V. Landsbergis: „Agitacija prieš žaliąją energetiką labai gerai apmokama“

Žalioji energetika Lietuvai būtina. Tai – nepriklausomybės atrama. Taip, kalbėdamas portalui lrytas.lt, sakė profesorius Vytautas Landsbergis. O žaliosios energetikos plėtrai besipriešinančios bendruomenės, pašnekovo manymu, gali būti paveiktos pinigais aprūpintų agitatorių.

 Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br> Lrytas.lt fotomontažas
 Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Landsbergis.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 V.Landsbergis.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
V.Landsbergis.<br>  R.Danisevičiaus nuotr.
V.Landsbergis.<br>  R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2020-03-09 06:04, atnaujinta 2020-03-09 07:25

„Juk jeigu mes, atsiremdami į tarptautines ir vakarietiškas galimybes, išsikovojame nepriklausomybę, Rytų viršininkams taptų labai skaudu, kad nebeturi Lietuvos. Jie nori išmušti vienintelę galimybę“, – sakė V.Landsbergis.

– Sąjūdžio prieš Astravo jėgainę steigėjai neseniai išplatino laišką, kuriuo ragina Baltarusiją neforsuoti pirmojo bloko paleidimo. Kiek yra vilties, kad šis raginimas bus išgirstas?

– Ko mums spėlioti? Padarėme veiksmą ir laukiame, ar bus atsakymas ir koks jis bus. Pirmiausia reikia veikti. Kartais, kaip ir šiuo atveju, tenka veikti už Vyriausybę. Dar daug yra žingsnių, kuriuos buvo galima padaryti gerokai anksčiau. Atrodo, kad mūsų partneriai užsienio valstybėse net nebuvo informuoti, jog Lietuva turi tokį didžiulį rūpestį.

– Vasario pabaigoje planuota Tarptautinės atominės energijos agentūros misija Astrave. Su kokiomis mintimis laukiate jų išvadų?

– Laukiame su viltimi, kad bus atsižvelgta rimtai ir kad bus nepriklausomas požiūris, o ne pasikviesti draugai, kuriuos galima pavaišinti ir gauti teigiamą nuomonę apie bet ką.

– Astravo atominėje elektrinėje vis dėlto planuojamas ne vienas reaktorius. Jei vieno nespėjome sustabdyti, kiek svarbu – ir ar realu – siekti bent to, kad būtų nepaleistas antrasis reaktorius?

– Yra labai didelių abejonių dėl to šio objekto kaip komercinio projekto: suprantame, kad tai yra politinis projektas prieš Lietuvą. Bet Rusija į jį kiša milijardus, tačiau ne kaip pašalpą, o tam, kad pavergtų Baltarusiją amžinam įsiskolinimui. Ar Baltarusija visuose valdžios lygmenyse su tuo sutinka ir ar nepradės skaičiuoti skolos ir grąžos kaštų? Yra didžiulis nuostolis, kurį kaži ar Baltarusijos valstybė galės pakelti.

– Lietuva yra pasakiusi, kad nepirks Astravo jėgainėje pagamintos elektros. Ar teisinga būtų manyti, kad galėjo būti visai kitoks bendradarbiavimas tarp šalių, jei vietoje investicijų į branduolinę energetiką būtų pastatytas, tarkime, vėjo jėgainių parkas?

– Nereikia spekuliuoti, kad Lietuva iš Baltarusijos niekada nepirktų jokios elektros. Kalbame apie nešvarią elektrą iš pavojingos jėgainės, pastatytos neleistinai arti mūsų sostinės Vilniaus. Negalime skatinti tos pražūtingos situacijos. Esame panašioje situacijoje, lyg mums sakytų – užmokėsime už virvę, ant kurios jus pakarsime.

Visiškai aišku, kad patirsime milžinišką spaudimą, apsimestų nesupratimų, kodėl mes tokie neprotingi, nedraugiški, kodėl nenorime, kad mums virš galvos kalbėtų kirvis, jei galbūt gautume pigesnės elektros.

– Kiek žalioji energetika Lietuvai svarbi kaip energetinės nepriklausomybės dalis? Gal vis dėlto dabar kuriam laikui galime nurimti, nes turime suskystintųjų gamtinių dujų terminalą?

– Puikiai suprantame, kad žalioji energetika Lietuvai būtina. Tai – nepriklausomybės atrama. Tarp kitko, kalbant apie šį energijos šaltinį, Baltarusija iš jo galėtų pasigaminti elektros be jokios rizikos ir sau, ir Lietuvai.

