Nors vertinant Vilniaus mero 45 metų R.Šimašiaus veiklą buvusiems sostinės vadovams buvo po lygiai pateikta klausimų apie teigiamas ir neigiamas puses, pašnekovai gerokai daugiau dėmesio skyrė negerovėms.
Ne vienas buvęs meras kartojo, kad klaidos būtų atleistinos per pirmąją R.Šimašiaus kadenciją.
Tačiau prasidėjo antroji, o proveržio, kaip mėgsta sakyti pats R.Šimašius, nematyti.
Liko pertekliniai dalykai
1999–2000 ir 2007–2009 metais meru buvęs 78 metų Juozas Imbrasas prisipažino, kad klausydamas debatų dėl miestui itin svarbaus objekto – nacionalinio stadiono – statybų jis savęs klausė: kuo neįtiko buvusi savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, kurios atleidimo iniciatorius buvo R.Šimašius?
Jau ir anksčiau J.Imbrasui kilo klausimų: kodėl buvo atleista specialistė, kuri padėjo savivaldybei išbristi iš skolų, subalansavo biudžetą?
„Kai pamačiau stadiono projektą, nustebau. Per daugiau nei penkerius metus savivaldybė nesugebėjo sutvarkyti visų procedūrų, neperprojektavo, prarado Europos Sąjungos pinigus, kurie buvo numatyti šio objekto statyboms.
Tai labai blogai. Bet praradus europinius pinigus nebeliko daugiafunkciškumo reikalavimo. Tai kodėl Vilnius dabar negalėtų pasistatyti vien tik stadiono už 40–50 milijonų eurų, kurio jau seniausiai laukia ne tik sportininkai, bet ir visi vilniečiai?
Kodėl neatsisakoma visų tų perteklinių dalykų aplink stadioną, kurie sukurs didžiules transporto eismo problemas?
Galbūt ne veltui vienas buvusių miesto vadovų vis sakydavo: pigus objektas neįdomus?“ – klausė J.Imbrasas.
Buvęs meras skaičiavo, kad stadiono kaina išaugo tris kartus. Jam neįtiko ir stadiono koncesijos sutartį su savivaldybe pasirašęs koncernas: „Maža to, dar 25 metams, arba šešioms savivaldybės tarybos kadencijoms, užneriame finansinę kilpą.“
Jo nuomone, net ir pastatytas stadionas nemažins socialinės atskirties: koncesininkui rūpės ne tai, kad jame treniruotųsi kuo daugiau jaunųjų talentų, o tik pelnas.
Niekas neskatina tvarkytis
Buvęs meras kritikavo R.Šimašių ir dėl stringančios namų renovacijos: „Vilnių aplenkė ne tiktai miestai, bet ir rajonai. Atrodė, kad šilumos ūkį į savo rankas perėmus savivaldybei reikalai pajudės. Bet taip nenutiko, o vilniečiai kenčia dėl didelių šildymo kainų. Laimė, kad kol kas žiema nešalta.“
J.Imbraso nuomone, savivaldybė vilniečių neskatina tapti ir teritorijos aplink savo namus šeimininkais.
R.Šimašiaus vadovaujami valdininkai nė nemėgina tomis temomis kalbėtis su gyventojais, aiškinti, kad tokia tvarka yra visame pasaulyje.
„Šie dalykai visiškai užmiršti, meras apie tai nemąsto. Todėl vilniečių niekas neskatina tvarkytis“, – atsiduso J.Imbrasas, jau daug kartų įsitikinęs, kad R.Šimašius nėra geras ūkininkas.
Patirties niekas nevertina
J.Imbrasas bendrauja su savivaldybės darbuotojais, kurių ne vienas pastebėjo, kad per pirmąją kadenciją R.Šimašius buvo atsargesnis.
„Mėginimas apsistatyti sau palankiais žmonėmis kelia labai nemalonių minčių. Juk pasaulyje vertinama patirtis. Tiktai R.Šimašiui to nereikia.
Jis tęsia ne pačią geriausią kai kurių buvusių sostinės vadovų tradiciją“, – svarstė J.Imbrasas.
