„Esame susirūpinę įtarimais milžiniško masto gamtos teršimu, todėl negalime likti nuošalyje, kartu su visuomene laukdami atsakymų į visus iškilusius klausimus. Atsakingas požiūris versle turi būti ne tik deklaruojamas, bet ir įgyvendinamas visose verslo proceso grandyse“, - sako Elona Uckutė, „Kesko Senukai“ atstovė.
Pasak jos, jau įsigyta „Grigeo“ produkcija liks prekybos vietose, tačiau jos nebebus užsakoma.
„Kesko Senukai“ Baltijos šalyse valdo 104 parduotuvių tinklą – 85 „Senukų“ ir „Statybų duonos“ parduotuves Lietuvoje, 8 „K-Rauta“ parduotuves Estijoje ir 11 „K Senukai“ parduotuvių Latvijoje.
Apie „Grigeo“ produkcijos pirkimo stabdymą Lietuvoje trečiadienį jau pranešė prekybos tinklas „Iki“, o ketvirtadienį – „Norfa“.
Kiti prekybos tinklai teigia dar svarstantys, kaip pasielgti.
Visuomenė turi žinoti
Prekybos tinklas „Iki“ stabdo „Grigeo“ pagamintos produkcijos pirkimą, kol visuomenei nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų „Grigeo Klaipėda“ gamyklai nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias.
„Akivaizdu, kad būtent šiandien yra proga verslui ne žodžiais, o realia elgsena pademonstruoti socialiai atsakingą elgesį. Prekybos tinklas „Iki“ aukščiausiais profesiniais ir etiniais standartais vadovaujasi pats bei to paties reikalauja iš savo partnerių“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.
„Aplinkosaugos klausimas mums aktualus, savo veikloje siekiame nuolat investuoti į aplinkai draugiškus sprendimus. Jei pasitvirtins įtarimai, kad tas „Grigeo“ veiksmas buvo sąmoningas, rimtai svarstysime galimybę dėl tolesnės prekybos jų gaminamais produktais“, – portalui lrytas.lt teigė „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
„Norfos“ atstovais spaudai Darius Ryliškis informavo, kad šiuo metu lentynose esanti produkcija dar bus parduodama, tačiau stabdomas tolimesnis produkcijos pirkimas.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė lrytas.lt teigė, jog situacija prekybos tinklui kelia susirūpinimą. Vis dėlto „Rimi“ kol kas nėra priėmęs sprendimo, ar stabdyti prekybą „Grigeo“ produkcija – seka informaciją ir laukia tiekėjo paaiškinimų. Atsižvelgdamas į juos, prekybos tinklas priims tolesnius sprendimus.
Paveiks, tik nežino, kaip
Prieš dieną, sausio 8-ąją, teigęs, kad kilęs skandalas verslo nepaveiks, po paros G.Pangonis kalbėjo kitaip. „Paveiks, tik negaliu atsakyti kaip. Tai įvyko tik vienoje iš aštuonių mūsų įmonių, – spaudos konferencijoje sakė jis. – Kitos įmonės, kurios turi standartus ir jais vadovaujasi, nėra kaltos“.
Jis mano, kad įmonės produkcija ir toliau gali būti ženklinama kaip ekologiška. Nes šiuo konkrečiu atveju, G.Pangonio teigimu, kalba apie dukterinės įmonės padarytus nusižengimus, o kitose grupės įmonėse išlaikyti visi ekologiškai produkcijai keliami standartai.
„Tikiuosi, kad Lietuvos tinklai supras situaciją, tai yra skirtingos įmonės. Taip, taip mūsų grupės įmonės – turėjome prižiūrėti ir teisingai parinkti vadovus, bet ta situacija pakeista ir, tikiuosi, kad ateityje ji nesikartos“, – aiškino G.Pangonis.
Ministras: „Grigeo“ vadovas ciniškai meluoja
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų.
„(...) Labai ciniškai meluoja“, – BNS sakė K. Mažeika, paklaustas apie „Grigeo“ vadovo komentarus.
Jis taip pat teigė, kad šiuo metu įmonė taršą nevalytomis nuotekomis sustabdė, tai stebima ir pirmieji rezultatai turėtų ministrą pasiekti trečiadienio vakarą.
„Mano duomenimis, ta tarša yra sustabdyta. Įmonė nesinaudoja savo valymo įrengimais, tai yra padaryta“, – tvirtino jis.
Pasak K. Mažeikos, žala gamtai dėl į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų gali siekti 60 mln. eurų.
„Jeigu vertinant pagal įstatymus, tai senatis yra penkeri metai, tai iki penkerių metų gali būti skaičiuojama žala. Jeigu per metus 12-13 mln. eurų, pagal tokius kiekius, kokie buvo, tai žala gali būti apie 60 mln. eurų“, – teigė ministras.
