Kai kurie „Lietuvos geležinkelių“ (LG) bei antrinių bendrovių darbuotojai buvo supažindinti su komercinių pirkimų šioje įmonių grupėje taisyklėmis, kurių pristatymą gavo ir „Lietuvos rytas“.
Pervertus šias taisykles susidaro įspūdis, kad apie kokį nors skaidrumą kalbėti beviltiška, nes kone pusė teksto skirta tam, kaip užgesinti galimus skandalus, o ne jų išvengti. Bet buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, nuolat liaupsinusiam „Lietuvos geležinkelius“, tokios taisyklės, atrodo, patiko. Kol kas neaišku, kaip jas vertina dabartinis Susisiekimo ministerijos vadovas Jaroslavas Narkevičius.
Pasirenka, ką nori patys
LG ir jų valdomos antrinės įmonės seniai vengia prievolės tapti perkančiosiomis organizacijomis, nors tai privaloma pagal įstatymus, ir būtina skelbti viešuosius konkursus paslaugoms ar prekėms įsigyti.
„Pirkimų neskelbiame, o kviečiame teikti pasiūlymus tik atrinktus tiekėjus, kurių patikimumas (tiek finansinis, tiek reputacinis) yra mums priimtinas“, – taip rašoma taisyklių pristatyme.
Anksčiau su valstybės valdoma LG įmonių grupe bendradarbiavę rangovai netruko tai pajusti.
Kaip pasakojo vienos tokių bendrovių vadovas (pavardė „Lietuvos rytui“ žinoma), anksčiau jai tekdavo tiekti nemažai įvairių detalių Vilniaus lokomotyvų remonto depui (VLRD), kurį valdo LG.
Bet pernai VLRD nustojo siųsti prašymus pateikti vienokius ar kitokius pasiūlymus dėl kainų.
„Bandėme aiškintis, kas nutiko, tačiau buvo pasakyta, kad mūsų paslaugų tiesiog nebereikia. Nors niekuomet nesame pažeidę sutarčių, o kai detalės vėluodavo, sumokėdavome ir delspinigius“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
Kita dėl nežinomų priežasčių už borto likusi bendrovė siuntė savo pasiūlymus, tačiau į juos niekas nereagavo. Jos atstovų teigimu, VLRD, užuot įsigijęs siūlytą naują agregatą už 4820 eurų, iš kito tiekėjo nusipirko seną už kone 5 tūkst. eurų.
Teigiama, kad buvo permokėta ir už smulkesnes lokomotyvams bei vagonams reikalingas detales – ašidėžes, įvairias sijas.
„Jei būtų konkursas, viskas vyktų skaidriai ir aiškiai. Dabar belieka gaudyti gandus ir stebėtis, kodėl perkama brangiau“, – teigė įmonės atstovė.
Saugosi ir žiniasklaidos
Bet LG visiems nepatenkintiems turi trumpą ir aiškų atsakymą.
„Skelbdami pirkimus turėtume skelbti ir kvalifikacinius reikalavimus, formules, kaip išrinksime nugalėtoją, o tai automatiškai didina skundų ir pretenzijų tikimybę“, – rašoma LG vidaus taisyklėse.
Toliau – dar gražiau. Pasirodo, geležinkelininkai teisingai nuspėjo, kad dėl neaiškių kriterijų į nemalonę patekę verslininkai gali nesitaikstyti su tuo ir kreiptis į žiniasklaidą.
„Galimas spaudimas per politikus ir žiniasklaidą gauti savo užsakymų dalį motyvuojant, kad LG pirkimai yra neskaidrūs“, – taip įspėjama taisyklių pristatyme. O kaip to išvengti?
Skaitome toliau: „Paramos užsitikrinimas Susisiekimo ministerijoje, komunikacijos plano ir aiškių vidinės kontrolės mechanizmų turėjimas.“
Kitaip tariant, jei už ką nors ir permokama, svarbiausia turėti užnugarį LG akcijas valdančioje Susisiekimo ministerijoje.
O jai tuo metu, kai buvo pristatomos tokios pirkimo taisyklės, vadovavo skaidrumo įsikūnijimu save laikantis R.Masiulis.
Pačių „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi iki šiol dirba buvęs eksministro kolega įmonėje „Klaipėdos nafta“ Mantas Bartuška.
Tinka tai, kas abstraktu
LG plane taip pat numatyta neskelbti taisyklių ar pačių procedūrų, bet viešinti įmonės pirkimo politiką.
Kaip? Anot rašto, tai turėtų būti abstrakti informacija apie tai, kaip skatinama konkurencija, skaidrumas, net rūpinamasi planetos apsauga.
O jei dėl slaptų taisyklių irgi pasigirstų kaltinimų, pateikiamas tas pat receptas, kurio svarbiausias ingredientas – užsitikrinti Susisiekimo ministerijos paramą.
