Lakštingala negali nečiulbėti, o valstiečiai neišlaidauti – būsimai valdžiai paruošė minų lauką

Lakštingala negali nečiulbėti, o valstiečiai neišlaidauti. Kitų metų biudžetas bus ne tik tradiciškai deficitinis (kitaip dar nėra buvę), bet dar ir pripinkliotas kryžminio subsidijavimo virvelėmis.

 lrytas.lt koliažas.
 lrytas.lt koliažas.
Svarstant biudžetą protestavo ugniagesiai, bet politikai jų balsų nebeišgirdo.<br>T.Bauro nuotr.
Svarstant biudžetą protestavo ugniagesiai, bet politikai jų balsų nebeišgirdo.<br>T.Bauro nuotr.
Finansų ministras Vilius Šapoka.<br> T.Bauro nuotr.
Finansų ministras Vilius Šapoka.<br> T.Bauro nuotr.
 Seimas antradienį patvirtino kitų metų biudžetą.<br>T.Bauro nuotr.
 Seimas antradienį patvirtino kitų metų biudžetą.<br>T.Bauro nuotr.
 Seimas antradienį patvirtino kitų metų biudžetą.<br>T.Bauro nuotr.
 Seimas antradienį patvirtino kitų metų biudžetą.<br>T.Bauro nuotr.
Seimas antradienį patvirtino kitų metų biudžetą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seimas antradienį patvirtino kitų metų biudžetą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 18, 2019, 5:17 PM, atnaujinta Dec 18, 2019, 5:34 PM

Finansų ministerija, pernelyg nesispardydama, nusilenkė Seimo daugumos bei Prezidentūros valiai ir Vyriausybės lūpomis paskelbė: bus ir didesnės pensijos, ir algos, ir visos kitos išmokos.

Todėl vaiko pinigai nuo 50 iki 60 eurų (o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms – iki 100 eurų) bus pakelti jau nuo sausio, o ne nuo liepos, kaip anksčiau siūlė ministrų kabinetas. Surasta ir apie 40 mln. eurų simboliškai – vos 3,5 euro per mėnesį – bazinei pensijai padidinti, kaip reikalavo prezidentas G.Nausėda.

Valdantieji, aišku, už tai kėlė rankas, todėl kitąmet planuojama surinkti 11,559 mlrd., o išleisti 12,705 mlrd. eurų.

„Kas garsiau rėkė, tas daugiau ir gavo“, – konstatavo ekonomistai. Iš tiesų. Pastreikavo mokytojų profsąjungos porą valandų – jų algos augs, nors ir nuo rugsėjo. Pavažinėjo ūkininkai traktoriais po didmiesčius – ir nėra didesnio akcizo žemdirbiams skirtam dyzelinui.

Per vėlai susizgribo statutiniai pareigūnai, norintys į rankas gauti bent po tūkstantį eurų. Vakar ugniagesiai, pasieniečiai, policininkai protestavo prie Seimo, bet politikai jų balsų nebeišgirdo.

Seimas atsisakė bent kiek normalesnės taršių automobilių mokesčio versijos ir įvedė tiesiog rinkliavą už mašinos registraciją, dėl vaizdo pridengęs ją išmetamo anglies dvideginio kiekiu. Bet žemės ūkio technika toliau liks neapmokestinta.

Reikia pripažinti, kad užteko proto nukelti tolesnei ateičiai itin abejotinas idėjas nulupti devynis kailius nuo bent kiek prakutusių prekybininkų ir bankų (tiksliau, jų visų klientų). Tiesa, bus didesnis bankų pelno mokestis.

Nepaisant to, Vyriausybė rado rezervų, kaip prieš savaitę ir buvo pažadėjęs finansų ministras V.Šapoka. Laimės šulinio ilgai ieškoti nereikėjo: iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bus paimta (nors, kaip skelbia Vyriausybė, įšaldyta) beveik 140 mln. eurų, o iš Klimato kaitos programos – 18 mln. eurų.

