Jokių pajamų negaunantys verslininkai pasimetę: darbuotojams mokėti reikia, o kišenės visiškai tuščios

12 proc. nuo apyvartos, kurią gaudavo, kai verslas veikė be jokių apribojimų. Minėti 12 proc. bus pasiekti sėkmės atveju. Gali būti, kad apyvarta tebus 7 proc. ankstesniosios. Taip skaičiuoja keturias gėlių parduotuves Telšiuose ir Mažeikiuose turinti Birutė Lekavičiūtė. 30 metų verslą turinti moteris sako, kad pandemijos sukelta krizė nė iš tolo neprimena tų, kurias teko pereiti.

Penktadienį prieš paskelbiant karantiną gėlininkai atsivežė šviežių gėlių, bet prekyba savaitgalį jau buvo itin vangi.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Penktadienį prieš paskelbiant karantiną gėlininkai atsivežė šviežių gėlių, bet prekyba savaitgalį jau buvo itin vangi.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Penktadienį prieš paskelbiant karantiną gėlininkai atsivežė šviežių gėlių, bet prekyba savaitgalį jau buvo itin vangi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Penktadienį prieš paskelbiant karantiną gėlininkai atsivežė šviežių gėlių, bet prekyba savaitgalį jau buvo itin vangi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Floristui kiek geriau: yra gamta, jis turi galimybę sukurti dekorą“, – kalbėjo įmonės „Skinta“ savininkė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Floristui kiek geriau: yra gamta, jis turi galimybę sukurti dekorą“, – kalbėjo įmonės „Skinta“ savininkė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Penktadienį prieš paskelbiant karantiną gėlininkai atsivežė šviežių gėlių, bet prekyba savaitgalį jau buvo itin vangi.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Penktadienį prieš paskelbiant karantiną gėlininkai atsivežė šviežių gėlių, bet prekyba savaitgalį jau buvo itin vangi.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Penktadienį prieš paskelbiant karantiną gėlininkai atsivežė šviežių gėlių, bet prekyba savaitgalį jau buvo itin vangi.<br>T.Bauro nuotr.
Penktadienį prieš paskelbiant karantiną gėlininkai atsivežė šviežių gėlių, bet prekyba savaitgalį jau buvo itin vangi.<br>T.Bauro nuotr.
„Floristui kiek geriau: yra gamta, jis turi galimybę sukurti dekorą“, – kalbėjo įmonės „Skinta“ savininkė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Floristui kiek geriau: yra gamta, jis turi galimybę sukurti dekorą“, – kalbėjo įmonės „Skinta“ savininkė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Floristui kiek geriau: yra gamta, jis turi galimybę sukurti dekorą“, – kalbėjo įmonės „Skinta“ savininkė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Floristui kiek geriau: yra gamta, jis turi galimybę sukurti dekorą“, – kalbėjo įmonės „Skinta“ savininkė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso kovo 16-ąją Lietuvoje įvestas karantinas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl koronaviruso kovo 16-ąją Lietuvoje įvestas karantinas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl koronaviruso kovo 16-ąją Lietuvoje įvestas karantinas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl koronaviruso kovo 16-ąją Lietuvoje įvestas karantinas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl koronaviruso kovo 16-ąją Lietuvoje įvestas karantinas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl koronaviruso kovo 16-ąją Lietuvoje įvestas karantinas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 2, 2020, 1:42 PM, atnaujinta Apr 2, 2020, 1:47 PM

„Dabar vienareikšmiškai blogiau nei finansinė krizė – sustabdyti verslą ir paleisti. Nežinia, ar žmonės po to džiaugsis ir dovanos vienas kitam po gėlę, ar galvos, kad reikia ieškoti, iš ko gyventi“, – portalui lrytas.lt kalbėjo B.Lekavičiūtė.

Atostogų išleidusi darbuotojus moteris komponuoja ir klientams pristato puokštes. Sukasi su tuo, ką šviežio turi salone, nes pasiūlyti augalų įvairovės dabar nėra kaip.

„Floristui kiek geriau: yra gamta, jis turi galimybę sukurti karkasą, dekorą – galime į tai pažiūrėti kūrybiškai. Tačiau internetinės prekybos taip staiga neįsuksi. Dedame visas pastangas, skelbiamės, tačiau provincija nedidelė“, – kalbėjo įmonės „Skinta“ savininkė.

