Lietuvos ekonomika, paveikta pandemijos sukeltų pasekmių, antrąjį ketvirtį susitraukė 5,1 proc.
Daugelis į vidaus rinką orientuotų sektorių atsitiesia sparčiai, o kai kurie net viršija iki pandemijos buvusį lygį.
Kaip pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, natūralu, kad internetinė prekyba paskelbus karantiną šovė į viršų. Tačiau, net irnormalizavusis įprastai prekybai, internetinė negrįžo ten, kur buvo. Net ir kažkiek nukritę mastai vis dar daro įspūdį: jie vis dar 50 proc. didesni, nei buvo prieš metus.
Eksporto skaičiai neramina
Tačiau eksportuotojų nuotaikas temdo itin didelis neapibrėžtumas.
„Lietuvos prekių eksporte metinis lėtėjimas – didžiausias nuo 2010 metų. Kalbant apie vidutinio laikotarpio ekonominę perspektyvą, apie prekių importo-eksporto balansą, investicinių prekių importas mažėja. Tai sako, kad įmonės nėra užtikrintos dėl ateities, dėl to yra pristabdžiusios investicinių prekių įsigijimą. Tai ateityje gali paveikti gamybos apimtis“, – komentavo V.Vasiliauskas.
Mažėja daugelio prekių grupių prekių eksportas, o didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukio lemia medienos ir jos gaminių, mašinų ir įrenginių bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.
Prekių importas krinta dar sparčiau nei eksportas. Balandžio mėn. importo metinis nuosmukis siekė 29 proc., o gegužės mėn. jis dar pagilėjo iki 34 proc., ir tai kelia klausimų dėl ekonomikos augimo ateityje.
Anot V.Vasiliausko, naujausias BVP rezultatas patvirtino – dėl pandemijos šoko ankstesnis ketvirtis šalies ekonomikai buvo giliausia duobė nuo 2009 m. finansų krizės.
„Kiti operatyviau ekonomikos temperatūrą pamatuojantys rodikliai atskleidžia, kad šiuo metu didelė dalis ūkio sektorių iš duobės jau arba beveik išsiropštė. Vis dėlto neapibrėžtumas, ypač eksporto rinkose, tebėra itin didelis, atsigavimas yra labai nevienodas ir trapus, tad ekonomikos skatinimo priemones turime taikyti preciziškai tiksliai ir apgalvotai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
Bendras pirmojo pusmečio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis sudarė –5,4 proc. V.Vasiliauskas aiškino: tai reiškia, kad pirmąjį ketvirtį ji smuko 0,3 proc. punkto, o antrasis ketvirtis pridėjo dar daugiau nei 5 proc.
Ekonominį nuosmukį įvairūs sektoriai išgyveno skirtingai.
Juodžiausią mažmeninei prekybai balandžio mėnesį labiausiai karantino apribojimų paveikta maitinimo ir gėrimų tiekimo (barai, kavinės, restoranai) veikla susitraukė 70, o tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba krito 72 proc.
Gegužės mėn. mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pradėjo atsigauti, o birželio mėn. jau grįžo į lygį, buvusį iki karantino. Vis dėlto kai kurių sektorių, pavyzdžiui, maitinimo ir gėrimų tiekimo pardavimai vis dar maždaug ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus.
„Sodros“ fiksuojami darbuotojų skaičiaus pokyčiai rodo, kad nuo birželio mėn. sparčiai atsigauna vienas labiausiai per pandemiją nukentėjusių ir sezoniškumo veikiamas apgyvendinimo sektorius, daugėja darbuotojų prekyboje, statyboje, pramogų ir poilsio sektoriuose.
Kai kurie sektoriai vis dar neatsigauna
Tačiau yra veiklų, kuriose padėtis negerėja. Kovo–balandžio mėn. apdirbamosios gamybos darbuotojų skaičius smarkiai sumažėjo, o vėliau nesikeitė, t. y. neatsigavo.
Panašios tendencijos buvo ir daugelyje verslas–verslui priklausančių paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, verslo aptarnavimo ar profesinių paslaugų (rinkodaros, apskaitos, teisės, konsultavimo, inžinerijos, architektūros).
Darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų.
Birželį fiksuotas atlyginimų augimas – jis pasiekė ikikarantininį lygį. Vis dėlto V.Vasiliauskas pabrėžė, jog tai gali būti susiję su sveikatos, švietimo sektorių viešaisiais finansais ir per karantiną buvusia pauze. Kad būtų galima daryti konkretesnes prognozes, anot Lietuvos banko vadovo, reikėtų palaukti rudens.
Iki pandemijos atlyginimai daugumoje veiklų augo apie 9–10 proc., kovo–gegužės mėn. augimas buvo sulėtėjęs iki 3–5 proc.