Jo žodžiais, kalbėti apie teigiamus dalykus sunku, nors miestas turi tam galimybių. Buvęs meras priminė, kad per porą dešimtmečių miesto biudžetas padidėjo kelis kartus: „Už tokius pinigus visos miesto gatvės turėtų blizgėti, o ne trumpomis atkarpėlėmis. Sostinėje gatvės turi būti tvarkingos.“
Savivaldai rankų neatrišo
2009–2010 metais meru buvęs 60-metis Vilius Navickas prisipažino iš liberalaus R.Šimašiaus tikėjęsis, kad jis daugiau galių suteiks bendruomenėms, seniūnijoms. Juk būtent jos yra arčiausiai gyventojų.
„Pasaulyje bendruomenės turi labai didelę įtaką ir gali labai daug nuveikti. Jeigu seniūnijoms būtų skiriama bent 20 procentų miesto biudžeto, tikrai ten, kur reikia, būtų remontuojamos gatvės ir tvarkomi skverai. Juk kas geriau nei bendruomenė tai žino“, – įsitikinęs V.Navickas.
Tai nereiškia, kad seniūnijose reikėtų kurti tarybas. Bendruomenės narių apklausas dėl lėšų panaudojimo galima rengti šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis.
Ką reiškia, kad bendruomenės sukilo prieš Reformatų skvero, Sapiegų parko rekonstrukciją, įvairias statybas? Kad savivaldybė imasi veiksmų, kurie neįtinka vietos gyventojams. Kad valdininkai tinkamai nesitaria su jais, neišgirsta pastabų, pageidavimų.
„Vilnių valdantys liberalai ta linkme nežengė nė žingsnio. Gal eidami evoliucijos keliu po 25 metų tai pasieksime“, – tikėjosi V.Navickas.
Be to, jeigu bendruomenėms ar seniūnijoms būtų skiriama dalis lėšų, kiekvienas vilnietis žinotų, kad jis dalyvauja miesto valdyme, yra svarbus. Dabar yra atvirkščiai – vilniečiai įsitikinę, kad nieko jų balsas nepakeis, nes sprendimai, įsakymai nuleidžiami iš savivaldybės. Todėl vis labiau įsigali abejingumas.
„Todėl bendruomenės ir telkiasi ne kūrybai, o karui, kai reikia dėl ko nors protestuoti.
Kita vertus, jeigu valdžia išlaisvintų bendruomenių kūrybines galias, merui liktų laiko strategijai, vizijai“, – dėstė buvęs sostinės vadovas.
Kovoti turėtų ne Joniškis
Daugiau galių bendruomenėms reikalaujantis V.Navickas prisiminė pavyzdį iš kelionės motociklais po Australiją.
Sustojęs prie vienos parduotuvės jis paprašė trijų butelių alaus lauke laukiantiems draugams.
Pardavėja paaiškino, kad vienas žmogus gali nusipirkti tik vieną butelį alaus. Taip nutarė miestelio bendruomenė, kovojanti su girtavimo problema.
„Savivalda nustato savo tvarką. Taip galėtų būti ir pas mus“, – minėjo V.Navickas.
Kad Vilnius gali kovoti už savivaldos teises, geriausiu pavyzdžiu jis minėjo Konstitucinio teismo sprendimą, kuriuo gerokai padidinta Vilniui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis.
„Ne Joniškis ar Pabradė, o Vilnius turėtų kovoti dėl savivaldos teisių. Regiu bent keturis procesus, kurių iniciatorė privalo būti Lietuvos sostinė“, – aiškino V.Navickas.
Ardytų geležinkelio bėgius
V.Navicko nuomone, daug kalbėdama apie šiaurinės miesto dalies plėtrą, valdžia užmiršta pietinę dalį. O juk teritorijoje tarp geležinkelio ir oro uosto yra pigiausia žemė, daug apleistų gatvių ir medinių trobų.
