Klaipėda pradeda amžiaus statybą – dėl jos ilgam uždarys gyventojų pamėgtą pasivaikščiojimų vietą

Melnragėje susirinkęs Lietuvos jūrų ir sausumos transporto sektoriaus elitas iškilmingai paskelbė „amžiaus statyba“ vadinamo projekto pradžią – užsimota per trejus metus rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) įplaukos kanalą nuo bangų apsaugančius bangolaužius.

 Rekonstruojamas molas kurį laiką bus neprieinamas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Rekonstruojamas molas kurį laiką bus neprieinamas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos jūrų uosto laivybos kanalas.<br> S.Rezgevičiaus nuotr.
Klaipėdos jūrų uosto laivybos kanalas.<br> S.Rezgevičiaus nuotr.
 Pietinis molas irgi bus laikinai uždarytas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Pietinis molas irgi bus laikinai uždarytas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Šiaurinis uosto bangolaužis – pėsčiųjų promenada.<br> G.Pilaičio nuotr.
Šiaurinis uosto bangolaužis – pėsčiųjų promenada.<br> G.Pilaičio nuotr.
Šiaurinis jūrų uosto bangolaužis.<br> G.Pilaičio nuotr.
Šiaurinis jūrų uosto bangolaužis.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir rangovai pasirašė sutartį dėl bangolaužių rekonstravimo.<br> KVJU nuotr.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir rangovai pasirašė sutartį dėl bangolaužių rekonstravimo.<br> KVJU nuotr.
 Šiaurinis jūrų uosto bangolaužis.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šiaurinis jūrų uosto bangolaužis.<br> G.Pilaičio nuotr.
Melnragės pajūryje – bangolaužių rekonstravimo projekto startas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Melnragės pajūryje – bangolaužių rekonstravimo projekto startas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Svečiai pėdino į iškilmes per smėlį nutiestu taku.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Svečiai pėdino į iškilmes per smėlį nutiestu taku.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Pietinis jūrų uosto bangolaužis.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Pietinis jūrų uosto bangolaužis.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Kitoje įplaukos pusėje dunkso pietinis molas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Kitoje įplaukos pusėje dunkso pietinis molas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Pietinis uosto molas – ilgesnis ir platesnis.<br> G.Pilaičio nuotr.
Pietinis uosto molas – ilgesnis ir platesnis.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šiaurinis bangolaužis pritaikytas žmonėms.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šiaurinis bangolaužis pritaikytas žmonėms.<br> G.Pilaičio nuotr.
Susisiekimo ministras J.Narkevičius ir KVJU direkcijos vadovas A.Latakas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Susisiekimo ministras J.Narkevičius ir KVJU direkcijos vadovas A.Latakas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Įmonės „Vakarų krova“ vadovas Gediminas Rimkus.<br> G.Pilaičio nuotr.
Įmonės „Vakarų krova“ vadovas Gediminas Rimkus.<br> G.Pilaičio nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M.Bartuška ir politikas A.Vaitkus.<br> G.Pilaičio nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M.Bartuška ir politikas A.Vaitkus.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Iškilmės Melnragės pajūryje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Iškilmės Melnragės pajūryje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Iškilmės Melnragės pajūryje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Iškilmės Melnragės pajūryje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros direktorius B.Petrauskas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros direktorius B.Petrauskas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Dalyviai stengėsi bendrauti saugiu atstumu.<br> G.Pilaičio nuotr.
Dalyviai stengėsi bendrauti saugiu atstumu.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Rangovai pasisakė nuotoliniu būdu.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Rangovai pasisakė nuotoliniu būdu.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Dalyvių veidus dengė kaukės ir skydai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Dalyvių veidus dengė kaukės ir skydai.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vadovui V.Štumbergui (dešinėje) bangolaužių rekonstrukcija itin svarbi.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vadovui V.Štumbergui (dešinėje) bangolaužių rekonstrukcija itin svarbi.<br> G.Pilaičio nuotr.
Jūrų uostui reikšmingo projekto pradžios ceremonija.<br> G.Pilaičio nuotr.
Jūrų uostui reikšmingo projekto pradžios ceremonija.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos meras V.Grubliauskas mato ir problemų.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos meras V.Grubliauskas mato ir problemų.<br> G.Pilaičio nuotr.
J.Narkevičius įvertino 49 mln. eurų kainuosiantį projektą.<br> G.Pilaičio nuotr.
J.Narkevičius įvertino 49 mln. eurų kainuosiantį projektą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 A.Latakas tikisi naudos ir uostui, ir visai šaliai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 A.Latakas tikisi naudos ir uostui, ir visai šaliai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Renginio pajūryje akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Renginio pajūryje akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Konkurso nugalėtojai pasisakė nuotoliniu būdu.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Konkurso nugalėtojai pasisakė nuotoliniu būdu.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Projektą laimino ir dvasininkai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Projektą laimino ir dvasininkai.<br> G.Pilaičio nuotr.
Statybų pradžią skelbė ir atlikėjai. <br> G.Pilaičio nuotr.
Statybų pradžią skelbė ir atlikėjai. <br> G.Pilaičio nuotr.
Atlikėjai skelbia statybų pradžią.<br> G.Pilaičio nuotr.
Atlikėjai skelbia statybų pradžią.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Vandens būgnai gaudžia.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Vandens būgnai gaudžia.<br> G.Pilaičio nuotr.
Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas P.Bekėža ir kapitonas M.Bastakis.<br> G.Pilaičio nuotr.
Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas P.Bekėža ir kapitonas M.Bastakis.<br> G.Pilaičio nuotr.
Iškilmių akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
Iškilmių akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius G.Kutka.<br> G.Pilaičio nuotr.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius G.Kutka.<br> G.Pilaičio nuotr.
„Žuvėdros“ šokėjai.<br> G.Pilaičio nuotr.
„Žuvėdros“ šokėjai.<br> G.Pilaičio nuotr.
Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos vadovas J.Lieponius (kairėje) ir profesorius V.Paulauskas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos vadovas J.Lieponius (kairėje) ir profesorius V.Paulauskas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 J.Narkevičius Melnragėje prie šiaurinio molo.<br> G.Pilaičio nuotr.
 J.Narkevičius Melnragėje prie šiaurinio molo.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Melnragės pajūryje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Melnragės pajūryje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (40)

