Kitų metų biudžetas virsta katastrofa: neištesėti pažadai ir nauji mokesčiai

Lieka savaitė iki kitų metų biudžeto priėmimo, bet aiškumo vis dar nėra. Ar išdalinti pažadai neatsisuks prieš valdančiuosius? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su ekonomistu Žygimantu Mauricu bei politikos apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi.

 Kitų metų biudžetas virsta katastrofa: vargu, ar pažadai bus ištesėti.<br> lrytas.lt koliažas
 Kitų metų biudžetas virsta katastrofa: vargu, ar pažadai bus ištesėti.<br> lrytas.lt koliažas
Žygimantas Mauricas.
Žygimantas Mauricas.
Žygimantas Mauricas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Žygimantas Mauricas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
diskusija dėl, mokslo, švietimo reformos, Žygimantas Mauricas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
diskusija dėl, mokslo, švietimo reformos, Žygimantas Mauricas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tadas Ignatavičius<br>T.Bauro nuotr.
Tadas Ignatavičius<br>T.Bauro nuotr.
Žygimantas Mauricas<br>T.Bauro nuotr.
Žygimantas Mauricas<br>T.Bauro nuotr.
T.Ignatavičius.
T.Ignatavičius.
Ramūnas Karbauskis<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>T.Bauro nuotr.
 Saulius Skvernelis<br>V.Skaraičio nuotr.
 Saulius Skvernelis<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Dec 10, 2019, 7:19 PM, atnaujinta Dec 11, 2019, 6:23 AM

– Pone Mauricai, prekybos tinklų mokesčio nuo sausio nebus. Kaip jūs vertinate, tai gera žinia Lietuvos gyventojams?

Ž.Mauricas: Gyventojams sunku pasakyti trumpuoju laikotarpiu, bet Lietuvai manau, kad gera žinia, nes skubos darbą velnias veja. Ne kartą ir aš pats sakiau, ir daugelis kitų ekspertų teigė, kad tai yra paprasčiausiai per trumpas laikas įvesti tokį mokestį.

Juolab, kad jį lydi kitose šalyse, kurios turėjo įsivedusios ar bandė įsivesti, neigiamas žiniasklaidos dėmesys, ypatingai tarptautinės žiniasklaidos ir Europos Komisijos.

Tai būtų galimai suduotas pakankamai neigiamas smūgis Lietuvos reputacijai, o nauda būtų abejotina, nes skubant galima padaryti klaidų, palikti spragų, dėl kurių netgi buvo grėsmė, kad Lietuva vėliau turėtų kompensuoti toms įmonėms, kas yra dalinai įvykę kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse.

Manau, kad tikimybė buvo nedidelė, kas buvo prognozuota, tas ir įvyko. Nesakau, kad toks mokestis nebus apskritai įvestas, bet, be abejo, įvedant bet kokį naują mokestį reikia didesnių diskusijų ir termino tam pasiruošti.

– Nežinau, ar galima tiesiogiai sieti, bet nepritarus prekybos tinklų mokesčiui, finansų ministras paskelbė, kad vaiko pinigai nuo sausio nedidės, išmokos didės nuo liepos 10 eurų. Tai čia kaip ir bloga žinia būtų.

Ž.Mauricas: Taip, be abejonės bloga žinia. Ir vėlgi tai buvo puikiai prognozuota. Ilgą laiką buvo delsta atsakyti į paprastą klausimą: iš kur kylančiam apetitui, augančioms išlaidoms bus paimti pinigai.

To atsakymo nebuvo ilgą laiką. Vėliau, paskutinę minutę, pradėti traukti nauji mokesčiai. Ir akivaizdu buvo, kad neužteks laiko naujiems mokesčiams išdiskutuoti, juo labiau, jiems įvesti.

Ir dabar turim tokią situaciją, kokią turim: pažadai didinti vaiko pinigus nėra ištesėti, nebus ištesėti. Ir dar klaustukas, drįsčiau teigti, ar jie tikrai bus pakelti nuo liepos 1 d.

