EK negailestinga: Lietuvos fronte nieko naujo – bandydami įveikti opas nepajudame iš mirties taško

Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą vis dar esame priskiriami prie ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė. Švietimo reforma vyksta lėtai, trūkstant koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą, o žmonių sveikata lieka viena prasčiausių.

 Ilgalaikės lėtinės ligos iš Lietuvos nesitraukia. <br> Lrytas.lt fotomontažas
 Ilgalaikės lėtinės ligos iš Lietuvos nesitraukia. <br> Lrytas.lt fotomontažas
EK teigimu, švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai.<br>T.Bauro nuotr.
EK teigimu, švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai.<br>T.Bauro nuotr.
 EK teigimu, švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai.<br>T.Bauro nuotr.
 EK teigimu, švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje didelė pajamų nelygybė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje didelė pajamų nelygybė.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Lietuvoje didelė pajamų nelygybė.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Lietuvoje didelė pajamų nelygybė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žmonių sveikata lieka viena prasčiausių.<br>R.Neverbicko nuotr.
Žmonių sveikata lieka viena prasčiausių.<br>R.Neverbicko nuotr.
  Ilgalaikės lėtinės ligos iš Lietuvos nesitraukia. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
  Ilgalaikės lėtinės ligos iš Lietuvos nesitraukia. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
  Ilgalaikės lėtinės ligos iš Lietuvos nesitraukia. <br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
  Ilgalaikės lėtinės ligos iš Lietuvos nesitraukia. <br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
 A.Pranckevičius.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 A.Pranckevičius.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Feb 26, 2020, 12:49 PM, atnaujinta Feb 26, 2020, 4:33 PM

Tokios išvados pateikiamos šiandien Europos Komisijos skelbiamoje Lietuvai skirtoje ataskaitoje.

Joje minima, kad 2019 m. Lietuvos viešieji finansai iš perteklinių tapo subalansuotais. Tai įvyko dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokesčių priemonėmis.

Vis dėlto, kaip pažymima ataskaitoje, nepaisant tam tikrų žingsnių plečiant mokesčių bazę, mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės ir toliau nėra išnaudojamos.

„Ilgalaikės lėtinės ligos niekur nesitraukia. Ir jei jos bus uždelstos, gali turėti ilgalaikių pasekmių, – pristatydamas Europos Komisijos ataskaitą sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. – Matome nedidelę pažangą tam tikrose srityse, pavyzdžiui, kovoje su skurdu ir nelygybe, tačiau giluminės problemos išlieka“.

„Mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka nedidelis, o pridėtinės vertės mokesčio surinkimo atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje. Palyginti nedidelės biudžeto pajamos, mažas mokesčių sistemos progresyvumas, apmokestinimo formų ir išimčių įvairovė riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą, o trūkumai biudžeto išlaidų planavimo sistemoje mažina viešųjų išlaidų efektyvumą“, – nurodoma EK dokumente.

Skurdo situacija vis dar kritinė

Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė.

Padėtis Lietuvoje kritine laikoma bent trimis aspektais: didelė visuomenės dalis – 28,3 proc. – kuri patiria skurdą; pajamų nelygybė Lietuvoje skiriasi 7,1 karto, kai ES – 5,1, be to, mūsų šalyje menkas išmokų vaidmuo mažinant skurdą.

Skurdo ir socialinės atskirties rizika ypač aukšta bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus, grupėse.

Šią riziką, kaip rašoma ataskaitoje, didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, tokių kaip slaugos ir socialinės paslaugos.

„Lietuvoje ekonominio augimo vaisiais vis dar dalijamasi netolygiai: nepaisant pozityvių pasikeitimų paskutiniaisiais metais, pajamų nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. -

Universalios vaikų išmokos yra geras pavyzdys, kad įmanoma sumažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką tam tikroms visuomenės grupėms. Tačiau dalis visuomenės, ypač neįgalieji, bedarbiai, senyvo amžiaus asmenys, išlieka padidėjusios rizikos zonoje.“

Didėjant darbo jėgos su žemais įgūdžiais imigracijai iš trečiųjų šalių, išsilavinusių darbuotojų emigracija tęsiasi, taip pat išlieka problemų su ilgalaikių bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką.

Per lėta švietimo reforma

Švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūkstant koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą. Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse.

Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas.

Sveikata – viena prasčiausių

Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES. Mažas finansavimas, neefektyvus išteklių panaudojimas ir kokybės kontrolės trūkumas lemia žemą sveikatos priežiūros kokybę, nepakankamą dėmesį pirminei sveikatos priežiūrai bei prevencijai ir didelius regioninius skirtumus.

Lietuvos augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema, kuri, nepaisant dedamų pastangų, išlieka fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu. Išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje daugiau nei dvigubai atsilieka nuo tikslo, kuris buvo iškeltas 2020 metams. Verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas išlieka ribotas.

„Bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose. Mažiau išsivystę regionai susiduria su sparčia emigracija, gyventojų senėjimu ir socialine atskirtimi, o neišvystytas susisiekimas riboja gyventojų mobilumą ir galimybes. Trūksta regioninio vystymosi strategijos, taip pat efektyvios institucinės sąrangos, kuri skatintų savivaldybių bendradarbiavimą ir regionų vystymąsi Lietuvoje“, – rašoma ataskaitoje.

Anot A.Pranckevičiaus, Lietuva stovi kryžkelėje, kai būtų protinga tapti labiau diversifikuotos ekonomikos šalimi, o ekonomika turėtų būti labiau grįsta žiniomis. Tačiau tai, pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, vargiai įmanoma be gilių struktūrinių reformų.

Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosauginiam tvarumui, kuris Lietuvoje yra žemas. Tą lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikoje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosauginiai mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas. Perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos Lietuvoje lengvinti labiausiai paveiktuose regionuose Europos Komisija siūlo Teisingo perėjimo mechanizmo finansavimą.

Ruoš nacionalinę reformų programą

Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka, reaguodamas į EK analizę, teigė, kad ministerija vertina Komisijos įžvalgas.

„Džiugu, kad konstatuojama pažanga gerinant mokestinių prievolių vykdymą bei plečiant mokesčių bazę, taip pat mažinant skurdą ir socialinę atskirtį. Žinoma, būtina tęsti darbus siekiant įveikti šiuos iššūkius“, – pranešime spaudai cituojamas finansų ministras V.Šapoka.

Atsižvelgdama į tai Lietuva ruoš nacionalinę reformų programą, kurią pateiks Europos Komisijai balandžio pabaigoje ir kurią įvertinusi Europos Komisija savo ruožtu ES Tarybai pateiks Lietuvai skirtų rekomendacijų pasiūlymą.

Ataskaitoje apžvelgiami iššūkiai viešųjų finansų, socialinės politikos, švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų, regioninės politikos, aplinkosaugos bei kitose srityse, ir įvertinama, kaip buvo vykdomos ES Tarybos 2019 m. pateiktos Lietuvai skirtos rekomendacijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.