„Kur Lietuvoje didžiausias geležies sandėlis? Prie Vilniaus geležinkelio stoties“, – tikino V.Navickas – jam geležinkelio stoties modernizavimo projektas „Vilnius Connect“, kuriuo taip mėgsta girtis dabartinė valdžia, atrodo visiškai neambicingas. Tai tik stoties prieigų padailinimas.
Buvusio mero žodžiais, geležinkelio bėgiai užima didžiulę teritoriją, kurią būtų galima įvairiai panaudoti. Juk keleiviniams traukiniams tiek bėgių tikrai nereikia, krovininiai traukiniai važiuoja aplinkkeliu. Todėl bėgiai pačiame miesto centre naudojami atsarginiams vagonams saugoti. Ar tai protinga?
V.Navickas dalijosi vizijomis, kurios dabartinei valdžiai nerūpi. Daugelį bėgių būtų galima išardyti, likusius paslėpti tunelyje: „Miestas turi valdyti savo žemę. Taip atsivertų didžiulė teritorija nuo Rasų iki Gerosios Vilties gatvės.“
Kaip pavyzdį jis minėjo Čikagos geležinkelio stoties konversiją: jos teritorija pavirto milžinišku parku, biurų, gyvenamųjų namų rajonu.
„Suprantu, kad savivaldybė tam pinigų neturi. Bet verslas turi. Jeigu valdžia ryžtųsi didesnėms geležinkelio stoties pertvarkoms, gyvybės įpūstų visai miesto pietinei daliai“, – minėjo V.Navickas.
Židinys virto nuodėguliu
V.Navickas apgailestavo, kad jam būnant miesto vadovu nepavyko sutvarkyti Operos ir baleto teatro aplinkos.
Tačiau to padaryti R.Šimašiui nesiseka jau antrą kadenciją.
V.Navickas paminėjo operos teatrą „La Scala“ Milane, Italijoje, aplink kurį – ištisas gyvas kvartalas. O kas aplink svarbiausią teatrą Vilniuje?
Nušiuręs sovietinis Žemės ūkio ministerijos pastatas, neišvaizdūs gyvenamieji namai, kurių pirmuose aukštuose nerasi nė vienos kavinės, netoli vykstantys ūkininkų turgeliai, iki šiol nebaigta tvarkyti aplinka.
V.Navickas priminė, kad po visa teritorija buvo numatyta įrengti požeminę automobilių aikštelę, tai būtų pagerinę padėtį miesto centre.
„Per kvartalą nuo Gedimino prospekto kultūros židinys virtęs kultūros nuodėguliu“, – atsiduso V.Navickas.
Jis pridūrė, kad vilniečiai gali papriekaištauti: o kodėl jis pats būdamas meru to nepadarė?
„Kai tapau miesto vadovu, elektros energijos tiekėjai grasino už skolas išjungti gatvių apšvietimą, kiti tiekėjai gąsdino, kad išjungs mokykloms internetą, vežėjai neturėjo pinigų mokėti už degalus. Skolos buvo didžiulės, neturėjome tokio biudžeto, kokį miestas turi dabar“, – aiškino V.Navickas.
To sunkmečio ženklų gatvėse išlikę iki šiol. Kodėl Vilniaus gatvėse tiek daug iškiliųjų perėjų? Todėl, kad tais laikais nebuvo pinigų greičio matuokliams, o eismo saugumu reikėjo rūpintis.
Vadino higienos reikalais
Už ką R.Šimašių galima pagirti? V.Navickas šyptelėjo: „Higienos reikalai mieste neprasti.“
Gatvės valomos, tiesa, kelininkams žiemos pradžia palanki: nedrebia sniegas, nėra šalčių.
Be to, asfaltuojamos ar lopomos gatvės, tiesiami šaligatviai, tiesa, užmirštant Senamiestį, sutvarkytas eismas sankryžose ir transporto žieduose.
„Tačiau ne veltui tai vadinu kasdienine higiena. Tai toks darbas kaip žmogui atsikėlus kas rytą praustis, valytis dantis. Savaime suprantamas dalykas. Dėl to valdžiai giedoti ditirambų nereikia“, – kalbėjo V.Navickas.