– Pone Ignatavičiau, kiek šiame biudžete yra rūpesčio skurdo mažinimui ir nuoširdaus noro padidinti gyventojų pajamas, ir kiek noro įsiteikti rinkėjams prieš ateinančius kitų metų rinkimus?

T.Ignatavičius: Noro gali būti, bet tas noras, gali būti, prasilenkia su realybe. Laiko katastrofiškai trūko išdiskutuoti mokestiniams pasiūlymams. Manau, ne tik to laiko trūko, bet akivaizdžiai visą laiką trūko ir balsų.

Prieš einant su tokiomis iniciatyvomis kelti mokesčius – pabiro gausa įvairių siūlymų ant mūsų galvų – turėjo būti vis tiek kažkoks prazondavimas, išsiaiškinimas, ar tie pasiūlymai sulauks paramos Seime. Tų pačių netgi valdančiųjų paramos, nes matėm, kad Biudžeto komitetas, Ekonomikos komitetas ir valdantieji kai kurioms mokestinėms iniciatyvoms kaip dėl prekybos centrų apmokestinimo ar automobilių taršos mokesčio nepritarė.

Tai čia ir yra klausimas, kodėl tai apskritai yra daroma, neišsiaiškinus, ar pavyks priimti pataisas, ar nepavyks. Kam sukelti visą šitą balaganą, kuris lydi biudžeto priėmimą, šitą sumaištį, kai žmonės nežino – turi būti biudžeto priėmimas, metai baigiasi, o verslas, žmonės nežino, koks bus biudžetas, kokie mokesčiai bus.

– Turbūt pora mėnesių kalbama apie naujus mokesčius, bet ar išmintinga kalbėti apie naujus mokesčius, likus metams iki rinkimų?

T.Ignatavičius: Labai neišmintinga ir naujausios skelbiamos apklausos rodo, kad geriau buvo nieko nedaryti valdantiesiems, nei kalbėti apie tuos mokesčius. Juo labiau, kad būtų prasmė jeigu matai, kad tau pavyks juos priimti – tada galbūt gali bandyti tą daryti, po to kelti vaiko pinigus ar lopyti kitas biudžeto skyles.

Bet jeigu matai, kad nepadarysi, likus mažiau nei metams iki rinkimų, eiti su tokiomis iniciatyvomis, tuščiai virpinti norą nėra prasmės. Ir naujausi reitingai rodo, kad bent jau valstiečiams tai tikrai ne į naudą.

– Finansų ministras sako, kad nei prekybos tinklų mokestis, nei bankų pelno mokestis į biudžeto projektą nėra įtraukti.

Ž.Mauricas: Vakar Seime Biudžeto ir finansų komitetas svarstė tiek prekybos centrų mokestį, tiek bankų – bet padaryta pertrauka tiems dviem kitiems mokesčiams, kas iš esmės reiškia, kad neribotam laikui.

Jeigu ir bus grįžtama, tai tik, kaip sakė komitete, gavus Europos Komisijos išvadas dėl šitų mokesčių. Panašu, kad kokį pusmetį tikrai niekas nejudins. Labai abejoju, kad iki rinkimų likus keliems mėnesiams, labai norės kas apie tai kalbėti. Manau, kad reikia pamiršti tuos būtent įstatymus.

– Pone Mauricai, apie bankų mokestį. Jūs, kaip banke dirbantis ekonomistas, kaip vertinate naują sumanymą apmokestinti ne turtą, o bankų pelną?

Ž.Mauricas: Kaip banke dirbantis turbūt man būtų geriausia susilaikyti nuo vertinimo, nes aš esu suinteresuotas asmuo. Bet viena galiu pasakyti, kad bendras principas galioja visiems naujiems mokesčiams – skubos momentas.

Bet kokį mokestį naują įvedus, bet kuriuo atveju nėra tikslinga jį įvesti praktiškai nuo kitos savaitės. Tai vis tiek turi būti ilgesnis laikotarpis.

– Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien pareiškė, kad didesnis bankų pelno mokestis galėtų būti įvestas nedelsiant.

