Iš nevilties būstus dalija dykai – namų daugiau, nei norinčiųjų juose gyventi

Prieš penkerius metus Japonijoje gyvenantys Naoko ir Takayuki Idos gavo namą. Dykai. Erdvus dviejų aukštų medžių apsuptas būstas stovi nedidelėje Okutamos vietovėje, Tokijo prefektūroje. Iki atsikeliant čia pora su savo trim vaikais – dviem paaugliais ir penkiamečiu – gyveno pas Naoko tėvus.

Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br>pixabay.com nuotr.
Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br>pixabay.com nuotr.
Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br>unsplash.com nuotr.
Manoma, kad 2065 m. Japonijoje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių.<br>unsplash.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 8, 2020, 9:27 PM

„Atsikėlę čia turėjome daug ką sutvarkyti, tačiau visuomet norėjome gyventi kaimiškoje vietoje ir turėti didelį sodą“, – pasakojo moteris.

Tačiau Naoko atvira – jos vyriausioji duktė negali sulaukti, kol suaugs ir pajėgs išsinuomoti būstą mieste.

Nemokamai dalijamas būstas gali pasirodyti apgaulė, tačiau japonai susiduria su neįprasta nekilnojamojo turto problema: šalyje yra daugiau namų, nei juose galinčių gyventi šeimų.

2013 m. Japonijoje stovėjo 61 mln. namų, o šeimų priskaičiuota 52 milijonai.

Panašu, kad situacija tik blogės, rašo cnn.com. Manoma, kad 2065 m. šalyje gyvens ne 127 mln. gyventojų, o apie 88 milijonai. Vadinasi, namų reikės vis menkesniam skaičiui žmonių. O kadangi ieškodami darbo jauni gyventojai iš kaimiškų vietovių keliasi į miestus, pirmosiose apstu apleistų namų, kuriuos vietiniai vadina „akiya“.

Prieš šešerius metus darytoje studijoje prognozuota, kad iki 2040 m. kone 900 miestų ir kaimų Japonijoje susidurs su rizika visiškai išnykti. Sąraše yra ir Okutama, į kurį gyventi atsikėlė Naoko ir Takayuki Idos. Bandydama gelbėti vietovę vietos valdžia ėmė kviestis naujakurius dalinti gyvenamąjį būstą.

Namų bankai

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Okutamoje, kuri įsikūrusi dvi valandos kelio traukiniu nuo tankiai apgyventos Tokijo prefektūros, gyveno per 13 tūkst. žmonių. Čia klestėjo prekyba mediena. Tačiau, dešimtajame dešimtmetyje liberalizavus importą ir smukus medienos paklausai, daug jaunimo išvyko iš miesto. Šiandien Okutamoje gyvena tik 5,2 tūkst. žmonių.

2014 m. buvo įsteigtas vadinamasi „akiya“ bankas. Jo tikslas – suvesti potencialius nekilnojamojo turto pirkėjus su senstančiais savininkais ar tais, kuriems priklauso tušti stovintys namai.

Šiandien „Akiya“ bankai Japonijoje – ne naujiena, o kiekviena gyvenvietė turi savas sąlygas.

Pavyzdžiui, Okutama padengia naujakurių išlaidas, kurias jie patiria remontuodami namus, o tuščių namų savininkus ragina perleisti nekilnojamąjį turtą naujiems savininkams, siūlydami apie 8,8 tūkst. JAV dolerių už 100 kv. metrų.

Tačiau miesto vadovai kelia sąlygą, kad tie, kurie dykai gauna namą ar pagalbą jį renovuojant, turi būti ne vyresni nei 40-ies arba būti pora, auginanti bent vieną jaunesnį nei 18 metų vaiką ir kurioje bent vienas partneris yra jaunesnis nei 50-ies. Be viso to, naujakuriai įsipareigoja persikelti į naujuosius namus gyventi nuolat ir skirti lėšų jiems tobulinti.

Vis dėlto netgi tuo atveju, kai siūloma dovanai gauti būstą, surasti norinčių į jį keltis ne taip paprasta – Japonijoje daugelis mieliau renkasi gyventi naujos statybos būstą.

Namai iš antrų rankų

Kazutaka Niijima iš skyriaus, kuris buvo įkurtas siekiant atgaivinti vietovę, veda prie tuščio paprastos formos namo mėlynu stogu ir baltomis sienomis, kuris iškilo prieš 34-erius metus. Nors iš išorės namas atrodo tvirtas, viduje matyti, kad būstas jau daug metų negyvenamas.

Okutamoje stovi apie 3 tūkst. namų, apie 400 jų tušti. Viliamasi, kad apgyvendinti pavyks pusę jų. Likę – pernelyg nušiurę arba stovi vietovėse, kuriose kyla žemių nuošliaužų pavojus.

XX a. Japonija patyrė du didelius populiacijos augimo šuolius. Pirmasis vyko po Antrojo pasaulinio karo, antrasis – per devintojo dešimtmečio ekonominį sprogimą. Abu jie sukėlė gyvenamojo būsto stygių, todėl suskubta statyti pigius namus, kuriuos suręsti tankiai apgyventose vietovėse ilgai netruko. Daugelis jų buvo prastos kokybės, štai dėl ko 85 proc. ieškančiųjų įsigyti namus pageidauja pirkti naujos statybos būstą.

Padėties nešvelnina Japonų teisės normos.

2015 m. vyriausybė išleido įstatymą, pagal kurį baudžiami tie, kurie palieka namus stovėti tuščius. Tikėtasi, kad tai paskatins gyventojus būstus arba atnaujinti, arba visiškai nugriauti. Dar daugiau apleistų namų savininkams tenka sumokėti už nenaudojamą aplink namą žemę.

O kadangi miesto planavimo reguliavimas Japonijoje silpnas, kaip teigia Chie Nozawa, architektūros profesorė Tojo universitete Tokijuje, tai netrukdo nekilnojamojo turto plėtotojams ir toliau statyti namus, nepaisant akis badančios pasiūlos.

Būstas – dar ne viskas

Okutamoje įsikūrusios kelios šeimos atvyko iš Niujorko (JAV) ir Kinijos. 2019-ųjų pradžioje į miestą atvyko gyventi Rosalie ir Toshiuki Imabayashi pora, kurie Tokijo centre gyveno su šešiais vaikais. „Tokijuje mums pasidarė per ankšta, o Okutama – toje pat prefektūroje ir supama gamtos“, – savo pasirinkimą aiškino Rosalie.

Tačiau gyventojų netekusios vietovės naujakurių vien tuščiais namais neprisivilios – tam reikia ir tinkamos ekonominės erdvės.

Pavyzdžiui, Kamijama, miestas Japonijos pietinėje dalyje, priviliojo daugiau gyventojų, nei neteko 2011-aisiais po to, kai čia ėmė kurtis IT kompanijos, siekusios įdarbinti tuos, kurie nori pabėgti iš miesto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.