Neturi iš ko mokėti už prastovas

Ji kaip ir kiti smulkiojo verslo atstovai suka galvas, kaip reikės mokėti prastovas iš atostogų grįžusiems darbuotojams. Anot pašnekovės, Vyriausybės siūlomos subsidijos – ne išeitis. „Jei mano darbuotojui dabar reikia išmokėti prastovą, kurią tik paskui valstybė kompensuos, tai – nepakeliama. Mums siūlo eiti į banką, o juk daugelis ir šiaip turi reikalų su banku“, – teigė verslininkė.

„Mes lėšų dar kurį laiką turėsime – yra rezervas, bet mus stumia skolintis iš banko, siūlo imti paskolas su Vyriausybės. Bet paskola yra paskola“, – kolegei antrino tris gėlių parduotuves turintis Paulius Šinkūnas.

Suprantama, gėlininkai – ne vieninteliai smulkiojo verslo atstovai, kuriems pažadas subsidijuoti prastovas daug vilčių neteikia.

„Ši pagalba ant popieriaus atrodo labai gražiai. Štai mūsų asmenis pavyzdys: atlyginimus turime išmokėti iki balandžio 10 d. Nuo kovo 16 d. įmonės apyvarta yra nulis.

Paskambinus bankams dėl informacijos paskolos apyvartinėms lėšoms, bankai juokiasi. „Swedbank“ pasakė, jog paraiška nebus svarstoma, nes įmonės balansas yra neigiamas – pirkome nekilnojamąjį turtą, investavome į paslaugų plėtrą.

Šiaulių bankas pasakė, jog naujas paraiškas naujas svarstys tik po karantino. Lietuvos kredito unija šiuo metu dėl naujų paskolų išdavimo nežino nieko“, – apie nieko nedavusias paieškas pasakojo viešojo maitinimo paslaugas teikiantis Raimondas Klimas.

Aštuoni jo darbuotojai – prastovose, o verslininkas trečią savaitę gyvena nežinioje. „Nežinau, iš ko mokėti žmonėms. Nesitikėjome, kad taip staigiai viską uždarys – dar penktadienį paskelbiant karantiną atrodė, kad dirbsime su minimaliais apribojimais“, – kalbėjo pašnekovas.

Seimas sprendimą atidėjo

Seimas antradienį, kovo 31-ąją, atidėjo sprendimą dėl subsidijų darbo užmokesčiui prastovos metu ir kriterijų dirbantiems savarankiškai. Todėl kol kas, kaip aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, darbdaviai ir dirbantys savarankiškai kviečiami dėl pagalbos iš valstybės į Užimtumo tarnybą kreiptis nuo balandžio 5 dienos. Planuojama, kad subsidijos ir išmokos bus išmokėtos įsigaliojus Užimtumo įstatymo pataisoms.

Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriose numatomi didesni subsidijų dydžiai, – 70 ir 90 proc. – kitą savaitę dar turės pritarti Seimas. Vyriausybėje buvo pritarta tokiems subsidijų dydžiams: 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto t.y. ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos. 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto t.y. ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinės alga.

Išmoka dirbantiems savarankiškai siekia 257 eurus. Tai atitinka 2020 metais nustatytą minimalių vartojimo poreikių dydį.

Nė neįtarė, kad staiga uždarys

Smulkųjį verslą karantinas ištiko visiškai neplanuotai. Pavyzdžiui, gėlininkai dar penktadieniui užsakė šviežių gėlių, o sekmadienio vakarą šalyje buvo paskelbtas karantinas. „Tą savaitgalį mes praradome. Penktadienį pateikėme gėles, ir staiga – niekas neina. Skambinome vieni kitiems ir klausėme – kas čia bus“, – prisiminė Žemaitijoje verslą turinti moteris.

Kad nebuvo nuojautos, jog verslą gali staiga uždaryti, sakė ir P.Šinkūnas. Anot jo, tik paskelbus karantiną suvokė, jog atsidūrė didžiulėje nežinioje ir kad reikia ruoštis rimtiems nuostoliams: savaitgalį prieš pat karantiną žmonės pro gėlių parduotuves tempė pilnus maisto vežimus, o švieži žiedai visiems buvo nė motais.

Įmonės „Linartas“ savininkas su žmona nuostolius bandė mažinti komponuodami puokštes ir vežiodami užsakymus klientams tiesiai į namus. Nepaisant to, išmestų gėlių kiekiai – didžiuliai. Anot pašnekovo, pagal įstatymus jie turi teisę nurašyti vos procentą gėlių, o už likusias nori nenori tenka sumokėti pridėtinės vertės mokestį.

