Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2019 m. emigracijos rodikliai mažėjo, o imigracijos, taip pat ir reemigracijos, rodikliai didėjo. 2019 m. emigravo 29,3 tūkst. asmenų, 2018 m. – 32,2 tūkst. asmenų, 2017 m. – 47,9 tūkst. asmenų.
2019 m. imigravo 40 tūkst. asmenų, 2018 m. – 29 tūkst. asmenų, 2017 m. – 20,4 tūkst. asmenų. 2019 m. emigravo 2,9 tūkst. (arba 9,1 proc.) asmenų mažiau nei 2018 m. 2019 m. į Lietuvą grįžo gyventi (reemigravo) 20 412 Lietuvos Respublikos piliečių, t. y. 23 proc. daugiau nei 2018 m.
2019 m. imigravo 1,4 kartus daugiau asmenų nei 2018 m.
2019 m. Lietuvoje išaugo 25 proc. gyvenančių užsieniečių skaičius – 64 672 (iš jų 7 483 – ES piliečiai, t. y. 12 proc.).
„Manau, kad 2020 m. išliks teigiamas migracijos balansas. Patvirtintos ir įgyvendinamos Demografijos, migracijos ir integracijos strategijos politikos priemonės ir tarpinstitucinis veiklos planas, efektyviai veikianti Globalios Lietuvos programa ir daug kitų priemonių kuria palankias sąlygas ne tik norintiems sugrįžti į Lietuvą, bet ir pasilikti“, – kalbėjo Seimo Migracijos komisijos pirmininkė Vida Ačienė.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė informavo, kad registruotas nedarbas nuo kovo 16 d. augo 1,8 proc. punkto. Nuo karantino pradžios 43,3 tūkst. (26,8 proc.) padaugėjo darbo neturinčių asmenų.
Tačiau pirmą kartą po 28 metų fiksuotas nors ir nežymus darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas, kuris buvo paskutinį kartą fiksuojamas 1991 m.
Vidutinis sausio–gegužės mėnesio registruotas nedarbas šalyje – 10,3 proc. Didžiausias registruotas nedarbas birželio 1 d. buvo Ignalinos (17,7 proc.), Lazdijų (17,5 proc.), Zarasų (17,2 proc.) ir Kalvarijos (17,0 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (4,5 proc.), Klaipėdos raj. (6,5 proc.) ir Kretingoje (8,3 proc.).
