Toli net ir aukščiausiems šalies vadovams
Birželio pabaigoje LRT pristatė metinę veiklos ataskaitą, kurioje buvo paviešinti ir LRT vadovybės atlyginimai bei kiti skaičiai, susiję su sumomis, kurios LRT pasiekia valstybės pagalbos forma.
Didžiausia suma 2019 m. skirta Interneto departamento vadovo atlygimui, kuris, neatskaičius mokesčių, per metus siekė 121 tūkst. 665,87 euro. Šią sumą sudarė 62 tūkst. 208,87 euro bazinio atlyginimo ir 59 tūkst. 457 eurai išmokų iš komercinių lėšų.
99 tūkst. 439,18 euro, neatskaičius mokesčių, per praėjusius metus uždirbo LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas. Jo bazinis atlyginimas sudarė 61 tūkst. 744,61 euro ir 37 tūkst. 694,57 euro, gautų išmokų iš komercinių lėšų.
Kaip naujienų portalui lrytas.lt nurodė LRT atstovai, komercinės lėšos – tai pajamos, gautos iš kultūrinės, šviečiamosios, socialinės informacijos pranešimų, patalpų nuomos, produkcijos sublicencijų, pardavimo, technikos nuomos ir kt.
LRT generalinei direktorei išmokėta šiek tiek kuklesnė suma – per metus iki mokesčių uždirbo 70 tūkst. 394,86 euro: 64 tūkst. 623,34 euro bazinio atlyginimo ir 5 tūkst. 771,52 eurų išmokos iš komercinių lėšų. Palyginimui: 2019 m. paskutinį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 1358,6 euro.
Šalies prezidento Gitano Nausėdos mėnesio alga šiuo metu – 5856 eurai, atskaičius mokesčius, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio – 3065 eurai, premjero Sauliaus Skvernelio – 3385 eurai „į rankas“.
Turi koreguotis alyginimus patys
Seimo narys Kęstutis Glaveckas teigė, kad kitų televizijų vadovai tikrai negauna tokių atlyginimų, nes turi išsilaikyti iš savo pajamų bei reklamos.
„Kitos televizijos negauna dotacijų iš valstybės. Sunku pasakyti, ar tokie dideli atlyginimai proporcingi atliktam darbui. Kažkas turėtų, tai pamatuoti. Jie smarkiai išsiskiria iš visų kitų informavimo priemonių. Iš vienos pusės atrodo, kad valstybė smarkiai proteguoja ir sąlyginai stipriai vertina viešąjį transliuotoją.
Kitiems, privatiems transliuotojams valstybė nepadeda ir konkurencinės sąlygos tampa labai skirtingos. Man tai nelabai patinka. Mūsų valstybėje privačios ir valstybinės nuosavybės turėtų būti lygios ir negali būti priešinamos viena su kita. O čia išeina, kad LRT atlyginimai gerokai skiriasi nuo kitų valstybės tarnautojų. Tokios situacijos būti neturėtų“, – įsitikinęs K.Glaveckas.
Pasak parlamentaro, tokiais atlygiais gali pasigirti nebent privataus sektoriaus atstovai, nes jie gyvena iš pajamų bei reklamos pardavimo.
„Jei turi didelius pelnus, natūralu, kad jie gali disponuoti kur kas didesnėms algomis. Kai yra viešas transliuotojas, jis turi orientuotis į viešų finansų būklę ir lygmenį apmokant darbą. Tai reikalauja korekcijų, tik klausimas, kokio dydžio bei kokiu mastu“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė K.Glaveckas.
Norint, kad situacija keistųsi, K.Glaveckas patarė pačiai televizijai pasikoreguoti savo algas. Visi LRT tarybos nariai esą galėtų priimti sprendimus sumažinant algas. Šiuo metu pastebimas per didelis skirtumas.
„Nemanau, kad Seimas turėtų nustatinėti mažesnius atlyginimus, nes būtų kišimasis. Patys, visų pirma, turėtų susimažinti atlyginimus ir tai turėtų paraginti padaryti visi kiti viešųjų finansų rinkos dalyviai. Nekuklūs atlyginimai...“ – apibendrino K.Glaveckas.
Reikia kuo daugiau viešumo
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sako, kad dabartinę situaciją vertinti sudėtinga. Jis mano, kad ateityje įstatymu reikėtų įvesti algų proporcijas.
„LRT išlaikoma iš mokesčių mokėtojų ir jų biudžetas yra nuolat augantis. Tas augimas nueina į kokybiškesnį laidų viešinimą ar į vadovų algų didinimą? Pasižiūrėjus į dabartinę situaciją, susidaro vaizdas, kad nueina tik į tam tikro rato žmonių algų didėjimą. Tikslas turėtų būti programų, laidų kokybė ir kiekis, jų viešinimas.
Kyla klausimas, ar biudžeto didėjimas duoda valstybei bei žmonėms naudos? Aukščiausi šalies vadovai neturėtų uždirbti mažiau. Panašių situacijų yra ir kitose valstybinėse įmonėse, pavyzdžiui, „Lietuvos pašte“. Jų vadovų algos dvigubai didesnės negu ministrų. Kam tada dirbti ministru ar premjeru – geriau eiti į valstybinę įmonę ir ten uždirbti gerokai geresnius atlyginimus“, – lygino V.Ąžuolas.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas mano, kad reikia kuo daugiau viešumo, kad situacija keistųsi. Jis teigė, kad šiai dienai viešumas yra geriausias vaistas šiems dalykams. Žmonės, pamatę ir sužinoję apie tokią situaciją, diskutuos dar plačiau.