Lrytas.lt

Sep 14, 2020, 12:02 PM

Numatomų darbų vertė – apie 49 mln. eurų (su pridėtinės vertės mokesčiu). Projektą įgyvendina KVJU direkcijos viešąjį tarptautinį rangovų konkursą laimėjęs užsienio statybos įmonių „Hecker Bau GmbH & CO. KG.“ (Vokietija) ir „Herbosch – Kiere N.V.“ (Belgija) konsorciumas.

Svarbus ne tik Klaipėdai 

Pakviesti į bangolaužių rekonstrukcijos pradžios ceremoniją įvairių transporto sričių, logistikos specialistai, Klaipėdos uosto krovos įmonių vadovai, uostamiečio savivaldybės atstovai prie šiaurinio bangolaužio prie šventinės palapinės pėdino per paplūdimio smėlį specialiai nutiestu taku.

„Šis projektas reikšmingas Klaipėdai ir visai valstybei. Jūrų uostas – vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, generuoja pajamas į valstybės biudžetą, skatina regiono ekonominį gyvybingumą.

Noriu pasidžiaugti, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu Klaipėdos uostas išlieka lyderis tarp Baltijos valstybių. Kad išsilaikytume viršūnėje, turime prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, investuoti į uosto plėtrą, atverti jį didžiausiems pasaulio laivams“, – kalbėjo Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Apribojimų laivybai sumažės 

Iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bangolaužių rekonstrukciją įvertino kaip vieną svarbiausių iššūkių visai Lietuvos transporto sistemai: „Organizatorių ir statybininkų vardai bus įrašyti į istoriją“.

Tuo pat metu V.Grubliauskas atkreipė dėmesį ir į socialinius šio projekto aspektus: „Ambicingus uosto plėtros uždavinius teks derinti su šalia esančios Melnragės bendruomenės interesais. Nesinorėtų, kad poliakalių dunksėjimas, statybų dulkės vietinių gyventojų ir vasarą čia poilsiaujančių žmonių buitį paverstu pragaru“.

