Buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio statytinio Manto Bartuškos vadovaujami „Lietuvos geležinkeliai“ gruodį pasirašė sutartį dėl bendrovės istorijoje didžiausios vertės – 363 mln. eurų – pirkinio.
Elektrifikacijos projekto konkurso, kuriame buvo tik du dalyviai, procedūros užtruko net dvejus metus ir baigėsi sutarties su ispanų bendrovės „Elecnor“ vadovaujamu konsorciumu pasirašymu.
Tačiau dabar aiškėja, kad ši bendrovė įsivėlusi į skandalingus kartelinius susitarimus viešuosiuose pirkimuose Ispanijoje. Ir įklimpusi ne su bet kuo, o su kita šio pirkimo dalyve – bendrove „Cobra“.
Tempė pirkimą iki ribos
Gruodžio pabaigoje susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pasirašė sutikimą valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ sudaryti sutartį su ispanų bendrovės „Elecnor“ konsorciumu, kuris pateikė 40 milijonų brangesnį pasiūlymą nei tos pačios šalies kompanija „Cobra Instalaciones y Servicios“. Šiame konkurse dalyvavo tik dvi ispanų bendrovės su partneriais.
Ministras tada viešai kritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl išaugusios kainos, projekto sustambinimo, dėl kurio už borto liko Lietuvos verslas, taip pat dėl kelerius metus vykdytų viešųjų pirkimo procedūrų.
Tačiau leidimą pasirašyti sutartį J.Narkevičius vis dėlto suteikė, nors kartu ir nurodė Susisiekimo ministerijai atlikti elektrifikacijos pirkimo auditą.
„Konkurso pailgėjimo laikotarpis atvedė prie situacijos, kad, neleidžiant atlikti šio pirkimo Lietuva prarastų galimybę gauti per 200 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų. Dėl šios priežasties priėmiau sprendimą ir šiandien pasirašiau leidimą konkurso elektrifikacijai vykdyti“, – tada sakė susisiekimo ministras.
Mįslingas atsitraukimas
„Lietuvos geležinkeliai“, palaukę kelias dienas, kol baigsis antroje vietoje likusios „Cobra Instalaciones y Servicios“ galimybė apskųsti šio pirkimo rezultatus, pasibaigus terminui pasirašė sutartį su „Elecnor“.
Tačiau tos kelios dienos tikrai nesukėlė jokios įtampos nei pirkimo laimėtojai, nei perkančiajai organizacijai.
Tiek jos, tiek Susisiekimo ministerijos vadovybė jau iš anksto žinojo, kad antri likę ispanų verslininkai sprendimų tikrai neskųs.
Su vienu iš konkurso dalyvių susiję vietiniai tarpininkai „Lietuvos rytui“ neoficialiai bandė aiškinti, kad tokią poziciją galėjo nulemti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovų ir Ispanijos ambasados Vilniuje bendravimas.
Iš tiesų tokia komunikacija vyko, ryšius „Lietuvos geležinkeliai“ su Ispanijos diplomatais palaikė per bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoją – infrastruktūros direktorių Karolį Sankovskį. Tačiau Ispanijos diplomatai neigia tarpininkavę tarp jų šalies bendrovių ir Lietuvos valstybės valdomos įmonės.
„Tai nėra nei ambasados, nei mano, kaip ambasadoriaus, vaidmuo kištis į galimus nesutarimus tarp mano šalies bendrovių joms konkuruojant dėl sutarčių ar viešųjų pirkimų sutarčių Lietuvoje“, – atsakyme „Lietuvos rytui“ teigia Ispanijos Karalystės ambasadorius Jose Maria Roblesas Fraga.
Slapti karteliniai susitarimai
Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ nuo susisiekimo ministro J.Narkevičiaus nuslėpė skandalingą medžiagą apie abi ispanų bendroves, dalyvavusias konkurse, todėl tai kelia dar daugiau įtarimų tiek dėl paties pirkimo, tiek ir dėl mįslingo „Cobra Instalaciones y Servicios“ sprendimo neskųsti rezultatų.
Kaip „Lietuvos rytui“ patvirtino Ispanijoje konkurenciją prižiūrinti Nacionalinė rinkos ir konkurencijos komisija (CNMC), pernai kovo 14 dieną buvo priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad penkiolika bendrovių buvo sukūrusios tris kartelius.
Jais siekta iškraipyti viešuosius pirkimus dėl greitųjų traukinių geležinkelių sistemos elektrifikavimo, tradicinių geležinkelio linijų elektrifikavimo sistemų pirkimo ir dėl elektromechaninės įrangos greitųjų traukinių geležinkelių linijose priežiūros.
Draudžiamus susitarimus buvo sudariusios ir Lietuvoje prasisukti mėginusios bendrovės „Cobra Instalaciones y Servicios“ bei „Elecnor“, su kuria jau pasirašyta sutartis dėl ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo rangos darbų.
CNMC „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad kartelis, kuriame dalyvavo šios dvi įmonės, dėl greitųjų traukinių geležinkelių sistemos elektrifikavimo 2008–2016 metais apėmė 24 viešuosius pirkimus ir nulėmė, kad su šio sandėrio dalyviais buvo sudaryta 837 mln. eurų vertės sutarčių.
