Kiek kitokia mūsų Baltijos kaimynių situacija pasauliniame reitinge: Estija palypėjo dviem pozicijomis aukščiau ir atsidūrė 12-toje vietoje, o Latvija smuktelėjo trimis vietomis žemyn į 16-tą poziciją. Estijos pozicija iš esmės pagerėjo dėl papildomų mokesčių atskaitymų įvedimo. Latvijoje pokyčius lėmė 2018 m. įvykdyta mokesčių reforma, t.y. nuo 2018 m. pelno mokestis mokamas tik skirstant pelną, tačiau apmokestinamas didesniu tarifu nei anksčiau, taip pat padidintas privalomojo socialinio draudimo mokesčio tarifas.
Anot N.Nedzinsko, „PwC“ partnerio, Mokesčių ir teisės departamento vadovo, Lietuvos pozicija „Paying Taxes“ reitinge gali pasikeisti jau kitais metais, kai bus vertinama 2019 m. Lietuvos mokestinė aplinka – pirmieji Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir Sodros reformos įgyvendinimo metai.
„2019 m. įgyvendintos GPM ir Sodros reformos, tikėtina, turės teigiamos įtakos Lietuvos „Paying Taxes 2021“ reitingui. Reitingo apskaičiavimo metodikoje vertinama ne bendra mokesčių našta, o mokesčių naštos dalis, tenkanti įmonei.
Vadinasi, nuo 2019 m. GPM tarifo padidėjimas iki 20 proc. ir taip pat darbuotojo Sodros įmokų dalies padidėjimas „Paying Taxes“ reitingui esminės įtakos neturės; tuo tarpu sumažėjęs darbdavio Sodros įmokų dydis, mažins mokesčių naštą įmonei. Dėl darbdavio ir darbuotojo Sodros įmokų sukoncentravimo darbuotojo lygmenyje ir mokesčių tarifų pasikeitimų „Paying Taxes“ vertinamas Lietuvos bendras mokesčių tarifas kitais metais turėtų sumažėti, nors iš esmės mokestinė našta nepasikeitė, o įvyko tik mokesčių mokėjimo prievolės perskirstymas“, – sako N.Nedzinskas.
Lietuva yra aukštoje 6-toje vietoje pagal mokestinės aplinkos patrauklumą atskirai vertinant Europos Sąjungos valstybių nares. Šalys rikiuojasi taip: Airija, Danija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva.
„Paying Taxes 2019“ ataskaitoje yra reitinguojama 190 pasaulio šalių remiantis pagrindiniais 4 rodikliais: 1) mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui praleidžiamų valandų skaičius, 2) per metus atliekamų mokesčių įmokų skaičius, 3) bendras mokesčių tarifas bei 4) administracinės naštos vertinimas po deklaracijų pateikimo, kurį sudaro keli komponentai – PVM permokos susigrąžinimo procedūrų trukmė, pelno mokesčio patikrinimų inicijavimo tikimybė ir trukmė bei abiem atvejais reikalingas mokesčio mokėtojo įsitraukimo lygis.
Administracinė našta - žema, bendras tarifas - aukštas
Administracinė našta mokant mokesčius Lietuvoje yra gerokai mažesnė lyginant su Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ES ir ELPA) šalimis. Mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui praleidžiamos 95 valandos, tuo tarpu ES ir ELPA šalių vidurkis yra net 161 valanda. Lietuvoje įmonei reikia atlikti panašų skaičių įmokų (t.y. 10 įmokų per metus) kaip ir regione (vidurkis – 10,9 įmokos).
Bendras Lietuvos mokesčių tarifas, tuo tarpu, išlieka pakankamai aukštas dėl perteklinio darbo jėgos apmokestinimo. „Lyginant šalies bendrą mokesčių tarifą, ES ir ELPA šalių vidurkis siekia 38,9 proc., o Lietuvos – 42,6 proc., iš kurių 35,2 proc. sudaro darbo jėgai tenkantys mokesčiai. Kaip minėta, 2019 m. GPM ir Sodros reforma šiuos rodiklius turėtų koreguoti, tačiau neatsižvelgiant į tai, bendras Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas tebeišlieka nekonkurencingas“, – komentuoja N.Nedzinskas.
Šalys taip pat buvo analizuojamos pagal administracinę naštą po deklaracijų pateikimo, vertinimo skalėje nuo 0 iki 100 balų, kur 100 yra geriausias įvertinimas. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 97,52, kai ES ir ELPA šalyse tik 83,1.
Diegiamos technologijos paprastina mokesčių prievolių vykdymą visame pasaulyje
Remiantis „Paying Taxes 2020“ bei kelių ankstesnių metų ataskaitų rezultatais, labiausiai reitinge kyla šalys, plėtojančios ir diegiančios naujas technologijas, kurios padeda sumažinti mokesčių mokėtojui tenkančią mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo naštą. Pavyzdžiui, lyginant su 2012 m., 2018 m. pasaulyje vidutiniškai 27 valandomis mažiau laiko skiriama mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui bei reikia atlikti vidutiniškai 4,4 mokesčių įmokomis mažiau. Abu šiuos patobulinimus iš esmės lėmė technologinių naujovių diegimas mokesčių administravime.
Pasak „PwC“ partnerio, administracinės naštos mažinimas mokesčių mokėtojams, kurį tiesiogiai ir vertina net trys iš keturių „Paying Taxes“ rodiklių, lieka labai svarbiu siekiant reitingo viršūnės, tačiau ne vieninteliu.
„Mokestinės naštos mažinimas būtų veiksmingiausias, jei būtų įgyvendintas atskirų mokesčių apjungimas, mokesčių skaičiaus mažinimas ir kartu mokesčių deklaravimo funkcijos automatizavimas, kur žingsnis po žingsnio ir judama diegiant i.MAS. Kita vertus, turime užduoti sau klausimą, ar kaip valstybė turime tikslą atsidurti „Paying Taxes“ lyderių gretose ir kaip tai dera su mūsų valstybės strategija – jei atsakymas taip, tuomet neišvengiamai turime galvoti apie bendrą mokestinės naštos mažinimą Lietuvoje,“ – sako N.. Nedzinskas.
