Laidoje „Verslo pozicija“ su žurnalistu Aurimu Peredniu LB valdybos pirmininkas aptarė valstybinio banko steigimo idėją, valdančiųjų bandymą sumažinti jo atlyginimą, Lietuvos ekonomikos ateitį ir būsimų paskolų galimybes.
– Pradėkime nuo to, ar valstiečiai dar nesumažino Jūsų algos?
– Seimas nustato mano algą. Kaip aš ne kartą sakiau, Vasiliauskas – ne valdyba. Tai yra Seimo valia.
– Koks yra šios temos aktualizavimo tikslas?
– Manau, kad tai yra kovos su nepriklausomomis institucijomis seka. Man ji atrodo keista, tačiau jau turbūt treti metai, kai gegužės mėnesį kažkas aktualizuojama – kova su centriniu banku, dabar ir kitos institucijos atsidūrė taikiklyje. Manau, tai yra žingsniai, kurie verčia susimąstyti apie tai, kas vyksta.
– Jūs manote, kad norima tas institucijas padaryti kiek įmanoma priklausomomis nuo politinės konjunktūros?
– Aš nežinau, kas yra darbotvarkėje. Manau, kad valstybės stiprybė yra nepriklausomose institucijose – tai tikrai yra neatsiejama demokratinio proceso dalis. Ir būtent centrinio banko nepriklausomumas, jau nekalbant apie teisminės sistemos nepriklausomumą, yra respublikos ašys.
– Kai veiki politikoje, turbūt matai visus arba priešais, arba draugais. Dabartiniai valdantieji Jus gali vertinti taip – buvęs Dalios Grybauskaitės štabo vadovas, jos žmogus. Kartais žmonės mąsto taip: čia – mūsų žmogus, o čia – ne mūsų, todėl geriausia turėti savo žmogų, kuris kiekvieną dieną nekeltų nepatogių klausimų.
– Tai – daugiau interpretacijos. Manau, kitos nuomonės turėjimas visą laiką yra stiprybė. Lietuvos banke skatinau tą diskusiją, nes tik taip judi į priekį, tik taip yra progresuojama.
Ekonomika po karantino
– Kas laukia Lietuvos ekonomikos po karantino?
– Mūsų bazinis scenarijus sako, kad šiemet turėtume tikėtis šiek tiek mažesnio negu 10 proc. susitraukimo, kitąmet – panašaus atšokimo, tačiau dabartiniais skaičiavimais, tas atšokimas neturėtų kompensuoti susitraukimo šiemet.
Kol kas prognozės yra daugiau paremtos prielaidomis. Nustebino pirmo ketvirčio Lietuvos duomenys: Statistikos departamentas pranešė, kad pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika vis dar augo. Manau, tai darys įtaką ir metiniams skaičiams.
O balandis, manau, buvo visiška duobė. Sakyčiau, palaukime rudens, tada matysime – dabar ši informacija dar yra labai „nešvari“.
– Dar toji galima antra banga kelia daug klausimų. Vidaus vartojimas turėtų stabilizuotis greičiau, tačiau kaip bus su eksporto rinkomis – neaišku.
– Mūsų prognozė eksportui šiemet – maždaug 14 proc. kritimas. Pastebėčiau, kad tai yra optimistiškiau nei prognozavome kovą.
Su vidaus vartojimu… Remiantis prielaida, kad atlyginimai šiemet turėtų mažėti (mūsų prognozuojamas mažėjimas – tarp 2-3 proc.), vidaus vartojimas neturėtų rodyti stebuklų. Tam tikri „minkštieji“ indikatoriai, kaip, pavyzdžiui, elektros energijos suvartojimo, darbo rinkos stabilizavimasis, žmonių mobilumas nuteikia šiek tiek šviesiau, nei mes prognozavome kovą.
– Ekonomistai sako, kad oficialus nedarbas šiek tiek maskuojamas prastovų.
– Matėme labai didelį apdraustųjų susitraukimą. Mūsų skaičiai rodo, kad apdraustųjų sumažėjimas buvo didesnis nei 30 tūkst. – tai tikrai dideli skaičiai. Vėlgi, gegužės mėnesio duomenys rodo stabilizavimąsi.
– Valdžia dalija pinigus skirtingoms interesų grupėms. Kaip tos pinigų dalybos atrodo Jūsų akimis?
– Be jokios abejonės, reakcija į dabartinę krizę yra kitokia, nes ir galimybės kitokios. Suplanuotos priemonės atrodo įspūdingai. Tačiau panaudojimas – kitas dalykas. Mūsų skaičiavimais, suplanuotų priemonių panaudojimas yra apie 10-12 proc. Dar daug rezervo, bet sutinku, kad nereikėtų visko „pilti“ pinigais – nežinome, kiek iki metų galo dar trūks, ar bus antra, trečia koronaviruso banga.
Tačiau neramina tai, kad nekalbame apie biudžeto korekcijas. Paprasta matematika – valstybės biudžetas, jei gerai atsimenu skaičius, yra apie 10 mlrd. eurų. Jau dabar suplanuotos priemonės – tiek nukreiptos į krizės poveikio mažinimą, tiek nukreiptos į ateitį, į tai, kaip gyvensime po krizės, yra abi po 6,5 milijardo eurų. Jau dabar turime skaičius, potencialiai didesnius nei biudžetas. Kaip tai „eina“ šalia biudžeto, nežinau.
– Finansų ministras sako, kad jei su kiekvienu įstatymo projektu pradėsime koreguoti biudžetą, sprendimų priėmimas truktų mėnesius, sulėtėtų atsakas į ekonominę situaciją. Ar įtikina toks argumentas?
