Vis tik, ekonomistų vertinimu, didesnio išorinio sukrėtimo tikimybė sumažėjo, todėl „Swedbank“ didina Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,6 procento. Pernai banko ekonomistai manė, kad 2020 m. Lietuvos ūkis kils 2 proc., tačiau naujausios prognozės kiek pagerintos. Vis dėlto tai gerokai lėčiau, nei pastaruosius trejus metus augo Lietuvos BVP, kai skaičiai vidutiniškai siekė 4 proc.
„Tai panašiai toks lėtas augimas, kurį stebėjome po Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto ir Rusijos embargo, kai buvo stipriai paveiktas Lietuvos eksportas į Rusiją“, – komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Estijai prognozuojamas dar mažesnis augimas – 2,4 proc., Latvijai – 2,2 proc.
Eksportas rodo lėtėjimo ženklus
Panašaus – 2,6 proc. – augimo Lietuvoj tikimasi ir 2021 metais.
„Pastaruosius trejus metus Lietuvos BVP augimas buvo vienas sparčiausių ES. Vis tik tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojams nepavyks visiškai atsispirti neigiamoms išorinėms tendencijoms, nes Vokietijos pramonė išlieka recesijoje, ir kitos svarbios eksporto rinkos taip pat, tikėtina, augs lėčiau“, − sakė banko vyriausiasis ekonomistas.
Pastaraisiais mėnesiais pramonės užsakymai nukrito į žemiausią lygį nuo 2017 m., todėl tai netrukus atsispindės ir eksporto rodikliuose.
Anot N.Mačiulio, Latvijos ir Estijos eksportas mažėjo jau pernai. Tai buvo pirmieji ženklai, kad didelė dalis eksporto augimo – jau praeityje. „Bent jau tol, kol Vokietijos pramonė išlieka recesijoje, matysime eksporto stagnaciją ar gerokai lėtesnį augimą“, – sakė ekonomistas.
Nepaisant to, kad Vokietijos ūkio rodikliai nežavėjo, Lietuvos eksportas į Vokietiją pernai augo 7 proc. „Tačiau neigiamos pasekmės dar tik pasimatys šiemet“, – vilčių neteikė N.Mačiulis.
Sulėtėjimas, bet ne krizė
Nuo praėjusio dešimtmečio visų šalies paslaugų eksportas išaugo beveik keturis kartus – tokio šuolio nebuvo fiksuota nė vienoje kitoje ES valstybėje. Tam daug įtakos turėjo transporto paslaugų eksporto augimas.
Tačiau viena didesnių rizikų, dėl ko jau artimiausiais metais gali pasikeisti eksporto rodikliai – ES svarstomas Mobilumo paketas.
Įmonės jau steigia savo filialus arčiau ES centro, Lenkijoje, kad nereikėtų vilkikų ir vairuotojų sugrąžinti į Lietuvą. Anot N.Mačiulio, tendencijoms įsibėgėjus, tikėtina, sumažės Lietuvos užsienio prekybos perteklius. Tačiau statistikoje tokie pokyčiai bus daugiau techniniai – vietoje pajamų iš eksporto matysime kapitalo iš užsienio pajamas. O darbuotojų atlyginimų, darbo vietų tai neturėtų paveikti.
Vis tik, ekonomisto nuomone, kol kas nematyti jokių prielaidų, dėl kurių Lietuvoje būtų stebimas ne ekonomikos augimo sulėtėjimas, o krizė ar nuosmukis – Lietuvos bendras eksportas išlieka gerokai didesnis už importą, gyventojai ir įmonės neturi perteklinių finansinių įsipareigojimų, būsto rinkoje nesusiformavo burbulai.
Infliacija didės, tačiau nesikandžios
„Swedbank“ ekonomistai dėl didesnių akcizų bei brangstančios elektros iki 2,7 proc. padidino infliacijos prognozę. Tačiau prognozuojama, kad tokia infliacija per daug nesikandžios − net ir sparčiau kylant kainoms, vidutinis darbo užmokesčio augimas išliks spartus ir sieks 7 proc.
Pasak N.Mačiulio, atlyginimų tendencijose ir šiemet bus stebima nemaža divergencija – minimalus atlyginimas ir daugelio viešojo sektorių darbuotojų atlyginimai didės maždaug dešimtadaliu, o privačiame sektoriuje augimas turėtų sulėtėti iki maždaug 6 procentų.
„Pernai stebėjome naują reiškinį nepriklausomos Lietuvos istorijoje – į Lietuvą sugrįžtančių ir atvykstančių gyventojų buvo net 10,8 tūkst. daugiau nei išvykstančiųjų. Sugrįžtantys emigrantai bei imigrantai iš trečiųjų šalių padėjo spręsti darbuotojų trūkumo problemą ir, priešingai nei nepagrįstai baimintasi, visai neprislopino kitų darbuotojų atlyginimų augimo. Panašios tendencijos turėtų tęstis ir šiemet, nors grynoji imigracija turbūt nebebus tokia didelė“, − teigiamai migracijos tendencijas vertino N.Mačiulis.
