„Verslo prisiimta rizika net ir ekstremalios situacijos metu negali būti perkeliama vien ant vartotojų pečių, taip pažeidžiant jų kaip silpnesniosios sutarties pusės interesus“, – pranešime sakė G.Nausėda.
Seimui įstatymo pataisos grąžintos svarstyti pakartotinai.
Civilinio kodekso pataisomis, kurias inicijavo parlamentarai Jurgis Razma ir Simonas Gentvilas, Seimas be kita ko buvo nustatęs, kad kelionių organizatoriai už įprastomis sąlygomis neįvykusią kelionę pinigus žmonėms galės grąžinti ilgiausiai per šešis mėnesius, o ne 14 dienų, kaip numatyta dabar.
Tačiau prezidentas sakė, kad toks teisinis reguliavimas „neužtikrina tinkamos vartotojų teisių apsaugos ir prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir ES teisei“.
Šalies vadovas siūlo Seimui Civiliniame kodekse įrašyti nuostatą, kad visi turisto arba jo vardu sumokėti pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos, išskyrus atvejį, kai per šį terminą turistas ir kelionių organizatorius susitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą kelionę kompensavimo.
Seimas Turizmo įstatymo pataisas inicijavo siekiant išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų lėšas. Kuponų idėjai pritarė ir Lietuvos turizmo asociacija.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 252 kelionių organizatoriai, iš jų 116 – išvykstamojo, 40 – vietinio, 96 – atvykstamojo turizmo.
