Naujos valdančiųjų užmačios – nori sukurti valstybinį ryšio operatorių: numatytos įspūdingos investicijos

Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą (VKRT). Tačiau verslininkai įsitikinę, kad tai – siekis pasipinigauti telekomunikacijų sektoriuje ir išskirtiniams asmenims teikti neregėto brangumo paslaugas.

 Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br> Lrytas.lt fotomontažas.
 Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br> Lrytas.lt fotomontažas.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pasitarime numatyta svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklą.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Sep 15, 2020, 3:43 PM, atnaujinta Sep 15, 2020, 3:43 PM

Dar kovo pabaigoje, kai Lietuvą buvo sukaustęs karantinas, neformaliame Vyriausybės pasitarime buvo svarstoma dėl VKRT modelio kūrimo. Darbo grupė, į kurią nebuvo pakviestas nė vienas privatus rinkos dalyvis ar juos vienijančių organizacijų atstovai, savo nuomonę jau pateikė.

„Darbo grupė pasitarimų metu apsvarstė galimus VKRT diegimo modelius, pritarė VKRT diegimo hibridiniam modeliui, kuris numato, kad valstybės kontroliuojamas operatorius stato nuosavą 700 MHz dažnių ruože veikiantį LTE tinklą, o rezervavimui panaudojami privačių judriojo ryšio operatorių tinklai“, – teigiama Susisiekimo ministerijos rašte.

Anot asociacijos „Infobalt“ direktoriaus Mindaugo Ubarto, daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais. „Tai ne kas kita, kaip bandymas sukurti valstybinį telekomą. Sumanė iš po stalo ištraukti tokį planą ir jį formalizuoti, nors aiškiai matyti, kad viskas statoma kreivomis plytomis“, – teigė pašnekovas.

Todėl rugsėjo 15 d. trys didieji ryšio operatoriai, asociacija „Infobalt“, Lietuvos verslo konfederacija bei asociacija „Investors’ Forum“ kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją dėl pastarosios planų sukurti naują Valstybinio kritinio ryšio tinklo (VKRT) modelį.

Kreipimesi prašoma sprendimus priimti tik tuo metu, kai bus išnagrinėti visi galimi VKRT modeliai, o į diskusijas įtraukti tiek judriojo ryšio operatorius, tiek įrangos gamintojus, tiek ekspertus.

Nori iš operatorių paimti dažnius

Dar 2016 metais Vidaus reikalų ministerija ėmėsi iniciatyvos modernizuoti skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklą (SMRRT) bei suteikti jam valstybinį statusą. Į diskusijas įsitraukus operatoriams buvo nuspręsta, kad dalis 700 MHz dažnių juostos tam gali būti rezervuota tik po 2025-ųjų, o iki to laiko ryšio operatoriai joje galėtų diegti 5G tinklą.

Tačiau pagal dabartinį projektą VKRT reikmėms siekiama rezervuoti net du 5G technologijoms pritaikytus dažnių ruožus. Kitaip tariant, trys privatūs mobiliojo ryšio operatoriai negalėtų jais naudotis.

„Tele2“, „Telia Lietuva“ bei „Bitė“ turi daugiau nei po milijoną vartotojų, o kiek turėtų VKRT, kuris iš esmės taptų valstybiniu operatoriumi? Ogi 11,7 tūkstančio. Nebent ateityje prisijungtų dar antra tiek iš kitų valstybės institucijų.

Negana to, tokio tinklo steigimui numatytos įspūdingos investicijos – 43 mln. eurų. Taip pat paskaičiuota, kad kiekvienam VKRT vartotojui skirtos sąnaudos sieks 55 eurus per mėnesį. Šiuo metu tiek už mobiliojo ryšio paslaugas nemoka tikriausiai niekas, juolab valstybinės institucijos, kurios jas dažniausiai perka už nulinę kainą.

