„Apie penktadalis apklaustųjų jaustųsi saugiai grįžę prie didelių renginių maždaug 2-3 mėn. po karantino pabaigos, o kelionėms į užsienį daugumai saugus terminas siekia kelis mėnesius ar net pusę metų.
Kita vertus, maždaug trečdalis neatmetė galimybės poilsiauti užsienyje vos atšaukus karantiną, nors saugiai dėl to nusiteikusių perpus mažiau – tai rodo, kad dalis ketina poilsiauti užsienyje net ir jausdami tam tikrą riziką“, – sakė „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Alicija Miliauskienė.
Po karantino gyventojai neketino ilgai atidėlioti ir apsilankymo kirpyklose.
„Du trečdaliai gyventojų kirpyklose saugiai ir patogiai sakė jaustųsi iškart po karantino arba ne vėliau kaip per mėnesį. Panašiai ir su kelionėmis po Lietuvą (62 proc).
Beveik kas antras greičiau nei per mėnesį sakė jaustųsi saugiai ir kavinėse ar restoranuose. O apie 5 iš 10 per artimiausią mėnesį saugiai jaustųsi ir drabužių ar kt. parduotuvėse, panašiai ir kinoteatre“, – pastebi ekspertė.
Saugiau jaučiasi kavinėse
Tuo tarpu grįžti į biurą ar ofisą atrodė mažiau saugu nei į kavines ar restoranus, be to, dėl grįžimo į ofisą beveik pusė apklaustųjų atsakė nesantys tikri, kada bus saugu.
„Panašu, kad kavinės ir restoranai apie prevencijos priemones komunikuoja daugiau nei kai kurie darbdaviai savo darbuotojams, nesant informacijos, daugiau erdvės netikrumui“, – sakė rinkos tyrimų vadovė.
Įprato prie dezinfekcijos
Saugiai ir patogiai jaustis grįžtant į įprastinį gyvenimą žmonėms kol kas labiausiai padeda dezinfekcija – patalpų ir priemonių.
„Prekybos tinklai, gydymo įstaigos, kitos klientus ar lankytojus aptarnaujančios vietos skyrė daug dėmesio dezinfekcijai. Būtent ši priemonė kol kas labiausiai suteikia žmonėms saugumo jausmą – žinojimas, kad jų lankomos vietos reguliariai dezinfekuojamos. Nedaug šiai priemonei nusileistų ir skiepai, jeigu tokie būtų išrasti – jie saugiau padėtų jaustis grįžtant prie įprastinės veiklos beveik 40 proc. gyventojų“, – sakė A. Miliauskienė.
„Kantar“ ekspertės teigimu, beveik trims iš dešimties gyventojų saugumą suteiktų įspėjimo sistema, pranešanti apie kontaktą su sergančiu Covid-19, pvz. speciali telefono programėlė, kurią šalyje svarstoma diegti ir bandyti jau rugpjūtį. Jai labiausiai palankus 18-24 m. jaunimas (41 proc.).
„Taip pat pastebima, jog pasikliaujama valdžios veiksmais – daugiau nei kas ketvirtam saugiai jaustis pakanka nacionaliniu mastu panaikinus apribojimus. Vis dėlto, nemaža gyventojų dalis savo saugumą sieja su prevencijos tąsa: ketvirtadalis jaustųsi saugiai, jeigu būtų tęsiama socialinė distancija, penktadalis – toliau privalomai dėvint kaukes.
Beveik antra tiek jaustųsi saugūs, jei kiekvienas asmuo būtų reguliariai tikrinamas dėl Covid-19. Visa tai rodo, kad gyventojai palankiai žiūri į prevencinių priemonių tęstinumą“, – sakė „Kantar“ ekspertė.
Anot „Kantar“ tyrėjų, visuotinį reguliarų gyventojų testavimą labiausiai palaiko ne tik jaunimas (33%, t.y. beveik dukart daugiau nei šalies vidurkis), bet ir vyresnio amžiaus žmonės (55-64 m. amžiaus, 29%).
Būgštauja dėl antros bangos
Aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų jaudinasi dėl antros koronaviruso bangos, tačiau kol kas nerimas santūrus.
„Didžioji dalis apklaustųjų šiek tiek jaudinasi dėl to, kad gali kilti antroji koronaviruso banga, tačiau kol kas itin susirūpinusių yra apie 12 proc.
Didesnis nerimas būdingas žmonėms, kurie per pirmąją bangą nukentėjo finansiškai ir tie, kurie savo piniginę padėtį šiaip vertina prastai; taip pat šiek tiek labiau susijaudinę yra senjorai. Tačiau ir visiškos ramybės nesijaučia – atsipalaidavę dėl antrosios bangos rizikos yra tik mažiau nei penktadalis gyventojų“, – sakė A. Miliauskienė.
Jos teigimu, jau kovo pradžioje 31 proc. gyventojų nurodė patyrę pajamų sumažėjimą dėl koronaviruso, birželio pradžioje tokių buvo 35 proc.
„Nenuostabu, kad finansinis ligos aspektas jaudina gyventojus kone labiau nei sveikatos – šalyje ligą patyrė apie pusę procento gyventojų, kai tuo tarpu finansines pasekmes pajuto mažiausiai trečdalis“, – reziumavo „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Alicija Miliauskienė.
