Primena paralyžiuotą triušį: ES pasyvumas gali skaudžiai atsiliepti ir pandemijai pasibaigus

Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.

Į sunkią padėtį patekusioms šalims svarbiausia laiku sulaukti pagalbos ir ne taip svarbu, kas ją suteikia.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Į sunkią padėtį patekusioms šalims svarbiausia laiku sulaukti pagalbos ir ne taip svarbu, kas ją suteikia.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Į sunkią padėtį patekusioms šalims svarbiausia laiku sulaukti pagalbos ir ne taip svarbu, kas ją suteikia.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Į sunkią padėtį patekusioms šalims svarbiausia laiku sulaukti pagalbos ir ne taip svarbu, kas ją suteikia.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>G.Šiupario nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>G.Šiupario nuotr.
Į sunkią padėtį patekusioms šalims svarbiausia laiku sulaukti pagalbos ir ne taip svarbu, kas ją suteikia.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Į sunkią padėtį patekusioms šalims svarbiausia laiku sulaukti pagalbos ir ne taip svarbu, kas ją suteikia.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Į sunkią padėtį patekusioms šalims svarbiausia laiku sulaukti pagalbos ir ne taip svarbu, kas ją suteikia.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Į sunkią padėtį patekusioms šalims svarbiausia laiku sulaukti pagalbos ir ne taip svarbu, kas ją suteikia.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>V.Balkūno nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>V.Balkūno nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Europoje siautėjant koronaviruso pandemijai ES institucijos primena triušį, paralyžiuotą iš baimės išvydus jį pasirengusį praryti smauglį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2020-04-02 15:15

Tiesa, kritikuotas dėl pasyvumo Europos centrinis bankas (ECB) sukruto ir paskelbė 750 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių supirkimo programą.

ECB superkant vyriausybių, taip pat įmonių skolos vertybinius popierius Europos finansų rinka turėtų tapti labiau likvidi, nors biržų indeksai, kiek pakilę, vėl lenda į vadinamųjų meškų zoną.

Jungtinių Amerikos Valstijų Baltieji rūmai ilgai delsė skelbti karantino priemones, bet centrinio banko funkcijas atliekantis JAV Federalinis rezervų fondas ėmėsi finansų stabilizavimo priemonių anksčiau už ECB: skubiai nurėžė paskolų palūkanas, iki nulio sumažino rezervų reikalavimus bankams, paskelbė, kad supirks 700 mlrd. JAV dolerių vertės finansinio turto.

JAV Baltieji rūmai sutarė su Kongresu ir dėl milžiniško, net 2 trilijonų dolerių, ekonomikos stimuliavimo plano, ir dėl prezidento D.Trumpo pažado išdalyti kiekvienam žemesnės ir vidurinės klasės amerikiečiui po 1,2 tūkst. dolerių, kad atsigautų vartojimas.

ES ekonominio skatinimo priemonėmis gerokai atsilieka nuo JAV ir dėl to būtų galima kaltinti pirmiausia pasyvią Europos Komisiją (EK), pavėluotai reaguojančią į žaibiškai kintančią padėtį ir dažniausiai tik gražiais žodžiais linkinčią valstybėms sėkmės kovojant su pandemija.

Nors ES nėra federacinė valstybė kaip JAV, per krizę Bendrija turėtų veikti vieningai, o koordinuoti visų šalių veiksmus būtų EK pareiga. Tačiau taip nėra – kiekviena valstybė elgiasi savo nuožiūra, dažnai nepaisydama net kaimynų interesų.

Lietuva su tokia padėtimi susidūrė, kai Lenkija staiga užtvėrė savo sienas ir tūkstančiai lietuvių negalėjo grįžti namo. Iš viso Šengeno erdvė, EK tik stebint iš šalies, subyrėjo kaip kortų namelis. Todėl Lietuvai teko pačiai tartis su lenkais ir dėl savo piliečių vykimo per Lenkijos teritoriją, ir dėl pasienio punktų.

Šiaip ne taip pavyko Lietuvai ištraukti į savotiškus spąstus prie Lenkijos įkliuvusius savo piliečius, sureguliuoti transporto eiles pasienyje, bet viskas vyko lyg neegzistuotų bendros visoms ES šalims taisyklės.

