Renginyje Lietuvos ekspertai, turizmo ir kurortologijos, sveikatinimo verslo srityse dirbantys tyrėjai ir praktikai atskleidė Lietuvos kurortų bei kurortinių teritorijų veiklą ir plėtrą lydinčius iššūkius.
Konferencijos metu taip pat dalintasi įžvalgomis apie Lietuvos turizmo ir sveikatinimo sektoriaus inovacijas bei stiprybes, pristatyti Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos, svarstyta, kaip Lietuvai gauti daugiau naudos iš sveikatinimo, pabrėžta kurortologinių tyrimų svarba reabilitacijai ir sveikatinimui, aptarti sveikatinimo sektoriaus iššūkiai teisiniu aspektu.
Pranešimus konferencijoje pristatė Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų prezidentas, bendrovės „Eglės sanatorija“ generalinis direktorius Artūras Salda, teisininkė Guoda Šileikytė, Lietuvos kurortų asociacijos viceprezidentas, Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos docentė Lina Varžaitytė, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.
Kartu su pranešėjais aktualiais kurortų ir kurortinio gydymo klausimais diskutavo Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga, Eurokomisaras sveikatai ir maisto saugai Vytenis Andriukaitis, Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų merai.
„Kalbant apie sveikatinimą ir infrastruktūrą Lietuvos kurortai, ypač Druskininkai, Birštonas, Palanga, padarė sunkiai įsivaizduojamą pažangą. Per du dešimtmečius jie taip pasikeitė, kad tapo neatpažįstami.
Šiame renginyje turėtume drąsiai kelti klausimus, kaip galėtume dar labiau išplėsti sveikatinimo galimybes, vystyti naujas idėjas“, – konferencijos sveikinimo kalboje dalyvius ragino Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas R.Malinauskas kalbėjo apie tai, kad Lietuvos kurtortai vietos ir iš svetur atvykusių lankytojų vertinami dėl kokybiškų SPA centrų, sanatorijų paslaugų, specialistų profesionalumo.
„Net svečiai, kurie naudojasi Senosios Europos kurortuose teikiamomis paslaugomis, įvertina ir giria mūsų kurortuose gaunamą paslaugų kokybę, maistą, aptarnavimą. Todėl šios konferencijos vienas iš pagrindinių tinklų atkreipti mūsų valstybės valdžios žmonių dėmesį. Kartu surėmę pečius mes galime žengti dar vieną laiptelį aukštyn ir pretenduoti į pačius geriausius Europos ir pasaulio kurortus bei kurortines teritorijas“, – tvirtino R.Malinauskas.
V.Andriukaitis pabrėžė, kad kurortų erdvėse ir sanatorijose yra sukaupti milžiniški sveikatinimo ištekliai. „Tačiau didžiausia problema yra bendros sistemos nebuvimas šalies mastu“, – sakė V.Andriukaitis.
Konferencijoje vyko ir daugiau aštrių diskusijų, kurių metu buvo keliami opūs klausimai, svarstomos ir analizuojamos mūsų šalies kurortų problemos.
Po jų Lietuvos kurortų asociacija ir Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija parengė kreipimąsi Seimui bei Vyriausybei dėl Lietuvos kurortinio gydymo sektoriaus stiprinimo bei kurortų ir kurortinių teritorijų situacijos gerinimo.
Kreipimesi išskirti skirtingi siūlymai, padėsiantys plėsti turizmo paslaugas kurortuose ir kurortinėse teritorijose bei ženkliai pagerinsiantys sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų kokybę:
1. Inicijuoti Lietuvos kurortų įstatymo priėmimą, jame numatant mokestinę bei kurorto ir kurortinės teritorijos biudžeto formavimo bazę.
Daugelyje Europos šalių kurortų vystymą, jų sanitarinę apsaugą, gydomųjų išteklių paiešką, tyrimus, panaudojimą įvairių susirgimų gydymui ir sveiko žmogaus ligų prevencijai, daugelį kitų kurortų funkcionavimo, gydymo metodikų kūrimo, specialistų parengimo ir kitų klausimų reglamentuoja kurortų įstatymai ar kiti specialūs teisės aktai.
Lietuvoje kurorto ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių plėtra ir veikla reglamentuojama net 18 atskirų teisės aktų, kuriuose epizodiškai aptariamas vienas ar kitas kurortui svarbus klausimas.