– Tikrai neįtikina. Galima kalbėti apie kokį laikinąjį, krizės biudžetą, kaip papildomą, esantį šalia metinio biudžeto. Manau, tai labiau technikos klausimas.
– Ramūnas Karbauskis sakė, kad norite jiems surišti rankas, kai pasiūlėte peržiūrėti biudžetą.
– Jei gerai prisimenu, prieš prasidedant šiam politiniam ciklui buvo keliama mintis sugrąžinti galios centrą į parlamentą. Manau, biudžetas yra pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu vykdoma parlamentinė kontrolė.
– Jei valdančiojoje daugumoje yra sutarimas, daug balsų…
– Tai dar vienas klausimas, tada kodėl neperžiūrėti biudžeto?
– Nes sprendimai lėčiau bus įgyvendinami…
– Koks dabar yra lėšų panaudojimas lėšų? 10-12 proc. Žinutės nesutampa.
Valstybinis bankas
– Pakalbėkime apie nacionalinį plėtros banką. Ar reikalingas Lietuvai toks dalykas?
– Visą laiką sakėme, kad pirmiausia reikia atlikti kaštų naudos analizę, ir, remiantis faktais, o ne prielaidomis, daryti sprendimus. Biudžeto ir finansų komitetas klausė mūsų nuomonės, mes ją išdėstėme gegužės pradžioje – sudėliojome, kokie žingsniai galėtų būti atlikti.
Mes esame tik prižiūrėtojai. Mes – neutralūs.
Vis dėlto, pirmiausia reikia apsispręsti, apie ką kalbame. Dabar, matydamas Seimo nutarimo projektą, matau tokį mišrūną – iš vienos pusės tai yra Nacionalinė plėtros įstaiga, tarsi INVEGA, tarsi Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, tik didesnis, veiktų plačiau, skolintų pats, o ne per finansų tarpininkus.
Iš kitos pusės matau universalaus komercinio banko užuomazgas – kalbama apie smulkaus, vidutinio verslo kreditavimą rajonuose, apie tam tikrų finansinių paslaugų teikimą gyventojams. Pirmiausia reikia apsispręsti dėl modelio, ir, priklausomai nuo to, apie ką kalbame, atitinkamai dėlioti kitus žingsnius.
– Yra manančių, kad ši idėja skirta mobilizuoti nepatenkintą bankininkais, bankų įkainiais, elektoratą, nes visi supranta, kad per porą mėnesių niekas benko nepadarys.
– Manome, kad jei kalbame apie tokį reikšmingą dalyką, tai jam reikia platesnės diskusijos. Tai turėtų išeiti už vieno politinio ciklo ir vienos politinės jėgos ribų.
– Dažnai argumentuojama, kad bankų rinka yra nepakankamai konkurencinga.
– Tai yra faktas. Bus dar vienas bankas, sudarys konkurenciją, bet jis turės konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir esami bankai.
Pasaulio ekonomika
– Pasaulio ekonomikos ateitis piešiama su dramos gaida. Kaip tai vertinate?
– Kad nuosmukis yra didžiausias – faktas. Klausimas, kada prasidės „atšokimas“. Kol kas informacija, kurią mes gauname, yra labai dviprasmiška.
Pavyzdžiui – kredito portfelis. Taip, kredito srautas krito, ypač krito balandį. Dabar matome tam tikrą stabilizavimąsi. Užklausų skaičius, ypač dėl būsto paskolų, yra didesnis nei buvo iki karantino. Kai kalbiesi su atskirais verslo segmentais, tai vieniems – geriausi metai, kitiems ne.
– Anksčiau bankai skelbė, kad galima kreiptis dėl paskolų atidėjimo. Kelias savaites lyg ir buvo suintensyvėjęs prašymų skaičius, paskui sitaucija stabilizavosi. Atsimename 2008-2009 metus, kai blogų paskolų kiekis rekordiškai šoko.
– Vaizdas visiškai kitoks, nei buvo 2008 – 2009 metais – kiekvieną savaitę pasimatuojame temperatūrą. Pavyzdžiui, vienas didžiųjų bankų pranešė, kad dėl paskolų atidėjimo kreipėsi tam tikras skaičius įmonių. Bankas priėmė sprendimus, kad paskolas atideda, tačiau penktadalis iš įmonių jau už savaitės grįžo, sakydami, kad susitvarkys patys.
– Ar bankai tapo atsargesni? Kaip keičiasi galimybės gauti kreditą?
– Reikėtų žiūrėti finansavimo sąlygų pokyčius. Kalbant apie kredito kainą – palūkanų didėjimą, tai jis buvo prasidėjęs prieš porą metų, o praeitų metų viduryje sustojo. Per krizę bent jau palūkanų normos padidėjimo mes tikrai nematome.
Atsargesnį elgesį matome su nuosavų lėšų poreikiu – vadinamuoju įkeičiamo turto ir paskolos santykiu. Čia matome pokyčių – bankai reikalauja didesnio pradinio įnašo. Manau, kredito apimčių mažėjimas pirmiausia susijęs su paklausos sumažėjimu.
– Kas gali būti su palūkanomis ateityje?
– Jei ekonominė situacija drastiškai nesikeičia, tada nematau priežasčių, kodėl kainos turėtų didėti. Papildomų, neprognozuojamų, rizikų neatsiranda, centrinių bankų pinigų kaina yra žemumose, todėl namatau priežasčių, kodėl palūkanos turėtų didėti.