Koronaviruso pandemija labai sustiprino savaip suprantamų nacionalinių interesų prioritetą, o EK neįstengia įvesti tvarkos, kuri neleistų vienoms šalims spręsti savo problemų kitų sąskaita, juolab kad anksčiau ar vėliau dėl to nukenčia visa Bendrija. Susitarti vėluojama.

Pavyzdžiui, Lietuvai ir kai kurioms kitoms ES valstybėms jau tikrinant lėktuvais atskrendančių keleivių sveikatą, renkant apie juos duomenis, panašią tvarką siūlyta įvesti visoje Bendrijoje, bet vienai kitai šaliai pasirodė, kad tai pažeistų žmogaus teises, ir nebuvo priimta jokio sprendimo, o vėliau jau teko griebtis daug drastiškesnių priemonių.

Sunkiai sekasi ES šalims susitarti ir dėl finansinės pagalbos ekonomikai priemonių paketo. Itin smarkiai nukentėjusi Italija nori didesnės pagalbos, ją remia Prancūzija ir Ispanija, bet Šiaurės šalys, ypač Vokietija ir Nyderlandai, mano, kad pakanka ECB skatinimo priemonių.

Euro zonos šalims padėti gali būti panaudotas 410 mlrd. eurų Europos stabilumo mechanizmo fondas, į kurį įmokas moka ir Lietuva. Pietų šalys mano, kad jau laikas šiomis lėšomis stiprinti finansų rinką, bet kitos laikosi nuomonės, jog dar per anksti jas eikvoti.

Panašiai stringa ir vadinamųjų koronos obligacijų išleidimas. Jos leistų Bendrijai vieningai, vadinasi, pigiau, skolintis. Tačiau ES viršūnių nuotoliniame pasitarime tam vėl prieštaravo Vokietija ir kai kurios kitos finansiškai stiprios šalys. Taip ES tūpčioja vietoje ir vėluoja reaguoti.

Kai šalių nuomonės išsiskiria, lyderystės naštos turėtų imtis EK, bet Briuselio balso beveik negirdėti.

Negalima sakyti, kad ES visai nieko nedaro. Jau leidžiama šalims nesilaikyti Stabilumo pakto, didinti viešąsias išlaidas, biudžeto deficitą. Bet tai vėl atskirų valstybių, o ne visos ES politika.

Krizės ateina ir praeina, bet jei su dabar kilusia didžiule pandemijos grėsme ir žmonių sveikatai, ir ekonomikai ES institucijos tvarkysis nesėkmingai, Bendrijoje sustiprės separatistinės nuotaikos, silpnės ryšiai tarp šalių. Tuo netruks pasinaudoti kitos pasaulinės galybės.

Ir Kinija, ir Rusija jau mėgina gerinti savo įvaizdį ir plėsti įtaką Europoje. Kinai ne tik tiekia už atlygį veido kaukes, respiratorius ES šalims, įskaitant ir Lietuvą, bet ir siunčia dovanų itin smarkiai pandemijos paliestoms valstybėms, ypač Italijai, į kurią atskrido Kinijos epidemiologų desantas.

Rusija irgi žvilgsnį nukreipė į Italiją. JAV atsitvėrus nuo Europos ir rūpinantis tik savo reikalais, NATO priklausančioje Italijoje leidosi 9 Rusijos kariniai transporto lėktuvai, atskraidinę apie 100 rusų kariuomenės virusologų.

Suprantama, į sunkią padėtį patekusioms šalims svarbiausia laiku sulaukti pagalbos ir ne taip svarbu, kas ją suteikia.

Bet dabartinė Italijos valdžia – viena palankiausių Rusijai Bendrijoje, jau ir anksčiau italai tik sukandę dantis sutiko, kad būtų pratęstos sankcijos agresyvios politikos nekeičiančiai Maskvai.

Rusų parama, ko gero, dar labiau nuteiks Italiją nepritarti šioms sankcijoms.

ES institucijų pasyvumas, lyderystės stoka gali neigiamai atsiliepti Bendrijos vienybei ir kai pandemija bus seniai pasibaigusi. Todėl ryžtinga ir efektyvi Briuselio politika būtina ne tik dorojantis su pandemijos sukelta krize, bet ir rūpinantis tolesne ES ateitimi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.