Kelininkai, anot buvusio susisiekimo stratego R.Masiulio, yra kone prigimtiniai vagys, todėl ir pinigų jiems nereikia.

Negana to, šio darbštuolį vaidinusio eksministro diriguojama Automobilių kelių direkcija neįstengė panaudoti jai skiriamų pinigų. Taigi kodėl jų neapkarpius?

Tyli ir Aplinkos ministerija, kuriai pavaldžių įstaigų darbuotojų užmokestis bus padidintas 2,9 mln. eurų, nors tam reikės paaukoti kone ketvirtadalį Klimato kaitos programos lėšų. Beje, tai pinigai, gauti už parduotus mūsų valstybei priklausančius taršos leidimus, o šių pajamų paskirtis yra diegti energetiškai efektyvesnius sprendimus.

Lietuva prisijungė prie ES paskelbto Žaliosios Europos kurso susitarimo, kuriuo siekiama iki 2050 metų žemyno ekonomiką padaryti neutralią aplinkosaugos atžvilgiu. Tam mūsų šaliai iš viso reikės 50 mlrd. eurų, o vien iki 2030-ųjų – 14 mlrd. Aišku, bus įvairiausių fondų, bet jau antrus metus iš eilės atimti lėšas iš Klimato kaitos programos – tai kvepia nekaip.

Bet kam renovuoti daugiau daugiabučių, pastatyti ant jų stogų saulės jėgaines ir taip mažinti aplinkos taršą, jei valdantiesiems svarbiausia čia ir dabar pabarstyti pinigų kuo platesnėms masėms? O jau po to – nors ir tvanas.

Tiesą sakant, valstiečiai nesirengia paskęsti tame tvane. Nors apklausų rezultatai darosi vis mažiau palankūs R.Karbauskio vadovaujamai partijai, bent kai kuriose vietovėse visuomenės nuomonė gali labai greitai pasikeisti. Žinoma, už mūsų visų pinigus.

Antai Vyriausybė, o jai įkandin ir Seimas smagiai atsijojo tradicinius parlamentarų siūlymus pasirūpinti jų rinkimų apygardų ar šiaip reklaminiais reikalais. Tiesa, kai ką pamalonino.

Štai Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja valstietė R.Baškienė parūpino pinigų Kuršėnų bibliotekai, valdančiosios koalicijos partnerė V.Kravčionok išsiderėjo 350 tūkst. eurų Pabradės gimnazijai, o R.Karbauskis – 80 tūkst. eurų „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ projektui.

Kitų Seimo narių, pavyzdžiui, konservatorių ar liberalų, pasiūlymams Vyriausybė nepritarė. Nieko naujo po saule – panašiai elgdavosi ir ankstesni valdantieji, pirmiausia girdėdavę tik save.

Dar liūdniau tenka konstatuoti, kad valdantieji tiesiog pristigo ryžto rimčiau imtis žadėtų švietimo, medicinos, valstybės valdymo ar kitų sričių pertvarkų.

Dabar viešojo sektoriaus darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų, ir tai suprantama. Tačiau pats aparatas nėra pertvarkytas, kad veiktų efektyviai.

Užtat kadencijai baigiantis tiesiog karštligiškai ieškoma pinigų skylėms užkamšyti, nors jos kasmet veriasi vis didesnės.

Būtent todėl teko ne tik paminti pažadus labiau padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir neįvedinėti naujų mokesčių ar didinti senus, bet ir imtis kreivo šleivo perskirstymo, kai keliams skirtos pajamos už degalų akcizą pavirs didesniais vaikų pinigais ar mokytojų atlyginimais.

Maža to, jeigu po metų pasikeis valdančioji dauguma, jai teks pasivaikščioti po minų lauką, nes lūkesčių kartelė iškelta itin aukštai, įsipareigojimai – didžiuliai, o esminės reformos, galinčios padėti sutaupyti bent jau šimtus milijonų eurų, įstrigo net nepasiekusios pusiaukelės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?