tokių produktų, tik žemesnės kokybės, pagamins mūsų rinkai ir jie čia pateks nelegaliais kanalais“, – teigė instituto ekspertė.
I. Valeškaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad neatliktas projekto poveikio vertinimas. „Neaišku nei kaip tai paveiks gaminių rinką, nei kaip tai paveiks prekybininkus, kiek pabrangs produktai, kiek sumažės rūkančiųjų.
Tai yra labai svarbu, kad mes galėtume įstatymą įvertinti iš laiko perspektyvos, ar tai leis pasiekti norimų tikslų. Dažnai nutinka taip, kad reguliavimas yra įvedamas ir galioja pats sau, yra apeinamas arba neleidžia pasiekti tikslų, kurių tikėtasi ir panašiai“, – kalbėjo specialistė.
Problemos neišspręs
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas taip pat įsitikinęs, kad tokiu draudimų kelių norimi tikslai nebus pasiekti.
„Mano supratimu, institucijoms pakankamai retai susiklosto galimybė kompleksiškai pasižiūrėti į problemų sprendimą. Šiuo metu dėl pačių elektroninių cigarečių reglamentavimo yra pateikti trys įstatymo projektai, kuriais sprendžiama ta pati problema – siekiama sumažinti tikimybę nepilnamečiams įsigyti ir vartoti šių gaminių.
Šitam sprendimui priimti, mano supratimu, reikėtų kompleksiškai įvertinti, kuris įstatymo projektas šį tikslą gali pasiekti, o kuris projektas nėra paremtas nei tarptautine praktika, nei objektyviais duomenimis.
Jeigu siekiame išspręsti prieinamumo nepilnamečiams problemą, pirmiausiai turime pagalvoti, kaip tie nepilnamečiai jas įsigyja. Dabar galiojančiame įstatyme jiems draudžiama ne tik įsigyti, bet ir turėti elektronines cigaretes.
Šiuo atveju reiškia, kad įstatymas neveikia. Galime prigalvoti kokių tik norime draudimų, problemos tai neišspręs.
Turėtume susitelkti į kontrolę ir papildomus įrankius ją užtikrinti. Todėl, mano supratimu, būtent licencijavimas, kalbant apie visus tris įstatymo projektus, yra veiksmingiausia priemonė, kuri ir padės kovoti su įstatymų laužytojais“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Neverauskas.
Apie alternatyvas net nemėgino svarstyti
Justinas Poderys,
Teisininkas
„Pirma, nurodomas nutarimo siūlymo pagrindimas, kad dabar siūlomas įstatymo projektas būtų pritaikomas tik uždaro tipo elektroninių cigarečių talpykloms, neatitinka tikrovės. Toks įstatymas ribotų visų elektroninių cigarečių skysčio, turinčio kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako skonį, patekimą į rinką – ne tik uždaras talpyklas, o ir visus jau paruoštus naudoti atviro tipo skysčius.
Siūlomas „papildyti“ draudimas iš esmės keičia įstatymo projektą jį griežtinant – niekur ES nėra taikomas pačių elektroninių cigarečių bei jų pildyklių pardavimo draudimas, nepriklausomai jos atviro ar uždaro tipo.
Juolab, toks draudimas niekaip nebūtų suderinamas su tabako gaminių direktyva (2014/40/ES), kadangi tokio pobūdžio prekių ribojimas galimas uždrausti tik visos ES mastu, priėmus atskirą reglamentą;
Priėmus Vyriausybės siūlymą būtų uždraustas kvapiųjų medžiagų pardavimas Lietuvoje, o tai apskritai nėra tabako įstatymo klausimas, nes kvapiosios medžiagos yra parduodamos maisto prekių parduotuvėse ir kt.
Rinkoje liktų tik vienas tiekėjas, kuris specializuojasi prekiaudamas uždaro tipo elektroninėmis cigaretėmis.
Antra, nors nutarimo projekte nurodoma, kad visi įstatymų projektai (t.y. ir licencijavimo ir draudimo) yra susiję pagal tikslą ir turinį, tačiau atsižvelgus neįvertinamos alternatyvos – ar reikia drausti elektroninių cigarečių skysčio, turinčio kvapiųjų medžiagų, pardavimą, ar šį sektorių licencijuoti, kaip numato skirtingi teisės aktų projektai.
Tik siūloma šiuos projektus svarstyti vienu paketu, formaliai juos sujungiant. Akivaizdu, kad įstatymu uždraudus skysčio, turinčio kvapiųjų medžiagų, pardavimą, nėra tikslingas tokio tipo prekių licencijavimas, todėl nėra suprantama, kodėl ministerija, rengdama Vyriausybės nutarimo projektą, šių projektų nevertino kaip alternatyvių teisinio reguliavimo galimybių.
Trečia, lydraštyje nurodoma, kad į Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos ir Elektroninių cigarečių asociacijos (pastabas pateikė savo iniciatyva) pastabas atsižvelgta. Taip pat atsižvelgta į dalį Sveikatos apsaugos ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pastabų.
Pastabos, į kurias neatsižvelgta, įvertintos pridedamoje derinimo lentelėje. Tačiau iš esmės į pastabas visiškai neatsižvelgta, kaip matome iš anksčiau nurodytų punktų.“
