Beveik visose „Nord Pool“ biržos prekybos vietose, įskaitant Baltijos šalis, vidutinės mėnesio elektros energijos kainos birželį, palyginus su gegužės mėnesiu, išaugo.
Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktoriaus Martyno Gigos, kainų pokyčiams Baltijos šalyse turėjo įtakos energijos srautų apribojimai.
„Birželį Baltijos šalyse užfiksuoti mažesni energijos srautai iš kaimyninių valstybių. Tai lėmė „NordBalt“ jungties tarp Švedijos ir Lietuvos atjungimas, „Estlink“ turimos jungties pajėgumų sumažėjimas dėl kasmetinės priežiūros darbų bei perdavimo sistemos gedimas Latvijoje“, – teigia M. Giga.
Šiaurės šalių elektros energijos rinkoje kainų svyravimams didelę įtaką ir toliau darė hidrologinės situacijos pokyčiai.
„Šiltesni orai regione lėmė intensyvesnį sniego tirpimą Švedijoje ir Norvegijoje, kur vandens srautas, lyginant su geguže, išaugo daugiau nei dvigubai ir buvo vidutiniškai 62 proc. didesnis už birželio normą. Dėl to vandens rezervuarų užpildymo lygis per mėnesį padidėjo nuo 46,3 proc. iki 72,9 proc. Tai savo ruožtu ir toliau skatino didelius gamybinius pajėgumus Šiaurės šalių hidroelektrinėse“, – sako M. Giga.
Pasak „Elektrum Lietuva“ vadovo, Šiaurės ir Baltijos šalyse esančių vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai birželį, lyginant su geguže, sumažėjo 11 proc., o turimas atominių elektrinių pajėgumas išliko mažesnis nei įprastai.
Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas birželį, lyginant su 2019 m. birželiu, sumažėjo 5 proc. iki 1 987 GWh: Lietuvoje vartojimo apimtys mažėjo 5 proc. iki 908 GWh, Latvijoje – 4 proc. iki 527 GWh, o Estijoje – 3 proc. iki 551 GWh.
Sumažėjus pajėgumų srautams ir importui iš kaimyninių šalių, bendra elektros energijos gamyba Baltijos šalyse, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 16 proc. iki 1 213 GWh. Latvijoje pagaminta 476 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei gegužę. Lietuvoje gamyba augo 16 proc. iki 426 GWh, o Estijoje – net 28 proc. iki 311 GWh.
Birželį Baltijos šalyse pagaminta 61 proc. visos suvartotos elektros energijos. Latvijoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 90 proc., Estijoje – 56 proc., o Lietuvoje – 47 proc.