Patys plano rengėjai rašo, kad yra rizika, jog pirkimai bus pradėti vykdyti neskaidriai, nesirengiant ir neplanuojant. To išvengti, anot jų padės vidaus kontrolė.
Tačiau įdomiausia kita detalė: „Nukrypimai nuo procedūrų leidžiami tik LG lygiu.“ Koks jis yra ir kas jį nustato, niekaip neužsimenama.
Teismų išvengti nepavyko
Taisyklėse taip pat nurodoma, kad su laimėtojo pasiūlymu kitiems susipažinti neleidžiama. Priežastys paprastos – neva reikia išsaugoti tiekėjo pasitikėjimą, o patiems LG neįsivelti į teismus.
Tačiau bent pastarąją užduotį geležinkelininkams kol kas sunkiai sekasi vykdyti.
Baigiantis 2019-iesiems Apeliacinis teismas paskelbė jiems nepalankią nutartį – antrinės LG įmonės „LG Cargo“ skelbtas 30 mln. eurų vertės krovininių vagonų pirkimo konkursas turi būti nutrauktas.
Dėl šio konkurso bylinėjosi bendrovė „Skinest Baltija“, reikalavusi, kad „LG Cargo“ būtų pripažinta perkančiąja organizacija, o pats viešasis pirkimas dėl didelės apimties būtų tarptautinis. Tokią nuostatą palaikė ir Vilniaus apygardos, ir Apeliacinis teismai.
Negana to, Viešųjų pirkimų tarnyba pernai birželį po atlikto tyrimo paskelbė, kad LG antrinės įmonės „LG Cargo“, VLRD bei Geležinkelių tiesimo centras turėtų būti pripažintos perkančiosiomis organizacijomis.
Tokiu atveju jos turėtų nuolat skelbti konkursus, o ne įsigyti prekes ar paslaugas iš joms patinkančių rangovų.
Apskundė ir ataskaitą
Tačiau LG atstovas Mantas Dubauskas teigė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaita yra apskųsta ir vyksta bylos nagrinėjimas administraciniame teisme.
„Lietuvos geležinkeliai“ nesutinka su ataskaitoje pateikiamomis išvadomis ir vertinimu.
Europos Sąjungoje krovinių vežimo geležinkeliu įmonės yra laikomos neperkančiosiomis organizacijomis, nes jos veikia konkurencijos sąlygomis.
Maža to, Lietuvoje veikiančios kitų ES valstybių valdomos įmonės taip pat laikomos neperkančiosiomis organizacijomis ir savo veikloje netaiko viešųjų pirkimų įstatymo.
Tad „Lietuvos geležinkelių“ antrinėms bendrovėms, kurios vykdo komercinę veiklą, būtų taikomi skirtingi, nelygiaverčiai reikalavimai, dėl ko jos negalėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje“, – aiškino LG atstovas.
Taigi galima spėti, kad tiekėjai nepatenkinti tuo, jog LG savo antrinei įmonei VLRD pernai iškėlė tikslą atsargines dalis pirkti tiesiai iš jų gamintojų ar oficialių atstovų.
Teigiama, kad dėl to pavyko sutapyti daugiau nei 2 mln. eurų.
Taisykles dar tobulina
M.Dubauskas taip pat aiškino, kad atliekamas kiekvieno tiekėjo, su kuriuo planuojama sudaryti sandorį, vidinis rizikingumo vertinimas – kokia jo finansinė situacija, ar jam yra taikomos ES, JAV ar kokios kitos sankcijos, ar jis dalyvauja teismo procesuose.
Įmonės atstovas tvirtino, kad „Lietuvos ryto“ cituotos LG grupės pirkimo taisyklės, kuriose apstu jau anksčiau minėtų „perliukų“, dabar yra tobulinamos.
„Jos buvo pristatytos diskusijai bendrovės vadovams. Siekiame jas pabaigti ir paskelbti viešai, prieš tai patvirtinus „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje“, – tikino M.Dubauskas.
Ir toliau mėgina atsiginti konkurentų
Eugenijus Gentvilas, Seimo narys:
„Neseniai paskelbtas teismo sprendimas, kuris greičiausiai bus skundžiamas, aiškiai nurodo, kad antrinės LG įmonės turi būti pripažintos perkančiosiomis organizacijomis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų procedūros.
Dabar prisidengiama holdingu, ir „Lietuvos geležinkeliai“ patys perka iš savo antrinių bendrovių. Tokią veiklą belieka pasmerkti, nes tęsiama vidaus sandorių praktika, kuri yra uždrausta.
Mes turime ir silpnų, ir stiprių įmonių, galime pritraukti ir užsienio kompanijų.
Tačiau rinka iki šiol tebelieka uždara, o LG tuo piktnaudžiauja. Taip toliau palaikoma valstybinė monopolija.“