Ž.Mauricas: Galėtų daug kas būti įvesta nedelsiant ir galbūt tai nebūtinai būtų blogai, žvelgiant į kitų metų perspektyvą. Bet klausimas, kokį mes įvaizdį kuriame tarptautinėje bendruomenėje, jeigu mes galim bet kurią savaitę įvesti naują mokestį, tai kokį mes signalą siunčiame kitoms įmonėms.

Mes siekiame tapti fintech centru, pritraukti kitų finansinių institucijų, dabar vienaragį praeitą savaitę užsiauginome pirmąjį Lietuvoje. Jie sakė, kad buvo labai sunku įtikinti jų investuotojus, kad tas vienaragis liktų Lietuvos jurisdikcijoje, nes užsienio įmonės, ypatingai investuotojai, vis dar nepasitiki Lietuva.

Jiems Lietuva vis dar pakankamai atsilikusi šalis ir su labai nestabilia teisine, ekonomine, mokestine aplinka. Jeigu mes tokius dalykus darome, siunčiame signalą investuotojams, kad jūs, viena vertus, ateikite, investuokite, kurkite darbo vietas, kita vertus mes sakome, kad bet kurią savaitę galite sužinoti, kad mokesčiai pasikeis.

Galbūt bankų šiek tiek yra išimtis, bet jeigu bendra tokia tendencija populiarės ir taps norma, ilgainiui mes daugiau žalos sau prisidarysime nei naudos.

– Finansų ministras sako, kad biudžetas yra nukreiptas į skurdo mažinimą. Pone Mauricai, ar sutinkate?

Ž.Mauricas: Ne visai sutikčiau. Pirminė idėja buvo tokia, kalbant apie vaiko pinigus, pensijas, bet dabar labiau orientuotas biudžetas į tam tikrų interesų grupių noro tenkinimą. Kalbant apie išlaidas, tai viešojo sektoriaus darbuotojų užmokesčio kėlimą, kas tapo prioritetu.

Kalbant apie mokesčius, kiek buvo kalbėta dėl suvienodinimo mokestinės naštos ūkininkams, bet praktiškai mokesčių pakėlimai yra visiškai simboliai. Ūkininkai kaip ir pasiekė savo, traktoriais išvažiavo, net nereikėjo turbūt išvažiuoti.

Pedagogai taip pat pasiekė.

Ž.Mauricas: Taip, kas daugiau šaukia, rėkia, tas gauna kažkokių vienokių kitokių lengvatų. Trumpalaikėje perspektyvoje gal viskas atrodo neblogai, bet ilgainiui gerovės valstybės tokiais principais remiantis nesukursime.

Reikėtų labiau lyderystės, nes man susidaro įspūdis – aš į politologijos daržą nelabai noriu lįsti – vos ne tie sprendimai priimami greičiau, kuriuos opozicija palaiko, negu pati valdančioji.

– Gal jūs esate paskaičiavęs, kiek mes visi kitais metais sumokėsime į biudžetą papildomai ir kokią grąžą gausim iš to?

Ž.Mauricas: Šitas klausimas labai bendro pobūdžio, to tikrai nesu paskaičiavęs, net nelabai aišku iki šiol, ką reikėtų skaičiuoti.

– Vien papildomas akcizas degalams standartinio automobilio kuro bako kainą padidins 2 eurais. Litras benzino brangs 4 centais.

Ž.Mauricas: Vis tiek yra ekonomikoje antriniai, tretiniai efektai, kiek bus perkama užsienio šalyse, kiek bus keičiamas gyventojų elgesys – visi tie dalykai turi būti įvertinami. Aišku, vertinimas, kai yra tokia skuba, apsiriboja paprasčiausiu aritmetiniu paskaičiavimu.

Jeigu dabar surenki X, pakelsi 10 proc. kažkokį mokestį, tai surinksi X*1,1. Reiškia, 10 proc. daugiau, bet nebūtinai tikrai tai yra. Apskritai bet kokį mokestį įvedus turi būti atlikta studija, kaip jis paveiks ekonomiką.