KVJU generalinis direktorius Algis Latakas patikino, jog rekonstravus bangolaužius, Klaipėdos jūrų uostas taps šiuolaikiškesnis, konkurencingesnis ir saugesnis: „Kai bangos talžo molus, ritasi per juos į uosto akvatoriją, laivyba ribojama. Įgyvendinus šį projektą, apribojimų sumažės beveik trečdaliu“.

Naujos galimybės ne tik Klaipėdai

Nuotoliniu būdu pasisakė ir KVJU konkursą laimėjusių užsienio įmonių vadovai. Kone visi akcentavo, kad, patobulinus bangolaužius, išgilinus laivybos kanalą, uoste prie krovos krantinių galės švartuotis didžiausi laivai. Tai naujos galimybės ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvos ekonomikai.

Renginio dalyvių prakalbas scenoje nuskaidrino ugningos rumbos garsai – tituluoto klaipėdiečių pramoginių šokių ansamblio „Žuvėdra“ duetas, skambant mušamiesiems instrumentams, kaitino žiūrovų jausmus.

Iškilmių pabaigoje A.Latakas bangolaužius rekonstruosiančių įmonių atstovui Algirdui Žukauskui iškilmingai perdavė KVJU direkcijos ir rangovų pasirašytą 49 mln. eurų vertės darbų sutartį.

Siaura įplauka stabdo didelius laivus

Klaipėdos uostą nuo jūros bangų saugančius bangolaužius pradėta statyti dar XIX amžiaus pabaigoje. Vėliau jie ne kartą buvo ilginami ir tvirtinami, tačiau dabar to jau nebepakanka, kad į uostą galėtų saugiai įplaukti šiuolaikiniai didžiakrūviai prekybos laivai – senoji įplauka su kanalu jiems nėra patogi.

Rudenį ir žiemą siaučiant audroms, kai dideli laivai negali įplaukti į Klaipėdos uosto vidaus akvatoriją ir išplaukti, jis laikinai uždaromas. Dėl prastų oro sąlygų laivyba kasmet vidutiniškai apribojama iki šimto dienų.

„Rekonstravus bangolaužius, laivybos sąlygos pagerėtų – praplatintas ir pagilintas iki 17 metrų įplaukos kanalas būtų saugesnis, net ir blogesniais orais į uostą galėtų įplaukti maksimalios grimzlės laivai“, – teigė A.Latakas.

Pajūrio gyventojai baiminasi, kad pastačius naujus įrenginius gali padidėti Baltijos krantų nuo Melnragės ir Šventosios erozija – nuplautas smėlis nešamas Latvijos link. Bet uostininkai juos ramina – esą taip neatsitiks.

Užduotis – tiesesnis laivybos kanalas

Projektavimo įmonės „Sweco Lietuva“ specialistai KVJU direkcijai pristatė tris iš septynių galimų uostą nuo bangų saugančių šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo variantus. Pietinis molas šliejasi prie Kuršių nerijos kranto, tad jį rekonstruojant dar reikėtų sutvirtinti ir pusiasalio šlaitą.

Pritarta pigesniam variantui, kuris Susisiekimo ministerija suteikė galimybių prašyti ES fondų paramos. Visi projektai kurti žvelgiant į ateitį – siejami su galima išorinio uosto ties Melnrage statyba.

„Sweco Lietuva“ projektuotojai siūlė pietinį ir šiaurinį bangolaužius iki pusės palikti tokius, kokie yra dabar, kad būtų tvarkomi jų šlaitai, o maždaug nuo vidurio abu molus būtų galima paaukštinti iki 5,5 metro.

Atsižvelgta, kad jūrą brendantys bangolaužiai traukia žmones – ant pietinio bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.

Pasivaikščiojimams skirta promenada pasiliks ir ant šiaurinio uosto molo, tik ji bus sutvarkyta.

Pigiausias variantas – per 42 mln. eurų​

Rekonstruojant pietinį bangolaužį, praplatintas laivybos kanalas bus atitolintas nuo pavojingos įmonės „Klaipėdos nafta“ krantinių kaimynystės. Bangolaužių pabaigoje būtų įrengiamos spraustasienės.

Pietinį ir šiaurinį bangolaužius iki pusės palikus tokius, kokie yra dabar, statybininkai tvarkys jų šlaitus, o maždaug nuo vidurio abu molai bus paaukštinti iki šešių metrų.