Lietuvai reikėtų pasekti Vakarų Europos šalių pavyzdžiu ir sukurti kurortų įstatyminę bazę, kuri užtikrintų kryptingą kurortų vystymą, gydomųjų resursų apsaugą, jų mokslinius tyrimus, sukurtų moksliškai pagrįstas kurortinio gydymo metodikas, atgaivintų kurortologijos mokslą ir jo pritaikymą ligonių gydyme bei gerinant šalies gyventojų sveikatos lygį.
Lietuvos kurortų asociacija siūlo inicijuoti Lietuvos kurortų įstatymo priėmimą, jame numatant mokestinę bei kurorto ir kurortinės teritorijos biudžeto formavimo bazę, teritorijų planavimo reglamentavimą, bendrą kurortų ir kurortinių teritorijų strategiją nacionaliniu mastu bei kitus visiems kurortams ir kurortinėms teritorijoms aktualius klausimus.
2. Išskirti 2021–2027 metų ES finansiniame laikotarpyje Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas kaip prioritetines teritorijas ir numatyti joms atskiras finansavimo priemones.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2007 – 2013 metų ES finansavimo laikotarpiu prioritetai ir atskiros priemonės buvo skirtos Regioninių ekonomikos centrų plėtrai (125,4 mln. eurų) bei Probleminių teritorijų plėtrai (33,8 mln. eurų), o 2014 – 2020 m. ES finansavimo laikotarpiu išskirti prioritetai ir numatytos atskiros finansavimo priemonės Didžiųjų miestų kompleksinei plėtrai (150,7 mln. eurų), Miestų kompleksinei plėtrai (107,4 mln. eurų) ir Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimui (52 mln. eurų).
Lietuvos kurortai nei vienu ES struktūrinės paramos finansavimo laikotarpiu nebuvo išskiriami kaip tikslinė, prioritetinė teritorija, o skirtas ES paramos lėšas per Regioninius projektus vienodomis sąlygomis dalijosi su kitomis Lietuvos savivaldybėmis. Niekada nebuvo atsižvelgiama į kurortų išskirtinumą, unikalumą, pridėtinę vertę Lietuvai ir ekonominę naudą, į turistų srautus ir indėlį šalies įvaizdžio formavimui. ES fondų investicijos turizmo vystymui Lietuvoje lyginant 2007–2013 metais bei 2014–2020 metais sumažėjo daugiau kaip 10 kartų.
Todėl siūloma 2021 – 2027 metais ES struktūrinės paramos finansavimo strategijoje išskirti Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas kaip prioritetines teritorijas ir numatyti atskiras finansavimo priemones: „Lietuvos kurortų vystymas“ ir „Lietuvos kurortinių teritorijų vystymas“.
3. Tikslinti LR savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymą 10 proc. didinant numatytus koeficientus kurortams ir kurortinėms teritorijoms valstybės biudžeto lėšomis.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir pajamų išlyginimą lemiančius rodiklius nustato LR Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas. Rodikliai, svarbūs kurortams ir kurortinėms teritorijoms, nustatyti minėtojo įstatymo 9 str. 1 d. 8 ir 9 punktuose: savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas (koeficientas K8 lygus 0,035) bei savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas (koeficientas K9 lygus 0,005).
Atkreipiame dėmesį, jog 2001 – 2008 m. laikotarpiu rodiklio koeficientas kurorto statusą turinčioms savivaldybėms sudarė 0,04, o 2009 m. rodiklio koeficientas buvo sumažintas iki 0,035, likusią dalį – 0,005 – skiriant kurortinės teritorijos statusą turinčioms savivaldybėms. Tokiu būdu, vietoje papildomo finansavimo skyrimo, lėšos buvo tiesiog perskirstytos, kas neigiamai atsiliepė kurortų statusą turinčių savivaldybių biudžetams. Atkreipiame dėmesį ir į tai, jog tiek kurortams, tiek kurortinėms teritorijoms šie rodikliai yra gerokai per maži ir neatliepia tikrojo poreikio lėšų, reikalingų savivaldybių, aptarnaujančių didelius turistų srautus, biudžetų formavimui.
Atsižvelgiant į 1 punkte išdėstytus argumentus siūloma nuo 2021 m. tikslinti LR Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 bei 9 punktuose nustatytų rodiklius – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, koeficientą K8 – 0,035 ir o savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, koeficientą K9 – 0,005 proporcingai didinant 10 proc., tokiu būdu kurortams koeficientas pakiltų iki 0,0385, o kurortinėms teritorijoms koeficientas – iki 0,055. Papildomų lėšų šaltinis – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui.
4. Keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo aprašą didinant lėšas, skirtas vietinės reikšmės keliams kurorto statusą turinčiose savivaldybėse – nuo 2 procentų iki 3 procentų.
Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančią Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo tvarką ir kriterijus nepakankamai atsižvelgiama į atvykstančių turistų ir poilsiautojų srauto įtaką kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių infrastruktūrai. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos savivaldybėms skiriamos pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių (gatvių) tinklo ilgį, o kurorto statusą turinčios savivaldybėms papildomai skiriama 2 proc. KPPP lėšų, kurias Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa dalijasi pagal praėjusių metų suteiktų nakvynių skaičių.
Akivaizdu, kad kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybėms KPPP lėšos yra nepakankamos, kadangi visa savivaldybių infrastruktūra, o daugiausia keliais bei dviračių takais, naudojasi ne vietos gyventojai, o būtent turistai, kurių skaičius remiantis Lietuvos statistikos departamento, nuolat auga, todėl siūloma keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo aprašo 31.2 punktą padidinant vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse pagal suteiktų nakvynių viešbučiuose, poilsio įstaigose, sveikatingumo įmonėse skaičių procentą – nuo 2 procentų iki 3 procentų.
5. Numatyti nuolat vykstančius kurortologinius mokslinius tyrimus bei skirti tikslinį finansavimą moksliniams tiriamiesiems darbams.
Šioje srityje kitos valstybės investuodamos didelius pinigus, tikėtina, įgis pranašumų mūsų šalies nenaudai. Būtinas naudojamų gamtinių veiksnių įteisinimas, sertifikavimas, taikymo metodikų parengimas, kvalifikacinių reikalavimų personalui nustatymas bei sistemingų mokslinių tyrimų vykdymas. Nors Lietuvos kurortai didžiuojasi inovatyviais kurortinio gydymo ir natūralių gamtinių išteklių panaudojimo metodais, kurortologiniai moksliniai tyrimai, kurie patvirtintų natūralių gamtinių išteklių teigiamą poveikį žmogaus sveikatai nebuvo vykdomi daugybę metų.
Tai mažina Lietuvos kurortinio gydymo sektoriaus konkurencingumą prieš kitas ES šalis, kur kurortologiniai moksliniai tyrimai yra nuolat vykdomi. Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje yra aiški kurortologinių mokslinių tyrimų įgyvendinimo politika, tyrimai finansuojami didžiąja dalimi Valstybės lėšomis, taip pat prisidedant švietimo ir verslo sektoriams. Lietuva turi dideles galimybes plėsti sveikatos turizmo sektorių ir tapti sveikatos turizmo lydere Šiaurės/Rytų Europoje tiek perimdama ilgametes tradicijas turinčių šalių patirtį, tiek įdiegdama kokybės valdymo ir sertifikavimo standartus. Nereglamentuojama sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimo tvarka ar neapibrėžti kokybės valdymo standartai sukelia rinkoje nepatikimumą ir riboja vartotojams pasirinkimo galimybes, prarandami Lietuvos konkurenciniai pranašumai.
Siūloma parengti nuolatinių kurortologinių mokslinių tyrimų vykdymo programą, skatinti natūralių gamtinių veiksnių tyrimų iniciatyvas kurortuose ir kurortinėse teritorijose, šių tyrimų atlikimui pasitelkiant LR ŠMM, LR EIM ir skiriant jai papildomą finansavimą. Pasinaudojant kitų šalių pranašumu ir patirtimi (Prancūzija, Italija, Ispanija) kurortologinių mokslinių tyrimų srityje, atgaivinti savalaikius ir nuolat vykstančius kurortologinius mokslinius tyrimus, skirti tikslinį finansavimą įvairiems moksliniams tiriamiesiems darbams, kurie padėtų atnaujinti šiuo metu Lietuvos kurortuose gydymui naudojamo mineralinio vandens ir gydomojo durpinio purvo bei klimatoterapijos metodikas.
Parengti naujus šių gydomųjų veiksnių naudojimo standartus. Tirti kurortinių gamtinių veiksnių poveikį sveikam ir sergančiam žmogaus organizmui, kaip dinaminei sistemai, užtikrinant širdies ir kraujagyslių, raumenų ir sąnarių, virškinimo organų, imuninės sistemos bei psichoemocinės sveikatos pilnavertį funkcionavimą. Kurti žmogaus organizmo funkcinės būklės atstatymo Lietuvos kurortuose trumpalaikius sveikatinimo priemonių algoritmus ir pagrįsti jų efektyvumą.