Anot jo, gerai, kad savivaldybės nekrėtė korupcijos skandalai, gerai, kad, nors ir pamažu, miesto gatvės apšviečiamos LED šviestuvais, nors tai buvo galima padaryti gerokai anksčiau.
Vis dėlto jis pasidžiaugė atnaujintu miesto transportu, bet grūsčių problemos miestui išspręsti niekaip nepasiseka. Jo žodžiais, ši problema išnyksta tik per moksleivių atostogas.
„Štai Liuksemburge nėra jokios galimybės tėvams savo atžalos įrašyti į licėjų kitame rajone. Vilniuje – prašom. Tai ir yra didžiausia transporto grūsčių problema“, – aiškino V.Navickas.
Jeigu jau kuriame rajone trūksta mokyklų, moksleivius turėtų vežioti mokykliniai autobusai.
Atsakė neišsisukinėdamas
Buvęs Vilniaus meras 63 metų Rolandas Paksas nepanoro atsakyti į klausimus apie dabartinę sostinės valdžią: „Kiti politikai išsisukinėja, kad neturi laiko atsakymams, o aš sakau tiesiai: man neįdomi ši tema.“
R.Paksas priminė, kad ne jis vienas nutolęs nuo Vilniaus valdymo reikalų.
„Tegul jaunesni tvarkosi, duok Dieve, jiems sveikatos“, – palinkėjo R.Paksas, sostinės mero pareigas ėjęs du kartus: 1997–1999 ir 2000 metais.
Skambindavo dvejus metus
Iš buvusių sostinės merų šiuo metu svarstant Vilniui svarbius klausimus aktyviai dalyvauja tik 51 metų Artūras Zuokas, kuris yra savivaldybės tarybos opozicijos narys. A.Zuokas Vilniui vadovavo tris kadencijas: 2000–2003, 2003–2007 ir 2011–2015 metais.
„Yra lietuviškas posakis: „Ne mano daržas, ne mano pupos.“ Kai nebelieka atsakomybės, žmonės griebiasi kitokios veiklos“, – svarstė A.Zuokas, paklaustas, kodėl, jo nuomone, kiti buvę Vilniaus vadovai nebesidomi miesto reikalais.
Jis pridūrė, kad nebelieka ir prasmės mėginti dalyvauti priimant svarbius Vilniui klausimus: „Buvę merai mato, kad jų sukauptos patirties nelabai kam reikia.
Asmeniškai man atsijungti nuo Vilniaus reikalų prireikė daugiau nei dvejų metų.“
A.Zuokas prisipažino, kad jau nebebūdamas meru dvejus metus dar skambindavo atsakingiems savivaldybės darbuotojams, jei pamatydavo įgriuvusį šaligatvį arba šaką, kuri trukdo dviratininkui važiuoti. Taip pat jis valdininkams pranešdavo, jei į buvusį merą pagalbos kreipdavosi gyventojai.
Jo telefonas prikimštas pastabų, nuotraukų apie Vilniaus problemas, kurias jis išdėsto per savivaldybės tarybos ar Miesto plėtros komiteto posėdžius.
Lankydamasis užsienyje jis užfiksuoja ir gerus pavyzdžius, kuriuos būtų galima pritaikyti Vilniuje.
„Miestas mane labai įtraukęs. Nejaučiu, kad jis mane paleistų“, – šypsojosi A.Zuokas.
Rūpinasi tik savo aplinka
A.Zuokas apgailestavo, kad daugeliui vilniečių dabar nelabai įdomu, kas vyksta mieste.
„Jei mano vadovavimo laikais taryba darytų tokių klaidų arba savivaldybė vėluotų atlikti darbus po kelis mėnesius ar netgi metus, vilniečiai to neatleistų.
Šiandien mieste išlenda daugybė blogybių, kai kurios netgi kriminalinės srities, ir niekam neįdomu. Atrodo, kad nebėra žmonių, kuriems miestas svarbus kaip miestas“, – stebėjosi buvęs Vilniaus meras.
