Ketvirtą savaitę tęsiantis karantinui parduotuvės ir maitinimo vietos nedirba, lankytojų nėra.
Ir nors, anot ekspertų, koronaviruso protrūkio piko Lietuva dar nepasiekė, o karantiną svarstoma pratęsti, kai kurie ekonomistai sako, kad didelei daliai visuomenės tai būtų pražūtinga.
„Labai griežtas karantinas gali pakenkti ne tik ekonomikai, bet ir patiems žmonėms. Jeigu uždaroma didelė dalis ekonomikos ilgam laikotarpiui, kyla milžiniškas nedarbo lygis. Tai kenkia ne tik gyventojų pajamom – kenkia psichologinei sveikatai, gali padidėti ne tik materialinis skurdas ir nepriteklius, bet ir nusikalstamumo lygis ar net ir savižudybių skaičius“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Apie sąlygų verslui švelninimą kalba ir šalies vadovai, tačiau tai siūlo daryti neskubant.
„Turime tą daryti labai atsargiai ir visuomenės sveikatos neaukoti ekonomikos atšildymo tikslams. Manau, kad paslaugų sektoriuje tam tikras atpalaidavimas galimas tiktai užtikrinant griežtą apsaugos priemonių laikymąsi: akiniai, pirštinės, patikros priemonės, klientų reguliavimo srauto nustatymas.
Kavinėms dar ko gero per anksti daryti – suprantate patys, kad su kaukėmis būtų sunkoka valgyti ir gerti. Yra dalykų, kurie tikrai turi būti sprendžiami rytoj, kiti – poryt“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalyje veikiančios verslo organizacijos iki šio pirmadienio turėjo teikti Vyriausybei siūlymus, kam ir kokiomis sąlygomis galima švelninti karantino draudimus. Šie siūlymai dar bus analizuojami, tačiau pabrėžiama, kad tai palies smulkųjų verslą.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovė Dalia Matukienė siūlo, kad tai būtų mažos parduotuvės, kurios prekiauja buities prekėmis, pasaugos priemonėmis, kosmetika ir galbūt labai specializuotos parduotuvės, kuriose tie reikalavimai galėtų būti išlaikomi, kad žmogus neturėtų įeiti į visą bendrą parduotuvės plotą, nors tai leidžiama didiesiems prekybos centrams.
Taip pat esą turėtų būti leista veiklą atnaujinti su žemės ūkiu susijusiems verslams, pavyzdžiui, sėklų, sodinukų ar žemės ūkio technikos detalėmis prekiaujančioms įmonėms.
„Tokie verslai, kur nėra labai didelių žmonių susibūrimų, kur tarp žmonių nėra labai artimo fizinio kontakto, pavyzdžiui, ne tik maisto prekėmis prekiaujančios parduotuvės arba remonto paslaugas teikiančios įmonės jau galėtų pradėti veikti, juolab kad per pastarąsias 2—3 savaites daugelis įmonių prisitaikė prie tokio papildomo saugumo priemonių“, – siūlė ekonomistas N.Mačiulis.
Premjeras pirmadienį, balandžio 6-ąją, pareiškė, kad verslo skatinimo priemonės jau netrukus pradės veikti, o Finansų ministerija skelbia besiskolinanti 1,5 mlrd. eurų kovai su koronaviruso sukelta ekonomine krize. Tiesa, verslininkai kol kas nepatenkinti tuo, kad valdžia per ilgai rengia pagalbos priemones.
„Kol kas sunkiai įsibėgėjantis likvidumo teikimo langelis – teikiame šitą priemonę kaip vieną pagrindinių, norint kovoti su ekonomikos nuosmukiu. Tačiau reali veikla iš esmės prasidėjo tiktai kovo 16 dieną ir apsiribojo palūkanų kompensavimu. Tuo tarpu INVEGAI analogiškos institucijos Latvijoje ir Estijoje veikia pilna apimtimi. Čia labai svarbu nepavėluoti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Nuo sekmadienio jau galima teikti paraiškas ir dėl išmokų savarankiškai dirbantiems gavimo, ir dėl subsidijų darbdaviams už prastovas. Iki pirmadienio vidurdienio dėl to jau kreipėsi 5,5 tūkst. darbuotojų ir 38 darbdaviai.