V.Ąžuolas sako, kad jeigu politikai bandytų peržvelgti LRT atlyginimų fondus ar finansavimą, jie būtų iš karto apkaltinti, kad kišasi į žiniasklaidą ir nori ją užgrobti. Kai tai paviešinama, žmonės pamato, kokia yra realybė su atlyginimais.
„Ankstesnės partijos biudžetą buvo prisirišę prie tam tikrų rodiklių. Dabar išeina, kad mūsų valstybės ekonomika auga ir kartu auga LRT biudžetas. Nors logikos tame išvis nėra. Palyginti su praėjusiais metais, jų biudžetas padidėjo apie 5–6 milijonus. Ką visuomenė gavo geriau iš transliuotojo už papildomus pinigus?
Vien jau tai stebina, kad privačių televizijų biudžetai – dvigubai mažesni. Turint tiek pinigų ir palyginus su kitomis televizijomis, kyla klausimas, ar tie pinigai naudojami pagal paskirtį? Ar jie nueina tik į vadovybės algų didinimą?“ – klausė V.Ąžuolas.
Gali pavydėti net ir IT įmonių vadovai
Vilniuje veikiančios informacinių technologijų įmonės „Futureit“ vadovas Robertas Stankevičius teigė, kad jų įmonėje atlyginimų vidurkis, neatskaičius mokesčių, siekia 2300 eurų. Išgirdęs, kiek uždirba LRT vadovai, teigė, jog tai – visiškas kosmosas.
„Nors mūsų įmonė nėra didelė, tačiau šioje srityje dirbame nemažai laiko, taip pat turime partnerių – didesnių įmonių. Galiu pasakyti, kad IT įmonių vadovai pretenduoja į perpus mažesnę sumą, bet tikrai ne tokią išpūstą [kokią gauna LRT].
Reikia audito, norint išspręsti LRT atlyginimų situaciją. Ką daro ten tie vadovai, kokias funkcijas atlieka? Apskritai, tai juk ne IT kompanija ir vadovų atsakomybės, atsižvelgiant į atlyginimą, turėtų būti baisiai didelės, kad mokėtų tokius atlyginimus“, – kalbėjo R.Stankevičius.
Tuo metu „Baltic Salary“, atliekanti atlygio ir HR politikos tyrimus Lietuvoje, pastaruosius dvejus metus stebėjo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) vadovų atlyginimus.
Šios įmonės vadovas Povilas Blusius sako, kad vidutinis vadovų atlyginimas IT privačiose įmonėse siekia apie 80–90 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.
„LRT įmonės IT vadovas, galima teigti, uždirba gan daug, palyginti su vidutiniu atlyginimu. Reikėtų, aišku, įvertinti, kokią pridėtinę vertę kuria įmonė. Taip pat reikėtų įvertinti, už kiek žmonių vadovas tiesiogiai atsakingas ir kokia visuomenei iš to vertė.
Pandemijos metu daugumai įmonių pardavimai sumažėjo, todėl atlyginimai darbuotojams buvo „apkarpyti“. Atlyginimai nebuvo didinami, kaip buvo planuota, ir įmonių biudžetai nekito į teigiamą pusę“, – aiškino P.Blusius.
P.Blusius pasakojo, kad kai kurios privačios IT įmonės dirba su užsienio kapitalu. Jų vadovų atlyginimai būna panašūs arba dvigubai didesni, palyginti su LRT Interneto departamento vadovo, tačiau su užsienio kapitalu dirbantys vadovai turi daug didesnių atsakomybių ir atsakingi ne už vieną šalį.
Palyginti algų nesiryžo
LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė teigė, jog LRT generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojo atlyginimą nustato LRT taryba.
„Atlyginimai nesikeitė 2018 metais pradėjus dirbti naujai LRT vadovų komandai.
Pradėjus darbą naujai vadovų komandai, buvo priimtas sprendimas sustiprinti svarbias LRT veiklos sritis, paskiriant į jas reikiamas kompetencijas turinčius vadovus.
To nebūtų įmanoma pasiekti neįvertinus tokio lygmens specialistų atlyginimų tendencijas šalyje ir nepasiūlius konkurencingo atlyginimo. Norime atkreipti dėmesį, kad viešai nurodomi atlyginimai yra pateikiami prieš mokesčius“, – komentavo R.Putnikienė.
Ji gyrėsi, kad LRT pasiekti rezultatai esą rodo, jog sprendimas ieškoti stiprių specialistų-vadovų, kurie atneštų į organizaciją jau sukauptą patirtį, gebėtų suformuoti stiprias specialistų komandas ir imtis ambicingų užduočių, pasiteisino.
„Pernai LRT ne tik sėkmingai vykdė savo misiją, bet ir didino auditoriją tiek tradicinėje žiniasklaidoje, tiek interneto ir pirmą kartą istorijoje Lietuvos gyventojų buvo įvertinta kaip moderniausia žiniasklaidos grupė.
LRT Interneto departamento vadovas atsakingas ne tik už IT, bet ir už naujienų portalo auginimą (lyginant 2018 ir 2019 m. portalo LRT.lt auditorija išaugo dukart), mediateką, didžiulius LRT archyvus“, – atsakė R.Putnikienė.
Vis tik „Baltic Salary“ tyrimo LRT įvertinti negalėjo, motyvuojant tuo, kad su juo esą nėra susipažinę, todėl negali pakomentuoti jame vertintų vadovų atsakomybės apimties ir už ją mokamo atlygio.