Jis sutiko, kad aktyvių vilniečių, kurie priekaištauja dėl laiku neišvežamų šiukšlių, dėl netvarkomos namo aplinkos, dar yra.
Bet miestas didžiąja prasme mažai kam berūpi.
„Po 2015 metų Konstitucinio teismo sprendimo miesto biudžetas beveik dvigubai didesnis. Miestas turi prabangą, jis šiandien turi pakankamą pinigų sumą, kuri skiriama visiems Vilniaus gyventojams. Bet ar jie tai pajunta? Ar kas nors reikalauja, kad už tuos pinigus būtų padaryta daugiau?
Kitas dalykas – Europos Sąjungos lėšos. Vilnius labai prastai jomis naudojasi, todėl projektus finansuoja iš savo biudžeto. Vienas ryškiausių pavyzdžių – nacionalinio stadiono statybos, kur europinės lėšos išvis nuplaukė. Jeigu tai būtų nutikę man būnant meru, į parduotuvę negalėčiau nueiti – iškart vilniečiai užsipultų“, – kalbėjo A.Zuokas.
Naujakurių požiūris kitoks
Tai, A.Zuoko nuomone, didžiulė problema, nes išjudinti žmones iš stingulio bus be galo sunku: „Nebėra diskusijų apie svarbius miesto klausimus – daugelis vilniečių tenkinasi asmeniniais interesais.“
Kodėl taip yra? A.Zuokas diskutavo šia tema su vilniečiais, kurių tėvai ar seneliai gimę Vilniuje.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad dabar į Vilnių atvažiavę daug žmonių, jiems patinka sostinė ir jie ją vertina, bet į Vilnių jie žiūri kaip į laikiną stotelę arba kaip į investicijų vietą.
„Vilniuje atsirado daug žmonių, kurie į jį žiūri ne kaip į savo miestą, o kaip į miestą, kuriame gyvena. Tačiau lygiai taip pat jie rytoj gali būti Londone, poryt Barselonoje. Jie neturi intereso matyti visą Vilnių.
Miestas neteko to mastelio, dinamikos“, – apgailestavo A.Zuokas.
Vėluoti – jau ne blogybė
A.Zuoko žodžiais, ir R.Šimašiui miestas – feisbukinio lygio. „Pavyzdžiui, Lazdynų baseinas. Dar mano kadencijos metu pradėjome rengtis jo statyboms. Jis vėliausiai turėjo būti atidarytas 2017 metais.
Baigiasi 2019-ieji. Domėjausi statybomis ir aiškėja, kad baseinas vargiai bus atidarytas kitų metų pabaigoje. Jeigu mano laikais darbai būtų vėlavę trejus metus, būtų suskambėję visi varpai“, – piktinosi A.Zuokas.
Kitas pavyzdys – vaikų darželis Bajoruose. Per R.Šimašiaus rinkimų kampaniją numatytas sklypas buvo palygintas, darželis turėjo iškilti 2016-ųjų pabaigoje.
„Jeigu nuvažiuosime į Bajorus, pamatysime, kad per rinkimų kampaniją pastumdytos žemės taip ir stovi“, – svaidė kritikos strėles A.Zuokas ir pridūrė, kad tame rajone reikia statyti nebe darželį, o mokyklą, nes vaikai užaugo.
Dar viena probleminė vieta – Minsko plento, Žirnių ir Liepkalnio gatvių dviejų lygių sankryža, kuri jau turėjo būti įrengta. Bet darbai prasideda tik dabar, prieš žiemą, o tai yra visiškai nelogiška. Dėl to statybų kaina tikrai išaugs.
A.Zuokas paminėjo ir nacionalinį stadioną, link kurio statybų valdantieji artėja sukąstais dantimis. Mat jo kaina delsiant tapo kosminė. O stadionas turėjo būti pastatytas 2018 metais.
Nuolat sukelia konfliktus
A.Zuoko manymu, blogai yra ir tai, kad nebeliko atsakomybės.
Anksčiau dėl visų blogybių prie kryžiaus būdavo kalamas meras, o dabar R.Šimašius beda pirštu į administracijos direktorių, jis – į skyriaus vedėją ir taip toliau.