Komisija oficialiai patvirtino ir tai, kad „Cobra Instalaciones y Servicios“ ir „Elecnor“ taip pat dalyvavo ir kitame kartelyje, kuris veikė nuo 2002 iki 2016 metų siekiant nesąžiningai laimėti tradicinių garvežių linijų elektrifikavimo sistemų 239 viešuosius pirkimus. Anot CNMC, taip buvo laimėti 173 konkursai, kurių bendra vertė – 134 mln. eurų.
Tais atvejais, kai bendrovės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto suderina prieš juos pateikdamos perkančiajai organizacijai, laimėtoją lemia ne konkurencinė kova, o išankstinis susitarimas. Taip viešųjų pirkimų procedūra tampa fiktyvi ir praranda prasmę.
Ir baudos, ir draudimas
CNMC kartelio dalyviams pritaikė griežtas ekonomines sankcijas. Iš viso skirta 118 mln. eurų pačioms bendrovėms, dar 666 tūkst. eurų baudų – jų vadovams. Komisijos teigimu, „Cobra Instalaciones y Servicios“ skirta 27,2 mln. eurų, o „Elecnor“ – 20,35 eurų baudos.
Ispanijos konkurencijos priežiūros institucija taip pat priėmė sprendimą pradėti draudimo kartelio nariams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose procedūrą.
„Nacionalinis viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad bendrovėms, kurios baustos už konkurenciją ribojančius susitarimus, gali būti taikomas draudimas ateityje dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Komisija atsakinga už tokių bylų pradėjimą Viešųjų pirkimų patariamojoje taryboje. O galutinį sprendimą priima ši institucija“, – „Lietuvos rytui“ teigė CNMC.
Įsipainiojusių yra ir daugiau
Sėkmė „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose lydi ir daugiau šių kartelių dalyvių.
Antai gruodžio 17 dieną viename prabangiame sostinės restorane valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, infrastruktūros direktorius K.Sankovskis bei šios bendrovės projektų vadovas Marius Ramanauskas darbo metu kartu su ispanų bendrovės „Indra Sistemas“ geležinkelių transporto direktoriumi Juanu Antonio Marchu Garsia bei Ispanijos diplomatais aplaistė šviežiai pasirašytą sutartį su šia bendrove dėl Eismo valdymo centro dalies atnaujinimo.
Pasirašytos sutarties vertė siekia milijoną eurų.
Bet „Indra“ savo šalyje taip pat dalyvavo 2013–2015 metais veikusiame kartelyje, kurio tikslas buvo gauti elektromechaninės įrangos greitųjų traukinių geležinkelių linijose priežiūros užsakymus. Jų galutinė vertė buvo 84 mln. eurų. Tokį pat draudžiamą susitarimą buvo sudariusi ir elektrifikavimo darbų Lietuvoje rangovė „Elecnor“.
Ispanijos konkurencijos priežiūros institucija patvirtino: bendrovei „Indra“ skirta 870 tūkst. eurų bauda. Sankcijos pritaikytos ir jos vadovams.
Ministras nieko nežinojo
Susisiekimo ministras „Lietuvos rytui“ teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jam informacijos apie „Elecnor“ dalyvavimą karteliniuose susitarimuose ir Ispanijos taikytinas sankcijas neinformavo.
„Pirmąkart girdžiu – „Lietuvos geležinkeliai“ man to nepranešė, nežinojau duodamas leidimą pasirašyti sutartį.
Šiuo metu atliekamas auditas, paprašysime jo metu duoti teisinį įvertinimą“, – kalbėjo J.Narkevičius.
Savo ruožtu Konkurencijos taryba teigė, kad nesvarbu, ar kartelinį susitarimą aptinka Lietuvos, ar kitos Europos Sąjungos valstybės konkurencijos prievaizdai.
„Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad vykdant viešąjį pirkimą profesiniu pažeidimu gali būti laikomas tiek mūsų Konkurencijos įstatymo, tiek kitų valstybių panašaus pobūdžio teisės akto pažeidimas.
Taigi jeigu ūkio subjektas yra pripažintas sudaręs draudžiamą susitarimą kitoje valstybėje, o Lietuvos perkančiajai organizacijai kyla abejonių, ar toks viešųjų pirkimų dalyvis sąžiningai dalyvaus pirkimo procedūroje, ji gali pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybe pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros“, – sakė Konkurencijos tarybos Teisėkūros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Pavelas Jacunskis.
Beje, elektrifikavimo konkurse jo laimėtoja „Elecnor“ dalyvavo su subrangovu Geležinkelių tiesimo centru – tai yra pačios perkančiosios organizacijos „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė.
Į postus – be konkurso
Tiek bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas Romas Švedas, tiek generalinis direktorius M.Bartuška į šias pareigas buvo paskirti be jokio konkurso ar atrankos tuomečio susisiekimo ministro R.Masiulio sprendimu, nes juos sieja dešimtmečiai draugiškų ryšių ir bendro darbo.
Tiesa, R.Švedas dar buvo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas.