Prie Vakarų artėsime lėčiau
Praėjusį dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis išskirtine konvergencija – vienam gyventojui tenkantis BVP ir faktinės individualaus vartojimo išlaidos, atsižvelgus į kainų skirtumus, prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai. BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė 81 proc., o individualaus vartojimo išlaidos – net 90 proc. ES vidurkio. Tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad tolimesnis progresas, nors ir tęsis, visgi bus lėtesnis.
„Šį dešimtmetį BVP ir gyvenimo kokybės augimą toliau skatins išliekantis Lietuvos įmonių konkurencingumas daugelyje eksporto rinkų. Tačiau paslaugų eksporto augimą gali apkarpyti, pavyzdžiui, ES mobilumo paketas. Vis labiau išryškės ir progresą slopins kiti veiksniai – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, ketvirtadaliu mažesnė ES parama bei įsisenėjusios švietimo problemos ir negerėjanti švietimo kokybė“, − prognozavo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad nereikėtų tikėtis vien savaiminio progreso – jį palaikyti turėtų ir adekvati ekonominė politika. N.Mačiulis atkreipė dėmesį į tai, kad chaotiški ir nepagrįsti mokesčių pokyčiai veda ne prie didesnių biudžeto pajamų, o galimai didesnio mokesčio vengimo, be to, cigarečių kontrabanda padidėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius penkerius metus.
„Pastaruoju metu dažnai girdime apie ketinimus didinti mokesčius ir perskirstymą per valstybės biudžetą, bet, deja, daug rečiau apie viešojo sektoriaus efektyvumą galinčias didinti, švietimo kokybę kelti ir ilgalaikio augimo potencialą išlaisvinti reformas. Perskirstymas per biudžetą gali didėti, tačiau ne didinant mokesčius tiems, kurie ir taip jų sumoka daugiausiai, o mažinant diskriminuojančias ir konkurenciją iškraipančias lengvatas bei kovojant su mokesčių vengimu. Pyrago dalybų proceso skaidrumas ir teisingumas yra svarbu, bet negalima užmiršti ir jo kepimo įgūdžių“, − teigė ekonomistas.
Nesitiki, kad JAV ir Kinijos susitarimas – ilgalaikis
Kalbėdamas apie pasaulio ūkio būklę, ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų mažėjimo. Kita vertus, tai kol kas nesukuria prielaidų spartesniam pasaulio ekonomikos augimui.
„Daugelis per pastaruosius dvejus metus įvestų importo tarifų lieka galioti, tiekimo grandinės buvo sutrikdytos, ES gali kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl tokio dvišalio susitarimo neteisėtumo, o JAV protekcionistinę politiką gali nukreipti į ES. Priežasčių pasaulinės prekybos atsigavimui kol kas nedaug, o optimizmo žiedus gali greitai pakirsti naujos šalnos“, − sakė N.Mačiulis.
Vis dėlto pernai pasaulio ekonomistai prognozavo, kad recesijos JAV tikimybė – 60 proc., tačiau dabar ši rizika gerokai sumažėjusi.
Ekonomisto teigimu, taip nutiko dėl pernai taip ir neįvykusio „Brexit“. Dalį tikėtino šoko eliminavo ir pirmasis išankstinis JAV bei Kinijos susitarimas.
Nuotaikas rinkose veikė centrinių bankų palūkanų politika. Ateinančius dvejus metus – nei šiemet, nei kitąmet – „Swedbank“ ekonomistų manymu, bazinės palūkanos niekur nejudės nei JAV, nei Jungtinėje Karalystėje, nei euro zonoje.
„Nepaisant JAV ir Kinijos susitarimo bei kol kas neįvykusio „Brexit“, ekonominės politikos neapibrėžtumas pasaulyje yra rekordinėse aukštumose. Be to, kyla ir geopolitinės rizikos indeksas“, – komentavo N.Mačiulis.
Anot jo, niekas nesitiki, kad JAV ir Kinijos susitarimas – ilgalaikis ir tvarus. Nepaisant to, koks prezidentas po rinkimų valdys JAV, labai tikėtina, kad jis bandys spausti Kiniją. Viena svarių priežasčių – amerikiečių neigiamas požiūris į Kiniją.
Ko tikėtis iš pasaulio ekonomikos?
Ekonomistas pabrėžė, kad Kinijos ekonomikos augimas dėl senėjančios visuomenės, lėtėjančios urbanizacijos ir perteklinės skolų naštos ir toliau lėtės − šiemet bei 2020 metais jis nebesieks 6 proc. ir bus lėčiausias per pastaruosius 30 metų. „Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus JAV ekonomikos augimas nebesieks 2 proc., o euro zonos augimas vos viršys 1 procentą.
Pasak N.Mačiulio, stebint finansų rinkas, gali susidaryti įspūdis, kad jokių pavojų horizonte nebeliko. Vis tik investuotojai ir akcijų kainos labai teigiamai reaguoja visų pirma į skatinančią centrinių bankų politiką – žemas palūkanas ir pinigų pasiūlos didinimą.
„Tačiau geopolitinės rizikos ir protekcionistinės bei populistinės politikos niekur nedingo, o finansinis svertas daugelyje pasaulio regionų yra netvarus. Todėl vidutinio laikotarpio augimo perspektyvas reikėtų vertinti atsargiai − didesnės krizės tikimybė sumažėjo ir labiausiai tikėtina, kad matysime lėtą kapanojimąsi“, − prognozes komentavo N.Mačiulis.