„Būtų labai įdomi situacija, kai vienais dažnių ruožais naudotųsi daugiau nei po milijoną klientų, o kitais – keliolika tūkstančių. Būtų panašiai, jei tik valdininkai tarp Vilniaus ir Kauno turėtų teisę važinėti greitkeliu, o visi kiti mirtingieji privalėtų vykti per Kernavę ir Jonavą“, – piktinosi „Infobalt“ vadovas M.Ubartas.

Saugumas – svarbu, bet ar tokia kaina?

Anot M.Ubarto, kritikos neatlaiko ir teiginiai, kad VKRT būtų išskirtinai saugus. „Tiek GSM, tiek LTE, tiek 5G tinklai yra itin saugūs. Negana to, juose galima turėti ir privačius tinklus. Todėl tokie argumentai tikrai negroja“, – teigė asociacijos vadovas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sutiko, kad valstybei kritinės infrastruktūros tinklas greičiausiai yra reikalingas. Tačiau neaišku, ar tam būtina atimti iš kitų dažnių juostas, statyti naujus bokštus ir naudoti resursus.

„Valstybė jau apsisprendė, kad 5G tinklą turėtų plėtoti privatūs operatoriai. Tačiau dabar patyliukais parengtas projektas, pagal kurį siūloma iš jų atimti kone trečdalį dažnių ir atiduoti valstybiniam operatoriui.

Arba tai bandymas kažką tyliai daryti, arba senos geros Lietuvos radijo ir televizijos centro ambicijos perimti be jokio konkurso valstybės resursus“, – svarstė A.Romanovskis.

Pasak asociacijos „Infobalt“ direktoriaus M.Ubarto, Lietuva pagrįstai didžiuojasi išskirtiniais telekomunikacijų rinkos pasiekimais, tačiau juos užtikrinti padėjo konkurencija – telekomunikacijų rinka šiandien neretai įvardijama kaip konkurencingiausia Lietuvoje.

„Valstybinio operatoriaus steigimas tokioje rinkoje ne tik nepadės, o atvirkščiai – sulėtins investicijas ir technologinį progresą bei paskatins kainų augimą“, – perspėjo M.Ubartas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje, remiantis Europos Komisijos 2019 metų Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaita, pasiektas vienas didžiausių 4G ryšio aprėpties lygių, Lietuvos rezultatai gerokai viršija ES vidurkį (12 vieta ES).

Taip pat Lietuva patenka tarp didžiausią mobiliojo ryšio greitaveiką turinčių šalių ES ir Pasaulyje (5 vieta ES, 22 vieta pasaulyje pagal „SpeedTest Global Index“, 2020 m. liepos mėn. ataskaitą).

Europoje pagal šviesolaidžio namams (angl. „Fibre To The Premises“) tankumą Lietuva užima antrąją vietą, o pasaulyje – tryliktąją.

„Šiuos pasiekimus užtikrino skaidri konkurencija. Valstybės įsiveržimas į rinką blokš ją atgal“, – nurodė M. Ubartas.

Pasiūlymams – vos keturios dienos

Su valstybinio mobiliojo ryšio operatoriaus atsiradimo planais gali būti susijęs ir Susisiekimo ministerijos skubos tvarka stumiamas pasiūlymas pakeisti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) valdymo modelį. Siūlomi pakeitimai atsirado itin staigiai, su niekuo nepasitarus.

Tiesa, rugpjūčio 24 dieną Susisiekimo ministerija paskelbė apie trumpą šio projekto viešąją konsultaciją, tačiau tai galima vadinti visišku formalumus, nes buvo numatytos tik keturių darbo dienų terminas pastaboms pateikti.

Įdomiausia, kad pačiai RRT, kaip skelbė vz.lt, toks naujo valdymo modelio projektas buvo visiška naujiena. Juolab kad tarnyba paskaičiavo, jog jis papildomai kainuotų 340 tūkst. eurų.

Kaip teigė judriojo ryšio operatoriai, šias sąnaudas tektų padengti rinkos dalyviams, nes RRT biudžetas sudaromas iš jų mokamų mokesčių. Atitinkamai kiltų grėsmė, kad ims augti mobiliojo ryšio kainos.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.