Pasak jo, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, žala būtų paskaičiuota už penkerių metų laikotarpį.
„Pagal galiojančius teisės aktus, mano duomenimis, taip, o kaip bus, matysim. Jeigu įmanoma, tai tikrai, aš nežinau, kiek ji teršė, tai išsiaiškins prokuratūra. Bet aš, bent jau pirminiais duomenimis, žinau tokią informaciją. Aš būčiau už tai, kad kiek terši, tiek ir moki“, – tvirtino K. Mažeika.
Taip pat trečiadienį „Grigeo Klaipėda“ išplatino pranešimą, kuriame teigia prisiimantys visą atsakomybę.
„Susirinkusiems įmonės darbuotojams pasakiau ir visai Lietuvai galiu pakartoti, kad mes prisiimame visą atsakomybę ir nuo jos nebėgsime – padarysime viską, kad išsiaiškintume šio įvykio priežastis, jas pašalintume, ir daugiau tokia situacija nepasikartotų“, – sakė AB „Grigeo“ ir įmonių grupės prezidentas G.Pangonis.
Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis sako, kad nevalytos nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos.
„Kiek aš žinau, tai įvyko gedimas ir užtat buvo užfiksuota. Tai tam tikras vienkartinis, kiek aš žinau, gedimas“, – LNK Žinioms antradienį sakė G. Pangonis.
Tai jis kalbėjo po to, kai Klaipėdos prokurorai paskelbė pradėję tyrimą dėl taršos uostamiestyje. Įtariama, kad už tai gali būti atsakinga čia veikianti bendrovė „Grigeo Klaipėda“.
Prokurorų teigimu, įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių maras galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu, o žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
Aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos kviečia boikotuoti
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas ir Aplinkosaugos koalicija pakvietė Lietuvos vartotojus susilaikyti nuo „Grigeo“ įmonių grupės gaminių įsigijimo, iš esmės taip paskelbiant produkcijos boikotą.
„Vartotojai turi susimąstyti kiekvieną kartą, kai iškyla tokie faktai – nesvarbu, ar tai susiję su tyčine oro tarša iš automobilių, kaip „Volkswagen“ „dyzelgeito“ skandalo atveju, ar aptikus didžiulio masto vandens teršimą kaip Klaipėdoje, kuris, kaip įtariama, buvo daromas tyčia ir ilgą laiką.
Vienintelis greitos reakcijos ginklas, kurį turi savo rankose vartotojas – tai jo piniginė. Rinkdamasis produktus dėčiau atgal į lentyną tas prekes, kurių gamintojai daro žalą aplinkai,“ – kviečia boikotui Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Anot Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, galima stebėti akivaizdų pasikartojantį valstybės institucijų aplaidumą.
„Sistema veikia pagal tą patį šabloną: aptikus išskirtinio masto žalą aplinkai, reaguojama. Tačiau faktiškai aplinkos apsauga yra pamiršta, jai nuolat stinga lėšų ir dėmesio. Manau, kad tai yra tiesioginė valstybėje įsivyravusio „pinigai svarbiausia“ požiūrio išdava. O rezultatas – niokojama gyvenamoji aplinka ir skurdinama bioįvairovė. Tokiomis sąlygomis pamoką teršėjui turi suteikti vartotojas“, – teigia L. Paškevičiūtė.
„Grigeo“ valdo gerai žinomą, laikomą vienu vertingiausių Lietuvos prekių ženklų – „Grite“. Juo žymimas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, nosinaitės, popierinės servetėlės ir kita.
Popieriaus ir medienos pramonės gamintojos „Grigeo“ profsąjungos vadovė Diana Raitelaitienė teigia, kad įmonės darbuotojai seka naujienas, yra šokiruoti, tačiau dirba įprastai ir nepanikuoja.
„Bendra situacija yra stabili ir nėra panikos, bet kiekvienas skaito, kiekvienas mato tuos pranešimus (...) Šiandien viskas stabilu, tiesiog žmonės šokiruoti, aišku, kiekvienas pergyvena dėl savo ateities, bet dirba normaliai ir galvoja, kad viskas susitvarkys“, – BNS sakė D. Raitelaitienė.
„Iš tikrųjų, labai keista. Įmonė atvira, nieko neslėpdavo, nežinau, kas atsitiko“, – teigė ji.
Nepasiruošusi suvaldyti krizės
Tuo metu viešųjų ryšių specialistai tikina, kad „Grigeo“, bandydama suvaldyti krizę, daro daug klaidų.
Ano jų, krizės ištikta įmonė yra nepasiruošusi komunikuoti ir tai daro prastai, be to, ji turėtų atsiprašyti už padarytą žalą gamtai ir žmonėms, o išlipti iš reputacinės krizės jai gali prireikti kelerių metų.
Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ galimo nevalytų nuotekų leidimo į marias, bendrovė iki šiol išplatino tik vieną pranešimą, kad tai neturės reikšmingos įtakos grupės veiklai ir jos rezultatams, o „Grigeo“ didžiausias savininkas Gintautas Pangonis pareiškė, kad nevalytos nuotekos galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos.
Viešųjų ryšių specialistas, agentūros „Publicum FComm“ direktorius Vaidotas Vyšniauskas tvirtina, kad „Grigeo“ komunikacijos prasme iki šiol padarė visus blogiausius dalykus, kuriuos buvo įmanoma padaryti.
„Aš dabar, pavyzdžiui, nesu tikras, ar tas pažeidimas nėra daromas šiuo metu, nes jie sakė, kad dirba įprastu režimu. Gal tas įprastas režimas yra teršti Kuršių marias?“ – BNS svarstė V. Vyšniauskas.
„Komunikacine prasme jie daro blogiausius dalykus, kurie gali būti daromi šiuo metu“, – pridūrė jis.
„Grigeo“ anksčiau ne kartą buvo skelbusi apie grupės investicijas į projektus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai.
V. Vyšniauskas pažymi, kad tokie bendrovės pranešimai dabar atrodo kone komiškai.
„Tai tiesiog dar labiau dramatizuoja kontekstą ir paverčia situaciją nemaloniąja prasme komiška“, – sakė komunikacijos ekspertas.
Jis pabrėžia, kad „Grigeo“ iki šiol dar nėra atsiprašiusi dėl susidariusios situacijos.
„Mes nieko negirdėjome nei apie tai, kad jie suvokia padarytą žalą, kad jie atsiprašo visuomenės, Klaipėdos žmonių. Kalbama tik apie tai, kad tai galbūt buvo gedimas. Čia, mano galva, yra labai svarbus pono Pangonio pareiškimas, nes jis turėjo būti 100 proc. įsitikinęs, kad tai ir buvo gedimas. Nes kitu atveju situacija dar labiau pablogės, jei paaiškės, kad tai iš tikrųjų buvo sąmoninga veikla“, – svarstė V. Vyšniauskas.
„Grigeo“ kritikuoja ir agentūros „Fabula“ partneris, viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus. Anot jo, jei pasitvirtins įtarimai, kad tarša vyko ne vienerius metus, tai bus sunkiai suvokiamas nusikaltimas.
„Net ir vienkartinė avarija yra katastrofa, už kurią įmonė turėtų ilgus metus atsiprašinėti, o dešimtys metų – protu nesuvokiamas nusikaltimas“, – feisbuke trečiadienį rašė M. Katkus.
Anot jo, taip žlunga ir „Grigeo“ galimybės eksportuoti į Vakarus.
„(„Grigeo“ – BNS) nužudys ne boikotai. Nužudys verslo partneriai (...). Ir ne tik Lietuvoje, eksportui į Vakarus irgi viskas. Ne iš gero gyvenimo visi tie pozicionavimai apie „aplinką“ ir „gamtą“, – rašė M. Katkus.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat teigia, kad įmonės komentarai kol kas yra „gana skurdūs“. Jis mano, kad „Grigeo“ išlipti iš reputacinės krizės gali prireikti kelerių metų.
Analitikas situaciją lygino su 2010 metų britų energetikos milžinės BP naftos platformos avarija, kai buvo užteršta Karibų jūra.
„Viskas yra įmanoma, kol esi gyvas. Geriausias pavyzdys yra BP, kur sprogus platformai buvo užteršta Karibų jūra ir ten užteršimo mastas buvo protu nesuvokiamas. Bet ta bendrovė sugebėjo iš to pakilti, bet aišku, murkdėsi ne vienus metus“, – BNS sakė analitikas.
„Bet jeigu pasitvirtins įtarimai, tai natūralu kalbėti apie tai, kad procesas bus ilgas ir skausmingas“, – pridūrė jis.
Prokurorai antradienį paskelbė pradėję ikiteisminį tyrimą dėl galimos „Grigeo Klaipėdos“ taršos Kuršių mariose.
Jie įtaria, kad nevalytas nuotekas leidę įrenginiai buvo sumontuoti tyčia. Anot jų, tarša galėjo tęstis labai seniai, todėl gamtai gali būti padaryta milijonus eurų siekianti žala.
Aplinkos apsaugos departamentas trečiadienį ketina pradėti „Grigeo Klaipėdos“ neplaninį patikrinimą.
Prekyba „Grigeo“ akcijomis biržoje antradienį sustabdyta ir kol kas neatnaujinta, o įmonės akcijos kaina antradienį smuko daugiau nei 9 proc.
