Nesunkiai rastume ir tokių, kurie net džiaugėsi išvengę prievartinio
bendravimo su sutuoktinio tėvais. O paskelbus draudimų sąrašą viskas
labai paprasta: trumpas sveikinimas telefonu – ir misija atlikta.
Gal tik vaikai dar kurį laiką paniurzgėjo netekę senelių paruoštų
skanėstų ar dovanėlių.
Prekybos centrų lankymas – visai kas kita. Jau pirmosiomis karantino
savaitėmis kauniečiai pasinėrė į elektroninės prekybos platybes. Tai
darė net tie žmonės, kurie vengdavo prisiliesti prie kompiuterio
klaviatūros.
Patys kalti, kad anksčiau neįgijo reikiamų įgūdžių? Žinoma, tačiau jiems
tiesiog tokių sugebėjimų nereikėjo, o prekybos centrų lankymas yra viena
populiariausių laisvalaikio leidimo formų Lietuvoje. Tai atskleidė
sociologų apklausos.
Norą apsirūpinti įvairiomis medžiagomis bei įrankiais nesunku suprasti:
namuose įkalinti gyventojai naudojosi proga atlikti nedidelius būsto
remonto darbus, o vis aukščiau kylanti ir karščiau šviečianti saulė
ragino pasirūpinti kompostine žeme, sėklomis, vazonais, trąšomis ir
kitomis aplinkos puošybai skirtomis priemonėmis.
Sunku įsivaizduoti sodo ar sodybos gyventojus, kurie nenorėtų bent
kukliai papuošti savo valdų žydinčiomis gėlėmis. Augalai – ne sniego
kastuvas, pas kaimyną jų nepasiskolinsi.
Tokių valdų Kaune ir jo apylinkėse – dešimtys ar net šimtai tūkstančių.
Jų šeimininkams kelias savaites pirkinių teko dairytis tik elektroninėse
parduotuvėse. Nors įkandin bankininkų prekybininkai jau kelerius metus
ragino pirkinius rinktis internetu, karantinas išryškino jų nesugebėjimą
pasiruošti pirkėjų antplūdžiui.
Pirmosiomis karantino dienomis maloniai nustebino vienas didžiausių
buities prekių tinklų – užsakymus paruošdavo tą pačią dieną po
apmokėjimo, atsiėmimo punktuose Kaune laukė vos keli pirkėjai.
Kuo toliau, tuo situacija blogėjo. Jau prieš pat prekybos centrų
atidarymą atliktų užsakymų įvykdymo tekdavo laukti porą savaičių, jie
buvo skaidomi į kelias dalis.
Kalbama ne apie kokius nors ypatingus tapetus iš katalogo ar išskirtinį
salono šviestuvą, o apie paprastą šulinio čiaupą, kuris sugedo. Jį
užsakius kartu su hamaku, pastarasis atkeliavo greitai, o štai nedidelio
čiaupo net per dvi savaites neįstengiama pristatyti.
Sutikime, kad be jo dar galima kaip nors išsiversti, o ką daryti, jeigu
klozete be paliovos šniokščia vanduo ir reikiama detalė neatkeliauja net
per savaitę?
Prie kito prekybos tinklo prekių atsiėmimo punkto Draugystės gatvėje
automobilių eilės rikiavosi nuo pat prekybos centrų uždarymo pradžios,
kai gyventojams teko kraustytis į elektroninę erdvę. Praleisti šioje
eilėje dvi valandas buvo įprastas reiškinys.
Dar įdomesne patirtimi pasidalijo kaunietė, kuri internetu užsisakė
kosmetikos gaminių. Moteriai labai reikėjo akių šešėlių, tačiau norint
suformuoti minimalų krepšelį teko įsigyti daugiau gaminių.
Kaunietei skirtas siuntinys kelyje pernelyg neužtruko, tačiau jį
atidariusi pirkėja nustėro: užsakytų akių šešėlių ji nerado, užtat
išvydo vyrišką dezodorantą, kurio nepirko.
Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepusi konsultantė paaiškino, kad
kaunietės pageidaujamų akių šešėlių nebeliko, todėl mainais jai skirta
dovanėlė – vyriškas dezodorantas.
Paaiškinimai dėl nesklandumų visada skambėjo vienodai: tokio
elektroninės prekybos srauto niekada nebuvo, todėl trūksta pajėgumų,
prekės esą gali vėluoti, nepavyksta išvengti trukdžių.
Visiškai nenuostabu, kad vos tik atšaukus buities prekių prekybos centrų
veiklos draudimą kauniečiai tą pačią dieną plūstelėjo ieškoti pirkinių,
o toks vaizdas kėlė siaubą sveikatos apsaugos ministrui A.Verygai.
Prie lauko durų rikiavosi ilgesnės eilės negu prekybos centruose
artėjant Velykoms. Niekam jau neberūpėjo net specialios akcijos, kurių
pastarosiomis savaitėmis gerokai sumažėjo įvairiose parduotuvėse.
Perspėjimai apie būtinybę laikytis saugaus atstumo tokiose situacijose
beveik neįvykdomi. Prekių surinkimas primena grybavimą: pamatei
taikinį – ir leki prie jo, kol kas nors kitas nepagriebė.
Kad ir kiek laiko tęstųsi karantinas, elektroninė prekyba niekada
nenurungs prekių paieškos parduotuvėje.
Net jeigu po sunkių pamokų prekybininkai ir gerokai pasitemptų,
paslaugas teiktų operatyviau, pirkėjui visada rūpi pačiam pirkinį
paliesti, apžiūrėti, pakelti ar net pauostyti. Saugumo jausmą tuo metu
smegenys užblokuoja – ir ne tik senjorams.
„Laikinoji sostinė“
