Lenkai džiūgauja. Žaliosios energetikos naujienoms skirtas portalas gramwzielone.pl skelbia, kad Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis“ pradėjo vėjo energijos parko statybos darbus.
Jie vyksta maždaug pusšimtis kilometrų nuo Gdansko įlankos esančioje Pomeranijos vaivadijoje.
Į teritoriją, apimančią dvi savivaldybes, Dzežgonio ir Senojo Targo, jau pradėtos gabenti vėjo turbinų dalys.
Montuoja turbinas
Instaliuojamų vėjo jėgainių pajėgumas sudarys 94 MW.
Iš viso tai bus 29 vėjo sukamos turbinos, kurios, kaip tikimasi, per metus gamins 300 GWh energijos. Tiek jos pakanka per metus elektros energija aprūpinti maždaug 75 tūkst. namų ūkių.
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kovą, prieš pat paskelbiant karantiną, pranešė, jog Europos investicijų bankas (EIB) suteikė 258 mln. zlotų (apie 60 mln. eurų) paskolą „Ignitis“ grupės antrinės bendrovės „Ignitis Renewables“ valdomai įmonei „Pomerania Wind Farm“. Šie pinigai padengs 47 proc. projektui reikalingų investicijų.
Anot gramwzielone.pl, vėjo jėgainių gaminama elektros energija kainuos po 214,98 Lenkijos zloto (48,11 euro) už megavatvalandę. Būtent tokia kaina buvo nustatyta projekto aukcione.
Anot portalo, Pomeranijos vėjo jėgainių parke vėjo turbinos turėtų būti paruoštos eksploatuoti iki rugpjūčio pabaigos. Paleisti jėgaines planuojama kitų metų pavasarį.
Pomeranijos vėjo jėgainių parkas bus vienas didžiausių Lenkijoje. Portugalų investuotojų Margonino regione 2006-aisiais pastatyto parko pajėgumas siekia 120 MW ir kol kas yra didžiausias kaimynų valstybėje.
„Ignitis“ 2019 m. įsigijo Pomeranijos vėjo jėgainių parko projektą iš Ispanijos bendrovės IGE.
„Pernai lietuviai paskelbė, kad jie pasitraukė iš kito vėjo jėgainių projekto Lenkijoje, kurio pajėgumas turėjo siekti 50 MW“, – užsiminė portalas.
Sureagavo skaudžiai
Vis dėlto žinios apie „Ignitis“ investicijas užsienio valstybėse ne visus verčia džiūgauti.
Pasak Lietuvos elektros energetikos asociacijos tarybos pirmininko Audriaus Endzino, tris mėnesius užsitęsęs karantinas privertė suvokti, jog nepertraukiamas elektros tiekimas yra būtinybė. Žmonės visoje Lietuvoje privalėjo dirbti nuotoliniu būdu, taigi jiems buvo būtinas internetas, o kartu – ir elektra.
„Vidaus elektros tinklo patikimumui būtina skirti prioritetą – iš namų dirbantys žmonės moka mokesčius, užtikrina biudžeto pajamas. Tačiau tinklui atnaujinti nuolat trūksta investicijų. Tai reiškia, jog jis vis labiau nusidėvi, didėja ir avarijų tikimybė“, – sakė A.Endzinas.
Pasak jo, užuot sutvarkius ir modernizavus tinklą ir užtikrinus, kad prie jo būtų galima prijungti visas namų ūkių saulės jėgaines, pinigai keliauja iš Lietuvos.
„Nesame prieš investicijas, bet manome, kad pirmiausia reikia susitvarkyti savo kieme. Juolab kad gamtos anomalijų vis daugėja – daugėja tinklo avarijų, per kurias nutrūksta elektros tiekimas. Visa tai mūsų šalies ekonomikai brangiai kainuoja. O kokia nauda Lietuvai iš investicijų į kitų šalių elektros pajėgumus?
Gerai, jei tokia yra susitarimo dėl sinchronizacijos su ES tinklais kaina. Bet šių investicijų mokesčiai bus mokami svetur, be to, visą laiką išlieka valiutų rizika. Tai kur nauda? Vargu ar įmonės gauti dividendai atiteks vidaus tinklo avarijų generuojamiems nuostoliams padengti“, – kalbėjo A.Endzinas.
Tikisi dividendų
Pasak „Ignitis“ atstovo Artūro Ketleriaus, tai, kad vėjo parko projektas Lenkijoje yra perspektyvus, patvirtina ne tik EIB skirtas finansavimas.
„Šis projektas laimėjo Lenkijoje aukcioną ir turi garantuotą maždaug 48 eurų už megavatvalandę skatinamąjį tarifą 15-ai metų. Gaunamos lėšos grįš į „Ignitis grupę“ ir bus investuojamos į kitus projektus, taip pat ir į plėtrą Lietuvoje.
Be to, investicijos į atsinaujinančią energetiką ar tarptautinę plėtrą niekaip nemažina investicijų į infrastruktūrą Lietuvoje.
Mūsų šalyje į elektros skirstymo infrastruktūrą investuoja bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO), kuri investicijas dengia iš vartotojų mokamo elektros tarifo, o plėtra Lenkijoje vykdoma iš kitų – komercinės veiklos lėšų“, – paaiškino A.Ketlerius.
Jo teigimu, tolimesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra reikš ir daugiau investicijų Lietuvoje. Pavyzdžiui, „Ignitis grupė“ ruošiasi vėjo jėgainių parko statybai netoli Mažeikių.
„Investuojama yra ir į kitų valstybių atsinaujinančios energetikos projektus. Tai ne tik užtikrina aplinkai palankios energijos gamybą, bet ir garantuos valstybei grąžą per dividendus“, – sakė A.Ketlerius.
Pasak ESO atstovo Tomo Kavaliausko, iki šiol 2020-ųjų investiciniai projektai vykdomi taip, kaip suplanuota – investicijos nukreipiamos tikslingai į tas elektros tinklo vietas, kuriose pasiekiama didžiausia nauda.
„Šiuo metu yra derinamas naujas 10 metų investicijų planas. Norime išsiaiškinti visų suinteresuotų šalių – klientų, rangos organizacijų, savivaldos ir kitų institucijų pozicijas.
O kol kas šiems metams ESO nėra gavusi papildomų lėšų. Lietuvos energetikos agentūra žada skelbti dar vieną kvietimą elektros skirstomųjų tinklų modernizavimo ir plėtros projektams finansuoti. Kada tai įvyks, dar nežinome“, – sakė T.Kavaliauskas.
