Viena tokio didelio atotrūkio tarp registruotų ir ataskaitas teikiančių JA priežasčių ta, kad daug JA nebevykdo veiklos, tačiau nėra išsiregistravę iš Registrų centro sistemos.
Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Seimui teikiamas laikinasis įstatymas dėl JA likvidavimo ir išregistravimo supaprastintos tvarkos. Šis klausimas aptartas Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio pirmininkaujamos Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdyje.
Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius pateikė informaciją, kad daugiausia finansinių ataskaitų 2017 ir 2018 m. pateikti turėjo uždarosios akcinės bendrovės – atitinkamai beveik 124 tūkst. ir 127 tūkst. Vis dėlto šią prievolę atliko tik kiek daugiau nei pusė įmonių.
Analogiška situacija asociacijų sektoriuje – iš beveik 20 tūkst. registruotų asociacijų tik pusė pateikė reikiamas ataskaitas.
Kiek atsakingiau elgėsi mažosios bendrijos: 2017 m. iš 12 tūkst. bendrijų ataskaitas pateikė 63 proc., o 2018 m. iš 15 tūkst. – 64 proc. Apie pusė iš 10 tūkst. registruotų viešųjų įstaigų ataskaitų nepateikė nei 2017, nei 2018 m.
Viena priežasčių, kodėl JA vengia išsiregistruoti, nors jau nevykdo veiklos, yra apie 1,5 metų trunkantis išregistravimo procesas, tad šį procesą ketinama peržiūrėti.
Registrų centras įvertino, kad iš 240 tūkst. JA apie 78 tūkst. yra likviduotini, o pagal laikinąjį įstatymą būtų likviduotini apie 37 tūkst. JA.
Pagal esamą teisinį reguliavimą vieno JA likvidavimo savikaina siekia 63 eurus. Veikiant laikinajam įstatymui ji sumažėtų iki 17 eurų.