Deja, tos studijos nėra vykdomos. Netgi nėra fiziškai laiko jų įvykdyti, mokesčių idėjos ateina praktiškai paskutinę savaitę, paskutiniais mėnesiais.

T.Ignatavičius: Ir dar keisčiau, kad tos mokesčių įstatymų pataisos, mokestinės iniciatyvos tiesiog mutuoja akyse. Pavyzdys motorinių transporto priemonių registracijos mokestis, kuris pirminiame pavidale buvo kitaip vadintas, paskui pasidaro pirminės registracijos, po kelių dienų atsitraukiama prie ankstesnio varianto.

Žaibiškai keičiasi pasiūlymai ir sunku suprasti ir apskritai jų tikslą. Tarkime, automobilių, transporto taršos mokestis. Surinkti pinigai už automobilius jie keliaują į fondą, iš kurio būtų atkuriami miškai.

O dabar žinom situaciją, kad yra biudžete pinigų, lėšos numatytos miškų atkūrimui arba Europos Sąjunga finansuoja miškų atkūrimą – tos lėšos nėra įsisavinamos, ten yra milijonai neįsisavintų lėšų miškui. Vėl klausimas, kam reikia to mokesčio.

Sakyčiau, priežastys yra dvi. Tai yra visiška nekompetencija Seime siūlant tokiu skubotus, neapgalvotus mokesčius. Antra priežastis yra organinio ryšio nebuvimas tarp Seimo ir Vyriausybės. Jeigu anksčiau buvo tas tiltelis tarp Seimo ir Vyriausybės premjeras Saulius Skvernelis, tai jam susirgus to tiltelio nebeliko.

Panašu, kad Seimas sau biudžetą tarsi kuria, Vyriausybė sau, yra visiškas nesusikalbėjimas, neaišku, ar tuos siūlymus iš tiesų remia Vyriausybė, o gal neremia. Mes nežinom, ar jie įkalkuliuoti į biudžetą kitų metų, ar neįkalkuliuoti. Ponas Ramūnas Karbauskis praėjusią savaitę, kai Vyriausybė grąžino į Seimą patikslintą kitų metų biudžetą, kalbėjo, kad tikrai užteks balsų priimti tiek bankų apyvartos mokestį, tiek prekybos centrų.

Šiandien jau matome, kad jis kapituliuoja, nebeturi balsų. Tai rodo, kad nepaisant to, kad R.Karbauskis kalba, kad jie kalbasi su Vyriausybe, suderinti veiksmai yra – panašu, kad taip toli gražu nėra.

– Pone Mauricai, kiek kitų metų siūlymai biudžete padidins kainas Lietuvoje?

Ž.Mauricas: Nėra lengva paskaičiuoti, kažkiek tos infliacijos sukurs. Ir minimalus darbo užmokestis kils, atitinkamai dalis įmonių perkels išaugusius kaštus darbo užmokesčio galutinei kainai. Taip pat kils labai plataus rato žmonių pajamos, nes pensijos po ilgo laiko kils pakankamai sparčiai.

Manau, kad tai yra pagrindinės komponentės, kurios tiesiogiai kelia infliaciją keliais procentiniais punktais. Jeigu tai yra organinis darbo užmokesčio augimas, dažnu atveju jis yra dėl produktyvumo ir tai nebūtinai tiesiogiai įtakoja infliacijos augimą.

Infliacijos, be abejo, turėsim daugiau nei likusiose šalyse. Jeigu ekonomika sulėtės ir privačiame sektoriuje darbo užmokesčio augimas sulėtės, gali būti, kad tie darbuotojai nebus labai patenkinti, nes paslaugų ir prekių kainos kils, ypatingai paslaugų, o jų darbo užmokestis nekils ar nekils taip sparčiai.

– Apie ekonomikos lėtėjimą finansų ministras jau anksčiau yra pasisakęs, bet biudžeto išlaidos palyginti su pirminiu variantu šiandien padidėjo 55 mln. eurų. Čia reikėtų sakyti „net“ ar „tik“?

