„Mokesčių mokėtojas, teikdamas duomenis VMI, nurodė, kad iš verslo partnerių Belgijoje per tam tikrą laikotarpį įsigijo automobilių už daugiau nei 931 tūkst. eurų. Pagal mokesčių administratoriui pateiktus dokumentus, įsigyti automobiliai buvo apmokestinti taikant specialią naudotų automobilių PVM schemą, kai šis mokestis skaičiuojamas nuo maržos – skirtumo tarp automobilio pardavimo ir įsigijimo kainos.
Kilus įtarimams, kad bandoma išvengti dalies PVM mokėjimo, specialistai pagalbos kreipėsi į Belgijos Karalystės mokesčių administratorių dėl duomenų pateikimo“, – apie atvejį sakė Kauno apskrities VMI viršininkė Judita Stankienė, pažymėdama, kad minėtą schemą gali taikyti PVM mokėtojai, kurie tiekia iš ES valstybės narės įsigytus automobilius, toje šalyje apmokestintus taikant tokią pačią schemą.
Iš Belgijos gauta informacija parodė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojo įsigyti automobiliai, priešingai nei nurodė įmonės atstovai, buvo apmokestinti taikant 0 proc. PVM tarifą. Tai reiškia, kad Kauno įmonė, parduodama iš Belgijos įsigytus automobilius, juos turėjo apmokestinti PVM skaičiuojant nuo visos automobilių vertės, o ne nuo maržos. Duomenys iš Belgijos Karalystės įmonės atstovams nepaliko kitos išeities, kaip patikslinti PVM deklaracijas ir į valstybės biudžetą papildomai sumokėti beveik 93 tūkst. eurų PVM.
Naudotų automobilių ir dalių jiems prekybos bei remonto sektorius ir šiais metais išlieka vienu iš VMI prioritetų. Specialistų sukaupta patirtis rodo, kad sektoriuje dažnai linkstama slėpti pajamas automobilius parduodant už mažesnę nei reali kainą, dalis sandorių sudaromi neoficialiai arba baigiami pasirašant vadinamąjį „kauferį“, kuriamos įvairios PVM grobstymo schemos.