Kiti gėlėmis prekiauja

„Skaudulių yra įvairių: prekyba sustojusi, pajamų šaltinių nėra, darbuotojai priverstinėse prastovose, ir visa ta nežinomybė. Prisideda ir tai, kad prekybos tinklai gėlėmis prekiauja. Netgi statybinių medžiagų, buities prekių parduotuvė pardavinėja maistą ir gėles. Turėtų būti solidarumas“, – nelinksmai kalbėjo P.Šinkūnas, savo parduotuvėse įdarbinęs 12 žmonių.

B.Lekavičiūtė svarstė, jog vėl pradėjus prekiauti gėlėmis žmonės į gėlių parduotuves apskritai gali neiti – bus įpratę išsirinkti žiedus prekybos tinklų parduotuvėse, kurios palaipsniui plečia augalų pasiūlą.

Iki šiol prekybos tinklams įvestas vienintelis apribojimas – dezinfekciniam skystį, kuriam Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo įvesti kvotas.

„Skintos gėlės yra viena iš tų prekių, kurių paklausą jaučiame ir karantino metu. Tiesa, kovą asortimentą buvome sumažinę, reaguodami į mažesnius pirkimus, bet pamažu jį vėl didiname. Velykų proga netrukus sulauksime narcizų, hiacintų, Velykų žolės, kuri parduotuvėse pasirodys iki Verbų sekmadienio. Šiuo metu gėlių pristatymas vyksta sklandžiai, su kliūtimis nesusiduriame“, – portalui lrytas.lt komentavo „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Dar vienas galvos skausmas kalbintiems verslininkams – patalpų nuomos mokesčiai. „Labai tikimės, kad mums atidės mokesčių mokėjimą. Dabar jie mums nepakeliami. Tikimės, kad galėsime susitarti su nuomotojais. Mūsų verslas neturėjo sukaupęs pagalvėlės. Mes netekome savirodos, bendravimo, užsidarai ir kuri – dvasiai malonu ramiai lėtai galvoti, bet iš ko gyvensim, nelabai žinau“, – kalbėjo 11 žmonių kolektyvui vadovaujanti moteris.

Po bankrotų kainos kils

Pavasaris gėlių aukcionuose Nyderlanduose paprastai būna pats karščiausias metas – gėlininkai iš viso pasaulio gausiau perka augalus Velykoms, Motinos dienai. Tačiau šiemet didžioji dalis šių gėlių sunaikinamos – pandemija pakirto gėlių verslus.

„Situacija dramatiška. Ir su kiekviena diena ji tik prastėja“, – portalui npr.org sakė „Royal FloraHolland“ gėlių aukciono atstovas Michelis van Schie. Įprastai šiame aukcione kasmet parduodama po 12 mlrd. augalų.

Nyderlandams tenka apie pusė pasaulinės gėlių industrijos. Šioje šalyje parduodama 77 proc. visų gėlių svogūnėlių. Gėlių verslas sudaro 5 proc. Nyderlandų bendrojo vidaus produkto. Kovo pabaigos duomenimis, per pastarąjį mėnesį pajamos smuko 85 proc.

„Gėlės ir toliau auga, o jų laikyti, kol atsigaus prekyba, neįmanoma, todėl jas prarandame“, – kalbėjo Michelis van Schie.

„Prekyba gėlėmis Nyderlanduose ne sustojusi, bet ji kvėpuoja mirtimi. Daugelis olandų verslų paėmę paskolas, todėl bankrotų banga bus didelė, o mes tą pajusime atsigavus verslams. Tai reiškia, kad kils gėlių kainos“, – portalui lrytas.lt sakė gėlių prekyba Lietuvoje besiverčiantis P.Šinkūnas.

Dabar, anot jo, gėlių aukcionuose Nyderlanduose, augalų kainoms dėl dingusios paklausos smukus iki minimumo – vos kelių euro centų, žiedai nė nebeparduodami, o sunaikinami.

Nyderlanduose gėlių versle dirba apie 150 tūkst. žmonių, daugelis jų – dešimtmečius gyvuojantys šeimos verslai.

„Turime 32 futbolo stadionų dydžio rožių laukus, – sako Danielis van de Nouwelandas, kurio įmonė ištvėrė 2008 m. finansinę krizę ir infekciją, pražudžiusią daugybę jo augalų. – Tačiau šis sunkmetis kitoks, nes nežinia, kada jis baigsis“.

Jam priklausanti įmonė „Marjoland“ parduoda tik 30 proc. iš kasdien išauginamų 170 tūkst. rožių žiedų. Likusius verslininkas padovanoja arba atideda biodegalams.

Skaičiuojama, kad Nyderlandų aukcionuose gėlės atpigę dešimt kartų – vietoj 0,3-0,8 euro už žiedą kovo viduryje siūlyta vos 0,03-0,08 euro.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.