Ž.Mauricas: Žiūrint, kokiame kontekste lyginsi. Vertinant tai, kiek mes esam arti prie fiskalinės drausmės įstatymo pažeidimo, reikėtų sakyti „net“. Bendrame kontekste galbūt tai nėra labai didelė suma, jeigu ji būtų skiriama geriems tikslams.

Bet mes matome, kad reformos viešojo sektoriaus, tarkime sveikatos, ji nevykdoma. Netgi atvirai pasakė ministras, kad neturi paramos ir nevykdys. Švietimo sistemoje taip pat yra tos pačios spragos paliktos.

Kitų metų biudžetas maždaug pakrapinimas pinigų tiems, kurie labiausiai šaukia, rėkia ir kurie galbūt formuos nuomonę prieš ateinančius rinkimus. Vertinant tokiame kontekste, manyčiau, kad reikėtų sakyti „net“.

T.Ignatavičius: Noriu sureaguoti į tą pakrapinimą. Labai abejoju, ar tai duos kažkokį didžiulį efektą valdantiesiems. Yra gi taisyklė: žmonės labai greitai pamiršta, kai valdžia pakelia pensijas ar kažkiek padidina atlyginimus, bet labai ilgam jiems atmintyje įsirėžia valdžios siūlymai kažką apmokestinti.

Net ir šiuo atveju, jeigu nepavyksta priimti tų mokestinių iniciatyvų, žmonės vis tiek nepamirš, kad šita valdžia bandė tai daryti ir tai gali jiems atsiliepti per būsimus rinkimus.

– Vertinant biudžetą, ar pavyko Finansų ministerijai išlaviruoti tarp skirtingų darbuotojų grupių reikalavimo kelti atlyginimus, tarp politikų noro įsiteikti rinkėjams?

T.Ignatavičius: Dar pamatysim, kaip pavyks išlaviruoti, nes viskas yra ganėtinai pakibę. Neaišku, kaip bus su tais terminais dėl vaiko pinigų, ar valdantieji neužsispirs pakoreguoti Vyriausybės pateiktą biudžetą ir ar neatsiras vaiko pinigai nuo sausio 1 d.

Čia yra svarbiausias dalykas, kalbant ar pavyks Vyriausybei subalansuoti biudžetą, padengti pajamomis išlaidas. Neaišku, ar bandys jie daryti nuo sausio 1 d., kaip kad buvo bent jau savaitę toks planas daryti.

– Pone Mauricai, yra pavojus, kad fiskalinė drausmė biudžeto bus pažeista ir prezidentui teks vetuoti pagrindinį finansinį valstybės dokumentą?

Ž.Mauricas: Yra tas pirmasis pavojus gal ne tiek didelis – gali būti pažeista fiskalinė drausmė. Antrasis pavojus, didesnis – tai, kad nevykdomi pažadai. Tiek Finansų ministerija, tiek apskritai Vyriausybė nebekontroliuoja proceso. Kokius pažadus, kalbas girdėjom praeitais metais – ir vaiko pinigų didinimas, ir mokesčių mažinimas dirbantiesiems.

Ir kainų sumažinimas nepavykęs. Dabar atvirkščiai daroma, praktiškai beveik viskas. Pageidavimai ateina jau nebe iš centro, o iš koalicijos partnerių ar net opozicijos, kur labiausiai suangažuojamos tam tikros interesų grupės. Ir atitinkamai toks vyksta pageidavimų koncertas, tie pageidavimai surikiuojami tam tikra tvarka.

Kas turi labiau arba visuomenės balso ar prieigos tiesiogiai prie tam tikrų politikų, kalbu apie ūkininkus, tie pageidavimai paprasčiausiai vykdomi. Nepavadinčiau to gerovės valstybės biudžetu, ir tikrai nemanau, kad tai tvarus biudžetas, kokį turėtų priimti valstybė, kuri žiūri ne tik į kitus metus, bet ir ilgesnį periodą.

Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?