Vis dėlto svarbiausia problema A.Zuokas įvardijo ne atsakomybės stoką, o miesto nematymą.
Tarkime, dangstantis darnaus judumo planu Vilniuje formuojama infrastruktūra, kelianti nuolatinius konfliktus tarp automobilių vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų.
Pavyzdžiui, anksčiau Pilies gatvėje buvo vadinamoji kišenė. Joje trumpam galėjo sustoti automobilis, išlaipinti keleivį netrukdant transporto srautui.
Dabar norėdamas išlaipinti keleivį vairuotojas priverstas pažeisti Kelių eismo taisykles.
Kitas pavyzdys – dviračių takų plėtra. „Nesakau, kad to nereikia daryti. Tačiau nei Kopenhagoje, nei Amsterdame dviračių takai senamiestyje neįrengiami. Juk senamiestyje greitis ir taip ribotas. Dviratininkai su transportu juda tame pačiame sraute.
Dabar daugelyje atsiradusių takų nei dviratininkui patogu, nei automobilis gali važiuoti, o jeigu prireikia trumpam sustoti ir kažką iškrauti, transporto priemonė stoja pusiau ant dviračių tako, pusiau ant važiuojamosios dalies.
Taigi graži iniciatyva, bet niekas nėra patenkintas“, – problemą įvardijo A.Zuokas.
Jis sukritikavo ir stulpelius, žyminčius dviračių takus: „Tokie stulpeliai Europoje įrengiami užmiestyje, kaimuose, kur nėra gero apšvietimo. Jie ne miesto lygio, jie negali čia būti įrengiami. Vilniuje pridygę stulpeliai nepatogūs, jie laužomi, o dar kaip tarp jų teks technikai sniegą nuvalyti?“
Pasak jo, politikavimas miesto atžvilgiu nėra sąžiningas: prieš rinkimus atliekų išvežimo mokesčius sumažino, o po Naujųjų metų jie smarkiai šoktelės. Prieš rinkimus atpigo ir šaltas vanduo, o dabar jis brangsta.
Mokyklos – ne geriausios
O koks bus Vilnius po antrosios R.Šimašiaus kadencijos?
„Tai, kas turėjo būti padaryta per pirmąją R.Šimašiaus kadenciją, duok Dieve, kad pavyktų jam įgyvendinti per antrąją.
Vadinasi, vilniečiai prarado mažiausiai ketverius metus“, – tvirtino A.Zuokas.
Jis pageidautų, kad Vilnius būtų regiono lyderis, o ne bėgtų Talinui ir Rygai iš paskos.
Švietimo srityje Vilnius geriausių mokyklų titulą užleido Kaunui. A.Zuokas su bendraminčiais šia tema konferenciją rengė dar praėjusiais metais. Joje buvo pažymėta, kad pusės Vilniaus mokyklų rezultatai yra prastesni nei Lietuvos vidurkio.
Kalėdų eglė – išskirtinė
Kokius dabartinės valdžios gerus darbus regi A.Zuokas?
Pirmiausia jis paminėjo koncertų salės ant Tauro kalno projektą. Tačiau čia pat pridūrė, kad šis projektas likęs be šeimininko. Jis daugiau tikisi ir iš architektūros sprendinių.
Pastatas ant Tauro kalno neturi būti panašus į „Akropolį“ ant kito kalno. Tiesa, daug įtarimų kelia ir išpūsta vadinamųjų profsąjungų rūmų griovimo kaina.
A.Zuokas taip pat pagyrė ir Didžiosios sinagogos įamžinimą – neseniai politikai leido griauti virš jos sovietmečiu pastatytą vaikų darželį.
„Kalėdoms miestas buvo gerai pasiruošęs. Džiugu, kad tai jau tapo tradicija, o Vilniaus eglė netgi privertė ir kitus miestus konkuruoti. Taip mes tapsime ne tik gražesni patys, bet ir priviliosime turistų, pritrauksime investicijų“, – pasidžiaugė A.Zuokas.
