Kiek anksčiau, dar iki paskelbiant šią Nacionalinio banko statistiką, reitingų agentūra S&P įspėjo apie augantį nestabilumo pavojų Baltarusijos finansų sistemai, rašo forbes.ru.
Palyginimui, liepą išimta suma sudarė 59 mln. JAV dolerių.
Rugsėjo 11-ąją reitingų agentūra S&P peržiūrėjo Baltarusijos ekonominį vertinimą ir išplatino pranešimą, kuriame teigiama: „Pastebime, jog po ginčytinų prezidento rinkimų Baltarusijos ekonomikai, finansiniam stabilumui ir mokėjimų balansui kyla daugiau rizikų.
Gyventojai santaupas konvertuoja į užsienio valiutą ir dalį lėšų išima iš bankinės sistemos. Tai lėmė, kad Baltarusijos rublis, palyginti su metų pradžia, prarado 20 proc. vertės, o vyriausybės skola išsipūtė.
Mūsų nuomone, išaugęs politinis neapibrėžtumas gali išsilaikyti ilgą laiką, o tai vidutiniu laikotarpiu ribos Baltarusijos augimo perspektyvas“.
Didžiąją rugpjūčio dalį Baltarusijoje vyko masinės protesto akcijos. Jos prasidėjo rugpjūčio 9-ąją, išsyk po šalies prezidento rinkimų, kuriuos neva vėl laimėjo šalį nuo 1994 m. valdantis Aliaksandras Lukašenka.
Palaikydami protestuotojus, prieš kuriuos smurtą naudojo jėgos struktūrų pareigūnai, prisijungė stambiausių šalies gamyklų, tokių kaip kalio trąšų milžinės „Belaruskalij“, automobilių gamyklų „MAZ“, „BelAZ“ darbininkai.
ES atsisakė pripažinti rinkimų Baltarusijoje rezultatus ir pranešė ketinanti įvesti sankcijas šalies pareigūnams, atsakingiems už prievartą, represijas ir rinkimų falsifikavimą.
Gelbėti Rusijai per sunku
Finansų analitikas Marius Dubnikovas, kalbėdamas su portalu lrytas.lt, komentavo, jog atsiimamos lėšos – problema bankinei sistemai, nes taip ji silpnėja. „Jei žmonės pradės jausti grėsmę dėl savo santaupų, tai gali išaugti į sistemos griūtį. Faktas tas, kad situacija per paskutinį mėnesį pablogėjo.
Be to, reikia suprasti, kad šaliai gresia sankcijos – taip pat ir prekybinės, kurias gali įvesti tiek JAV, tiek ir Europa: šiandien jau kalbama, kad jos derina veiksmus“, – sakė M.Dubnikovas.
Jis pridūrė, jog Baltarusija – iš tų šalių, kuri pažeidžiama net ir tuo atveju, jei jos eksportas pradėtų mažėti ta dalimi, kuri nesusijusi su Rusija.
„Baltarusijai gali grėsti realus finansinis kolapsas – netgi derybos su Rusija ją sunkiai išgelbėtų, nes ir pačiai Rusijai būtų per sunku remti šalį ar finansiškai išgelbėti, nes tai – didelė šalis su 10 mln. gyventojų“, – pastebėjo finansų analitikas.
Yra ir geroji žinia
SME Finance patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas teigė, jog Baltarusijos bankai grynaisiais pinigais laiko palyginti nedaug pinigų – pinigus perskolina žmonėms arba perka aktyvus. Todėl tokiais atvejais, kai žmonės masiškai pradeda iš bankų atsiimti pinigus, finansų įstaigoms staigiai reikia didinti likvidumą. Tai reiškia, kad jie parduoda turtą, į kurį yra investavę – tą padaro labai greitai, todėl kartais patiria papildomų nuostolių.
„Vis dėlto gali būti, jog net ir tuomet, kai žmonės masiškai atsiima pinigus iš baltarusiškų bankų, tai neprives prie sisteminių rizikų.
Tai labai priklauso nuo to, kiek bankų yra vadinamoje puolimo zonoje. Mat gali būti, kad gyventojai indėlius atsiims iš smulkių bankų ir juos perneš į stambiuosius, o valdžia savo ruožtu gali duoti nurodymą stambiesiems bankams padėti smulkiesiems“, – komentavo A.Izgorodinas.
Tačiau yra keli niuansai, kur gali kilti rizikų.
Nors Baltarusijos rublio kursas gana stabilus – per mėnesį jis nurito 5 proc. – tačiau, jei finansų rinkos pamatys, kad iš baltarusiškų bankų išimta labai daug pinigų, jos sureaguos jautriau ir Baltarusijos rublis kris.
Anot pašnekovo, rizikinga ir tai, kad labiau išprusę gyventojai atsiėmę pinigus iš bankų ims pardavinėti baltarusiškus rublius ir pirkti užsienio valiutą. Dėl to Baltarusijos rublio kursas gali dar labiau susitraukti.
„Tačiau kol kas matyti, kad Baltarusijos valdžia palaiko Baltarusijos rublio kursą. Valstybė tam gali panaudoti valstybės rezervus ar bandyti pasiskolinti finansų rinkose, tačiau tai šiuo metu sunkiai įmanoma.
Taip pat Baltarusijos centrinis bankas gali kelti bazines palūkanas – tai stabilizuotų valiutos kursą, bet būtų itin blogai gyventojams ir įmonėms“, – sakė A.Izgorodinas.
Sunkūs ne tik šie, bet ir kiti metai
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neveik įsitikinęs, kad Baltarusijai sunkūs bus ne tik šie, bet ir kiti metai: neramumai mažina vidaus vartojimą, investicijas, užsienio investicijas.
Komentuodamas situaciją apie Baltarusijos gyventojų elgesį iš bankų atsiimant santaupas, Ž.Mauricas teigė, jog dabar daug priklausys nuo to, kiek Baltarusijoje veikiančios finansų institucijos gali prieiti prie alternatyvių finansavimo šaltinių: Baltarusijos ar kitų vyriausybių, tarptautinės paramos, finansų iš motininių Baltarusijoje veikiančių bankų.
„Likvidumo krizę išspręsti nepalyginamai lengviau nei mokumo, mat pastaroji paramą suteikusiam kreditoriui reiškia vienokius ar kitokius nuostolius.
Mokumo krizę iš dalies gali paskatinti likvidumo krizė – Baltarusijos bankai, neturėdami ganėtinai laisvų lėšų, gali sumažinti finansavimą ekonomikai. O tuomet dalis įmonių gali susidurti su apyvartinių lėšų trūkumu arba apskritai atidėti investicinius projektus. Tai gali lemti ilgalaikę stagnaciją arba krizę, kuri vėliau antru galu smogs ir patiems bankams“, – aiškino ekonomistas.
