Politiniai Vyriausybės sprendimai dėl paramos darbo vietoms išsaugoti ir investicijoms į ekonomiką padaryti laiku, bet jų įgyvendinimas stringa, todėl iki šiol realūs pinigai verslo nepasiekė.
Taip padėtį apibūdino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Tuo metu finansų analitikai stebisi, kad iš bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) priemonių, kurios skirtos nuo koronaviruso nukentėjusioms įmonėms pagelbėti, nė viena nėra skirta bent kiek stambesniam verslui.
Didieji liko už borto
Praėjusią savaitę INVEGA paskleidė žinią, kad finansinių sunkumų patiriančios įmonės gali naudotis naujomis priemonėmis.
Bet realiai didžiosios įmonės, kuriose dirba daugiau negu 250 žmonių, yra paliktos be pagalbos.
Jos galėtų tiesti ranką tiktai link paramos „Portfelinės garantijos paskoloms 2“, tačiau to nedaro, nes garantijos nesuvokiamai brangios.
Norint pasiskolinti ilgesniam negu ketverių metų laikotarpiui garantijai yra taikomos net 1,8 proc. metinės palūkanos.
Tad įmonei, jei paskolos palūkanos apskritai siekia 2 proc., našta padvigubėja.
Pasak verslininkų, tai net ne pagalba, o verslo žlugdymas. Pavyzdžiui, didelių įsipareigojimų bankams turi viešbučiai.
Jiems pandemija padarė didžiausią poveikį – turizmas sustojo, pajamų visiškai nėra.
Ta pati bėda yra ištikusi sporto klubus, sanatorijas. Bankams – taip pat ne pyragai, nes pagal šią priemonę pertvarkydami paskolas jie negauna papildomos pagalbos, kokia paprastai teikiama, kai tai daroma smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms.
Taupo labiau nei Briuselis
Lietuva, už borto palikdama dideles įmones, net sutaupė, nes teikiant pagalbą pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ garantuojama tik už 80 proc. paskolos sumos. O Europos Komisija leidžia didesnę ribą – 90 proc.
Yra ir daugiau skaudulių, kuriuos patiria ne tik didžiosios, bet ir smulkesnės įmonės.
Pavyzdžiui, finansine pagalba, teikiama pagal priemonę „Palūkanų kompensavimas“, negali naudotis nei transporto sektorius, nei nekilnojamojo turto plėtotojai.
Kuria įtartiną fondą
„Parama pagal priemones, kurias valdo INVEGA, būtų svarbi, bet ji neveikia dėl įvairių biurokratinių trukdžių. Tą problemą bandoma perkelti ant bankų pečių, bei ką tai reiškia?
Kas būtų, jei bankai pradėtų dalinti indėlininkų pinigus įmonėms nuo prievolių atleisti? Pagalba verslui – ne bankų, o valstybės problema“, – sakė V.Sutkus.
Jo teigimu, iki šiol iš visų pinigų, numatytų verslui pagelbėti per įvairias INVEGA priemones, panaudota labai nedaug – apie 30 mln. eurų.
Šiek tiek juda paramos priemonė „Avietė“, kuri skirta smulkiųjų ir vidutinių įmonių paskoloms refinansuoti. Bet ją vadinti pagalba galima tiktai iš dalies, nes įmonėms paskolos teikiamos už rinkos palūkanas.
„Kol kas didžiosios įmonės yra likusios be pagalbos. Tiesa, kalbama apie specialaus fondo, kurio pinigais galėtų būtent jos naudotis, kūrimą. Tačiau jis dar neįkurtas, o jau girdėti, kad taip bus dalijamos komercinės paskolos. O tai reiškia dideles palūkanas.
Tai tam tikra spekuliacija, nes valstybė, gaudama pigių lėšų iš ES fondų, jas ketina brangiai perskolinti, kartu prisiviliodama ir privačius investuotojus. Net kalbama apie akcijų iš įmonių perėmimą“, – sakė V.Sutkus.
Reikia ryžto ir greičio
„Didieji verslai iš esmės iššūkius įveikia savo jėgomis. Kai kurios Vyriausybės siūlomos priemonės pravers. Jomis gali naudotis ir didesnės, ir mažesnės įmonės, bet iš esmės priemonės vėluoja ar klimpsta biurokratiniuose „saugikliuose“.
Dar pandemijos pradžioje perspėjome, kad Vyriausybės atsakas į beprecedentę krizę turi būti staigus ir masiškas.
Tik tuomet jis būtų efektyvus ir padėtų ekonomikai išvengti šuolio žemyn be parašiuto“, – sakė koncerno SBA viceprezidentė Jolanta Grašienė.
Anot jos, dabar krytis jau prasidėjo, žemė staigiai artėja, o parašiutą mėginama skleisti vėžlio greičiu. Negana to, gali pasirodyti, kad jis per menkas.
„Dalis Lietuvos verslų sukrėtimą išgyvens lengviau, dalis bus sužaloti ir ilgai laižysis žaizdas, tačiau dalis taip ir neatsigaus.
Dar yra galimybių pasekmes švelninti, bet tam reikia kur kas didesnio ryžto ir greičio“, – teigė J.Grašienė.
Duris galės atverti daugiau įmonių
Vyriausybė vakar paskelbė, kaip bus švelninamos karantino sąlygos. Nuo kitos savaitės galės dirbti plaukų ir nagų priežiūros vietos, tik vienam klientui turės būti užtikrinta ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų ploto.
Kavinėms, restoranams, barams draudimas dirbti nebebus taikomas tais atvejais, kai veikla organizuojama lauke.
Bus leidžiama atnaujinti visų parduotuvių darbą, įskaitant didžiuosius prekybos centrus, taip pat turguje prekiauti sodinukais ir augalais. Tačiau parduotuvės turės užtikrinti saugumą ir atstumą tarp žmonių.
Nuo kitos savaitės galės dirbti vairavimo mokyklos. Kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigose bus galima lankytis ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus artimus giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus), taip pat šeimoms.
Taip pat bus galima lankytis golfo, teniso, sporto aikštynuose, lauke esančiuose zoologijos, botanikos soduose, bibliotekose ir muziejuose.