Užsakovams pasirinkus optimalų bangolaužių rekonstravimo variantą, įplaukos kanalas bus gilinamas iki 17 metrų gylio – tokio visiškai užteks, kad juo galėtų judėti didžiausi į Baltiją įplaukiantys laivai.

„Tokiu atveju nebereikia griauti anksčiau statytų apie 20 mln. eurų kainavusių mažųjų molų, o ateityje nebūtų jokių kliūčių įrengti išorinį uostą“, – pažymėjo „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Audrius Bunevičius.

Pirminiais „Sweco Lietuva“ skaičiavimais, pigiausiam Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstravimo variantui prireiktų daugiau kaip 42 mln. eurų (šiauriniam molui – 6,1 mln., pietiniam – 35,7 mln. eurų).

Bangolaužių pozicija nepasikeis

Kiti galimi bangolaužių tobulinimo variantų kaštai – dar didesni. Brangiausio projekto, kurį įgyvendinant reikėtų statyti naują pietinį molą, ties vartais įrengti laivų apsisukimo ratą, kaina siektų apie 196 mln. eurų.

Šiuo atveju dar būtų reikėję keisti ir įstatymus – naujas bangolaužis įsibrautų į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, kur pramonės objektų statybos nesuderinamos su draustinio veiklos ir apsaugos reglamentais.

Rekonstravus uosto vartus, laivybos sąlygos pagerėtų – Klaipėdos jūrų uostas galėtų saugiai priimti didžiausius Baltijos jūroje plaukiojančius naftos tanklaivius, dujovežius, sausakrūvius laivus.

Patobulintų bangolaužių dislokacija, pasak A.Latako, nesipasikeis – jie liks ten pat, tik pastambės ir paaugs.​

Nekeičiant esamų hidrotechnikos statinių konfigūracijos, įplaukos kanalas, kuriuo juda laivai, būtų ištiesintas – pasuktas 11 laipsnių. Klaipėdos uosto vartai praplatėtų pusšimčiu metrų – iki 180 metrų.

Pirmasis projektas Lietuvoje

Konkurso nugalėtojų įmonių „Hecker Bau GmbH & CO. KG.“ ir „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas pastaruoju metu įgyvendino didžiulės apimties infrastruktūros tobulinimo projektus Hamburge, Antverpene, Ostendėje, Harelbeke, Kukshafene, kituose Vokietijos ir Belgijos uostuose.

„Klaipėdos uosto bangolaužiai – mūsų pirmasis projektas Lietuvoje, jaučiame didžiulę atsakomybę ir didžiuojamės galėdami prisidėti prie jūsų šalies ekonomikos augimo“, – per pristatymą iš ekrano kalbėjo dėl pandemijos negalėjęs atvykti į šventę „Herbosch – Kiere N.V.“ vadovas Bennis De Sutteris.

„Hecker Bau GmbH & CO. KG.“ vadovas Christophas Wellendorfas irgi buvo kupinas ryžto greičiau kibti į darbą: „Kaip didelių statybų uostuose rangovai esame sukaupę nemenką patirtį šiame versle – mūsų kompanija gyvuoja apie pusantro šimto metų. Profesionali rangovų komanda sklandžiai įgyvendins ir šį projektą“.

Abu molai kurį laiką bus uždaryti

Rangovai „amžiaus statybviete“ tapsiančius Klaipėdos uosto molus ketina į savo rankas perimti spalio pradžioje. Tuomet jie bus aptverti, žmonės nebegalės ant vaikštinėti ant rekonstruojamų hidrotechnikos įrenginių.

„Du molai – Kuršių marių perskirti atskiri statiniai. Kai darbuosimės prie vieno, kitą atidarysime. Bus etapų, kai abu molus reikės uždaryti. Viską sudėjus, žmonės negalės vaikštinėti bangolaužiais, gėrėtis nuo jų atsiveriančiais jūros vaizdais maždaug pusantrų metų“, – kalbėjo A.Žukauskas.

Klaipėdos uostą nuo jūros bangų ginančio šiaurinio molo ilgis siekia 733 metrus. Pietinis bangolaužis Kuršių nerijos pusėje ilgesnis – 1374 metrų.

Vieną didžiausių KVJU infrastruktūros plėtros projektą ketinama užbaigti 2023 metų pavasarį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.