6. Svarstyti Lietuvos Respublikos Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto parengimą.
Lietuvoje labai trūksta socialinių iniciatyvų didinant darbuotojų motyvaciją sveikai gyventi ir siekti geresnių darbo rezultatų. Mūsų nuomone, Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo įgyvendinimas ne tik tenkintų darbdavių interesus didinti darbuotojų motyvaciją bei našumą, pritraukti ir išlaikyti pakankamos kvalifikacijos darbuotojus, bet ir darytų įtaką visos visuomenės sveikai gyvensenai bei elgsenai ir prisidėtų prie efektyvesnio valstybės išteklių panaudojimo (tendencingai mažėtų valstybės išlaidos, skirtos nedarbingumo dėl ligos pašalpoms ir kompensuojamiems vaistams ir pan.).
Siūloma atnaujinti Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo leidybos procesą. Leisti verslui netaikant GPM ir Sodros mokesčių apmokėti iki 75 proc. išlaidų, skirtų darbuotojo sveikatinimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją turinčioje įstaigoje. Negautos mokestinės pajamos į biudžetą grįžtų su kaupu per ASPĮ sumokamus mokesčius, padidėjusį piliečių darbingumą, sumažėjusias sveikatos apsaugos sistemos išlaidas gydymui, vaistams ir medicininei reabilitacijai, bei per sumažėjusias išlaidas ligos nedarbingumui apmokėti.
7. Spręsti gydytojų raebilitologų trūkumo klausimą.
Siūloma inicijuoti atitinkamų Seimo komitetų darbą, kad būtų peržiūrėtas specialistų rengimas ir gydytojų reabilitologų rezidentūrų skaičius būtų padidintas iki 25 per metus, bent 5 metams, kol nebus trūkumo, taip pat sudaryti galimybę adekvačiomis sąlygomis specialistams persikvalifikuoti per pertraukiamą rezidentūrą.
8. Užtikrinti, kad LR PVM įstatymo 20 str. 1 d. nuostatose numatyta PVM lengvata sveikatos priežiūros paslaugoms nebūtų panaikinta.
Pasirodę siūlymai keisti PVM lengvatos sveikatinimo paslaugoms taikymą kelia didelį pavojų visam sektoriui, kuriančiam darbo vietas regionuose, skatinančiam paslaugų eksportą ir prisidedančiam prie Lietuvos kurortų ir kurortinių vietovių vystymosi. Pradėjus šioms paslaugoms taikyti PVM, ne tik smarkiai pabrangintume paslaugas į savo sveikatą investuojantiems Lietuvos piliečiams, tačiau ir prarastume šio paslaugų sektoriaus konkurencingumą su kitomis Europos šalimis, kuriose yra taikoma PVM lengvata.
Siūloma užtikrinti, kad PVM įstatymo 20 str. 1 d. nuostatose numatyta PVM lengvata sveikatos priežiūros paslaugoms nebūtų panaikinta. Priešingu atveju, PVM tarifas būtų taikomas visoms sveikatos priežiūros paslaugoms, o tai turėtų ženklios įtakos sveikatos priežiūros kainų augimui bei alternatyviai įtakotų klientų srautų mažėjimą reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugas teikiančiose Lietuvos kurortų įstaigose.
9. Spręsti nepakankamą finansavimą kurortiniam sanatoriniam gydymui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Valstybės numatyti įkainiai neatitinka realių profilaktinės medicinos ir reabilitacijos veiklos sąnaudų.
Siūloma adekvačiai didinti medicininės reabilitacijos paslaugų (ambulatorinės reabilitacijos I, ambulatorinės reabilitacijos II, palaikomosios reabilitacijos, reabilitacijos II ir reabilitacijos III, pakartotinės reabilitacijos) bazinius įkainius, 2020–2021 metams atitinkamai didinti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatomas išlaidas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Palikti sanatorinį (antirecidyvinį) gydymą aprašą SDĮ įstatyme ir kituose teisės aktuose.
10. Užtikrinti, kad turizmas būtų įtrauktas tarp prioritetinių ūkio šakų.
Sveikatos turizmas, kuris apima ir medicininį turizmą, ir yra įvardytas tarp turizmo prioritetų, turi išlikti prioritetu ir ateityje. Turizmui turi būti skirtas tinkamas finansavimas, skatinant paslaugų eksportą, nacionaliniu lygiu.
Siūloma įtraukti turizmą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prioritetus, nes kurortų ir kurortinių teritorijų, kurortinio gydymo bei kurortų turizmo plėtrai yra būtina nuosekli ir kryptinga Valstybės politika, kurianti Lietuvos kaip patrauklios sveikatos turizmo šalies, poziciją.
Publikacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos kurortų asociacija.