– Lietuvoje dvejopa situacija: viena vertus, vėjo jėgainių parkai pernai pagamino rekordinį kiekį – 1,453 teravatvalandžių – elektros. Tai pusė to, kiek reikia namų ūkiams. Kita vertus, yra bendruomenių, kurios priešinasi vėjo jėgainių parkų kūrimui, nors žadamos milijoninės investicijos. Kas lemia tokį gyventojų požiūrį?

– Mes ne vieną kartą matėme tokius pasipriešinimus – buvo ištirta, kas juos finansavo ir inicijavo. Tai – energetikos ir politikos konkurentai iš Rytų. Juk jeigu mes, atsiremdami į tarptautines ir vakarietiškas galimybes, išsikovojame nepriklausomybę, Rytų viršininkams taptų labai skaudu, kad nebeturi Lietuvos. Jie nori išmušti vienintelę galimybę. Tuomet liktų tik tokia išeitis – prašyti malonės iš Rytų ir mokėti tiek, kiek bus pareikalauta.

Vietos bendruomenės nėra vadovaujamos patyrusių politikų arba valstybiškai galvojančių mąstytojų, todėl gudrūs, išmokslinti, pinigais aprūpinti agitatoriai jas gali paveikti, kaip kad buvo Visagino branduolinės jėgainės atveju. Tąsyk buvo organizuotas didelis pasipriešinimas, kad tokios jėgainės Lietuvai nereikia, nes ji pavojinga. O stovinti už sienos – jau nepavojinga. Tai – nuoga veidmainystė, bet paprasti žmonės bendruomenėse ant to kabliuko pakimba.

– Vadinasi, spėjimai ir kalbos, kad tai – nedraugiškų valstybių poveikis, nėra iš piršto laužtos?

– Mes tą matėme daug kartų – nėra nė ką kalbėti. Tai – mūsų gyvenimo tikrovė.

– Ar tokiu atveju neturėtų įsikišti ir tokią veiklą stabdyti tam tikros valstybinės institucijos?

– Galima stabdyti Lietuvos papirkimą ir Lietuvos institucijų valios keitimą. Dabar ta valia išreikšta, bet ją mėginama išplauti ir tiesioginiais, ir populistiniais argumentais.

Mums visada tenka susidurti su mėginimais sulėtinti, įklampinti mūsų pastangas, kad nejudėtume į priekį taip sparčiai, kaip galėtume.

Pasipriešinti siūlomai pigiai elektrai visada įmanoma, tik reikia kelių dalykų: sveiko proto, valios ir atsparumo demagogijai bei papirkimams. Ar mums užteks atsparumo, bus patikrinta.

– Ką čia gali daryti vietos valdžia?

– Pirmiausia gali apsispręsti: ji – už žaliąją energetiką. Tuomet netrukdyti jos plėtotei, neprisidėti prie tokių gandų, kad, pavyzdžiui, vėjo jėgainės išbaidys paukščius.

– Ar tikėtina, jog vietos valdžia, siekdama įtikti vėjo jėgainių parkų statymui besipriešinantiems rinkėjams, vilkina sprendimus?

– Tai priklauso nuo to, kuo įtikinti rinkėjai. Vadinasi, norint jiems įtikti, kai juos įtikino kažkoks įtikinėtojas, reikia įtikti tam įtikinėtojui, kuris atėjo su dideliais pinigais ir propagandos aparatais.

– Nematote susikirtimo – esame priėmę Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, o pasitaiko, kad saulės elektrinių ar vėjo jėgainių parkų steigimui priešinamasi?

– Manau, kad susikirtimas yra. Bet tuo turėtų rūpintis valstybės gynimo įstaigos – visi agitatoriai turėtų būti tikrinami. O jie – įtakingi ir paveikia, kad jų niekas netikrintų.

Vis dėlto kartais tikrina – yra pažymos, kurias paskelbia Valstybės saugumo departamentas, apie įvairias politines grupuotes, kurios propaguoja tam tikras idėjas, tarp jų – ir energetines, nustatyta, ir kas jas išlaiko. Tada ne taip sunku suprasti, kieno balsu jos kalba, ar jos tikrai kilo iš liaudies valios.

Agitacija prieš žaliąją energetiką ir prieš energetinę nepriklausomybę yra labai gerai apmokama – neribotais pinigais iki lemtingo balsavimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.